LT   EN   RU  
2019 m. rugsėjo 20 d., penktadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Energetika
Naujoji, kuro nedeginanti energetika

2009-02-17 | Mūsų civilizacija suklestėjo degindama akmens anglį, naftą, dujas, kitus organinės kilmės degalus ir labai maža dalimi naudodama vandens, vėjo, geoterminę ir labai pavojingą atominę energiją. Dar 1975 metais akademikas, Nobelio premijