LT   EN   RU  
2019 m. gruodžio 12 d., ketvirtadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Emigrantai
Ar ilgai Lietuvos valdžia mulkins emigrantus?

2007-04-19 | Būtų neteisinga apkaltinti užsienio lietuvius patriotizmo stoka, kurio jiems tikrai netrūksta. Tačiau patriotizmu šeimų neišmaitinsi, o visame pasaulyje, kaip ir Lietuvoje, gyvenimo dėsnius diktuoja rinkos taisyklės. Kiek galima kartoti, kad lietuviai sugrįš į tėvynę, galbūt net masiškai, tokiais pat pilnais autobusais ir lėktuvais, kaip kad anksčiau iš jos bėgo, kai ekonominė ir politinė situacija iš tiesų smarkiai pasitaisys? Tačiau kol (tik tų pačių emigrantų, sumažinusių laisvų darbo vietų perteklių ir ilgainiui sukūrusių net jų trūkumą, dėka) tik statybininkai, staliai, vairuotojai, dar vienos kitos profesijos atstovai gali tikėtis padoresnio atlyginimo, ir tai tik didmiesčiuose, viltis, kad emigrantai ims masiškai grįžti, nėra protinga. Kalbama, kad grįžimo tendencija šiek tiek matoma, tačiau tikrai ne dėl to, kad Vyriausybė išleido dar vieną spalvotą leidinuką ar patvirtino dar vieną ilgai už mokesčių mokėtojų pinigus svarstytą emigrantų grąžinimo strategiją. Mokytojai, dėstytojai, gydytojai, net žemesnio rango vadybininkai, žurnalistai ir gamyklų darbininkai kol kas mažai mato bendro ekonomikos pagerėjimo vaisius, apie kuriuos taip noriai "specialiuose leidiniuose" pradėjo meluoti valdžios atstovai. Galiausiai, ne viskas yra tik pinigai. Darbo atmosfera, ilgalaikės socialinės garantijos, sąžiningai apskaičiuoti viršvalandžiai bei padorios atostogos taip pat yra svarbios. Propaganda pati savaime nėra koks keiksmažodis.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Mano gyvenimas Airijoje....

2007-04-11 | Atskridau gyventi į Airiją, tai ta šalis, kurioje galima rasti daug gražių vietų. Pabuvojome prie Atlanto vandenyno, aplankėme krioklį, ežerus tarp kalnų... Visur žydi gėlės, daug žalių kampelių... Aš gyvenu pas dukrą Dubline. Čia gyvena visi keturi mano vaikai su šeimomis. Mums visiems labai smagu.
Kovo 2-ą dieną aš ir dukra su šeima išsiruošėme atostogauti. Aš į Lietuvą, o jie - į Ispaniją. Atostogoms paskyrėme savaitę. Tą dieną apie 7 val. ryto mes jau buvome Dublino oro uoste. Lėktuvas į Lietuvą turėjo išskristi 10.15 val., o į Ispaniją - anksčiau. Pirmiausia savo lagaminus pridavė dukra, nes jų lėktuvas išskrenda anksčiau. Pasėdėjome kavinėje, išgėrėme kavos, jie nuėjo į parduotuvę, o aš atsistojau prie septinto langelio priduoti savo lagaminą. Kai pridaviau savo bagažą buvo truputis po 8 val., iki skrydžio dar buvo likę apie dvi valandos. Netrukus išgirdau savo pavardę ir supratau, kad kalba apie mano lagaminą. O dukra savo telefone rado praleistą skambutį. Jai skambino oro uosto darbuotojas. Ji paskambino tuo numeriu ir išgirdo paaiškinimą, kad lagamine rasta neleistinų prasivežti daiktų. Mūsų pavardės to pačios, tik galūnės skiriasi. Dukra atsakė, kad ji skrenda ne į Lietuvą, o į Ispaniją ir kitos kompanijos lėktuvu. Dukra suprato, kad jie kalba apie mano lagaminą, paskambino man ir paklausė, ką vežu. Atsakiau, kad nieko ypatingo. Tuomet ji vėl paskambino oro uosto darbuotojams ir paaiškino, kad lagaminas yra jos mamos, kuri nekalba angliškai.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Pelninga verslo niša Airijoje - naujieji emigrantai

2006-10-05 | Airijoje gyvenantys tautiečiai ne tik užpildo laisvas darbo vietas, bet ir tampa kai kurių paslaugų teikėjų, prekybininkų pajamų šaltiniu. Lietuvos trispalvės, įdarbinimo agentūrose ir kitose bendrovėse lietuvių kalba pateikiama informacija, šalyje pagaminti maisto produktai, lietuvių kalbos mokyklos - tai ne kurio nors Lietuvos miesto vaizdas. Tai Airija, Dublinas. Miestas, kuriame lietuviai be vargo gali išgyventi nemokėdami nė žodžio anglų kalba. Kone 100 tūkst. žaliojoje saloje gyvenančių lietuvių kuria mūsų šalies įvaizdį. Koks jis? Daugelis “Kauno dienos” kalbintų airių pateikė panašius atsakymus. Darbštūs, besistengiantys pritapti, bet mieliau linkę bendrauti su savo tautiečiais. Airiai žino apie lietuvius, bet ne apie Lietuvą. Daugeliui jų Lietuva - naujas Rytų Europos kraštas, neseniai tapęs Europos Sąjungos dalimi. Oro uoste paaiškėja, kad Lietuva Airijoje nėra nežinomas kraštas. Vietiniai darbuotojai žino, kad atvykstantieji iš Lietuvos kalba lietuviškai, o daugelis jaunimo nebemoka rusų kalbos. Atvykimo ir išvykimo salėse informacija pateikiama lietuvių kalba. Keleivių teiraujamasi, ar jie nesiveža draudžiamų daiktų, ar patys susikrovė bagažą. “Atvažiavote dirbti? - nenustemba oro uoste užkalbintas airis. - Dirbau su dviem lietuviais, iki šiol susitinkame alaus baruose”. Transporto įmonėje iki šiol sunkvežimį vairuojantis airis Styvas Bukernas leidžia suprasti, kad lietuviai jau kelerius metus Airijoje jaučiasi visaverčiais piliečiais.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Netolerancija naujiesiems emigrantams - kelias į prarastąją kartą?

2006-01-06 | Emigraciją dauguma Lietuvos politikų traktuoja kaip vieną didžiausių šalies problemų, tačiau valstybės emigracijos politika formuojama vangiai, kadangi nesugebama priimti naujų iššūkių ir kurti emigrantų susigrąžinimo strategijų. Tuo tarpu eiliniai piliečiai, pasiliekantys Lietuvoje, išvykstančiuosius smerkia. Jei apie senuosius išeivius lietuviai Lietuvoje ir žiniasklaida atsiliepia teigiamai, tai apie šiuolaikinės emigracijos vertinime dominuoja neigiami atspalviai, emigracija laikoma blogiu, kurį reikia mažinti, mėginti išvengti. Nuolat išryškinamas neigiamas emigracijos poveikis Lietuvai – darbingo amžiaus žmonių mažėjimas, socialinei sistemai iškylančios problemos dėl mokesčių mokėtojų pasitraukimo. Daug rečiau pastebimi teigiami emigracijos aspektai: didelė dalis emigrantų uždirbtų pinigų sunaudojama arba investuojama Lietuvoje, šalyje mažėja bedarbių skaičius ir kartu – socialinės paramos poreikis, migrantai įgyja naujos patirties. Mažai kam rūpi išvykstančių lietuvių problemos, su kuriomis jie susiduria užsienyje: darbo ir buto paieška, teisinės pagalbos stoka, socialinis draudimas, vaikų mokymas, išankstinės informacijos apie gyvenimo ir darbo sąlygas svetimoje šalyje trūkumas. Seniau emigravę lietuviai užsienyje turi subūrę stiprias bendruomenes, besirūpinančias lietuviškumo išlaikymu užsienyje, tačiau naujiems emigrantams į šias seniai veikiančias bendruomenes įsilieti gana sunku, bendruomenės į naujai atvykstančiuosius kartais žiūri nepatikliai.

Lankomumo reitingasKomentarų: 3

plačiau >>

Aušra Matulevičiūtė. Emigrantai

2005-08-06 | Mus vadina ambasadoriais, avantiūristais, "protų nutekėjimu", net išdavikais. Dėl mūsų parazitiškos invazijos nepasirašomi svarbiausi aljanso dokumentai, galingąsias valstybes krečia lyg drugys kiekvienąkart mums užplūstant, kad ir į mielai čionykščių užleidžiamas juodadarbių gretas. Mus toleruoja (arba pakenčia, priklauso nuo santykio), o mes adaptuojamės. Mūsų ima bijoti ir užkrauna globalizacijos proceso pareigas bei inkriminuoja jo pasekmes. Mums privalu būti keliskart išmintingesniais, moralesniais nei bet kuriam kitam. Mūsų nevadina vardais, o nominuoja kasmet geometrine progresija augančiais skaičiais arba regionais, iš kurių mes atsibastome. Mums tenka sukąsti dantis, kai įtariais žvilgsniais esame išzonduojami ir kai mums prilipinamos standartinės ir iš esmės nieko nesakančios etiketės. Mes – emigrantai. Akivaizdu, jog reikės gerbti europinę individo erdvę, kuri netruks jums patiems pasitarnauti. Jei iki tol savo mažoje šalyje turėjote kokį nors kompleksą, čia jis ištirps tūkstantinėse miniose ir transporto spūstyje. Nes niekam nerūpi svetimos bėdos, nebent būtumėte pirmo ryškumo žvaigždė. Tiesa, su pastarosiomis tapatintis teks mažiau ir ne taip dramatiškai, kaip buvo "ankštoje" jūsų tėvynėje. Kol atsiras plyšys, kurį savimi užkimštumėt, praeis daug laiko (ne visada iš pažiūros padoriai apmokamas darbas bus to rodiklis)! Užtruksite, kol įsiterpsite į erdvę ir išlavinsite subtilius "prasilenkimus", kol perprasite vietinės egzistencijos dėsningumus.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Lietuviškų vertybių išlikimas

2004-07-28 | Ko gero, kai kam Lietuvos universitetuose girdėta dr. Izoldos Gabrielės Geniušienės pavardė. Nuo 1973 metų dėstytojavusi Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete, nuo 1985-ųjų - Vilniaus universiteto anglų kalbos dėstytoja, vertėja, daugelio literatūros mokslo straipsnių autorė, 1995-1998 metais - Kauno Vytauto Didžiojo universiteto modernizmo teorijos ir modernistinės poezijos dėstytoja. Ne mažiau žinomas ir jos vyras - rašytojas, profesorius, politinis veikėjas Algis Tomas Geniušas. O štai Niujorke šią vasarą dr. I.Geniušienė vieši pas sūnų Saulių Geniušą, jau kurį laiką gyvenantį, dirbantį ir studijuojantį šiame mieste. Be kitų darbų, dr. I.Geniušienė yra Dalios Grinkevičiūtės Sibiro tremties memuarų „A Stolen Youth, A Stolen Homeland“(„Pavogta jaunystė, pavogta tėvynė“) vertimo į anglų kalbą autorė. Į šią knygą vertėtų atkreipti dėmesį, nes būtent čia, Amerikoje, ji galėtų surasti savo skaitytoją: angliškas vertimas būtų itin patogus ir įdomus jau šioje Atlanto pusėje gimusiai bei susiformavusiai lietuvių kartai, lituanistinių mokyklų mokiniams. Deja, kaip sužinojome iš vertimo autorės, iki šiol prieš porą metų pasirodžiusi minėtoji knyga nėra sulaukusi jokio dėmesio ar reprezentavimo užsienyje, neskaitant Frankfurto knygų mugės.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Čikagiškiui - dr. Juozo Kazicko apdovanojimas

2004-07-28 | Šįmet, liepos 6-ąją švenčiant Valstybės dieną Vilniaus katedros aikštėje tradiciškai vyko Valdovų rūmų atkūrimo rėmėjų pagerbimo iškilmės. Jau trečią kartą per šias iškilmes buvo įteikti ir garsaus mecenato, JAV lietuvio dr. Juozo Kazicko apdovanojimai sostinės širdyje kylančius Valdovų rūmus garsinusiems žurnalistams, publikacijų autoriams ir aktyviausiems rėmėjams, paramos organizatoriams. Malonu, jog tarp apdovanotųjų yra ir Čikagos lietuvis, aktyvus visuomenininkas Bronius Juodelis. Jis, be kitų visuomeninių pareigų, eina ir pernai susikūrusio Valdovų rūmų paramos komiteto (VRPK) JAV, kurio pirmininkė – Regina Narušienė, iždininko pareigas. Beje, labai sėkmingai – per nepilnus metus iš JAV lietuvių šio darbštaus žmogaus pastangomis pavyko surinkti net 66 tūkstančius dolerių.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Andriaus Mamontovo koncertas 2004

2004-07-28 | Gegužės 27 dieną Atlantoje koncertavo vienas žymiausių Lietuvos muzikantų bei atlikėjų - Andrius Mamontovas. Dainininko koncertinis turas prieš tai vyko kituose JAV miestuose, tad ir pietinei Atlantai išvysti Lietuvos žvaigždę buvo ilgai lauktas siurprizas. Iš tiesų nereikėjo nė kelių dainų, kad sėdinčiųjų salėje beveik neliktų. Muzikos ritme paskendusi publika dūko pritardama dainininkui. Kaip pats atlikėjas sakė, išeivijos lietuvius labiau sušildo senesnės, geriau žinomos, bet nemirštančios dainos. Be abejo ir tądien nebuvo apsieita be publikos pamėgtų „Saulės miesto“, „Mono arba stereo“, „Laužo šviesos“ ir kt. Džiugu, kad Atlanta sulaukė tokio lygio koncerto - ne kiekvieną kartą atlikėjai sutikdavo atvykti čia, nes organizatoriai nebūdavo tikri dėl susirinksiančiųjų gausumo. -Tai bene pirmas pavykęs bandymas, - kalbėjo koncerto organizatoriai. - Ir mūsų lūkesčiai pasiteisino! Nors koncertas vyko ketvirtadienį, susirinkusiųjų buvo daugiau nei tikėtasi. Dažniau susibėgantys lietuvių bendruomenės nariai stebėjosi išvydę daug naujų veidų. Tai tik patvirtinimas, kad be bendruomenės organizuojamų lietuviškų švenčių žmonės taip pat pasiilgę koncertų ir kitų pramogų. Tikimės, jog ateityje jų suorganizuosime daugiau.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Amerikos lietuviai ragina spausti Rusiją

2004-07-28 | JAV lietuvių bendruomenės atstovai, posėdžiaujantys bendroje komisijoje su Lietuvos Seimo nariais, paragino spausti Rusiją dėl okupacijos metu padarytos žalos atlyginimo Lietuvai. "Sovietų okupacija padarė didžiulę žalą Lietuvos ekonomikai. Reikia dabar Rusiją spausti, kad ji apsiimtų tą žalą Lietuvai grąžinti", - Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė JAV lietuvis Vytas Maciūnas. "Kelti tą padarytą žalą reikia visąlaik, nes žuvo daug mūsų tautiečių ir Lietuvoje, ir Sibire. Mūsų tautai padaryta nežmoniška žala. Aš manau, kad šių dalykų nereikia bijoti iškelti", - pritarė JAV lietuvių bendruomenės ir Seimo komisijos pirmininkė Liūda Rugienienė. Praėjusios kadencijos Seimas 2000 metų pavasarį priėmė įstatymą, įpareigojusį Vyriausybę derėtis su Maskva dėl 1940 - 1990 metais trukusios SSRS okupacijos padarytos žalos atlyginimo. Speciali tarpžinybinė komisija žalą įvertino apie 80 milijarų litų. Lietuvos atstovai pateikė Rusijai žalos atlyginimo reikalavimą, kurį Maskva kategoriškai atmetė. Dešiniųjų dauguma, priimdama įstatymą, teigė, jog juo įgyvendinama praėjusio dešimtmečio pradžioje Lietuvos gyventojų plebiscite patvirtinta nuostata, jog okupacijos padaryta žala privalo būti atlyginta.

Lankomumo reitingasKomentarų: 5

plačiau >>

Vasarą Lietuvos studentų keliai veda į Ameriką

2004-07-27 | Praėjusiais metais tokiu laiku savo galvoje dėliojau įspūdžius po pirmo pasivažinėjimo Harley-Davidson motociklu, dažiau tualeto sienas, rinkau šiukšles paliktas baikerių, šveičiau apkerpėjusią užkandinę ir niekaip negalėjau susitaikyti su mintimi, kad maisto produktams savaitei išleidau 20 dolerių. Pasiankstinusi egzaminų sesiją universitete birželio 3 dieną kartu su savo drauge Vika išskridau į Ameriką, New Hamshire valstijoje esantį kurortinį Weirs Beach miestelį. Kur papuoliau tiesiai į trečią pagal dydį baikerių šventę visame pasaulyje. Studenčiokei iš mažos šalies net akys ant kaktos išlipo, bet keturi mėnesiai praleisti JAV suteikė tokią patirtį, kokios Lietuvoje nebūčiau taip greitai, o ir apskritai, kažin ar būčiau įgijusi.

Lankomumo reitingasKomentarų: 8

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!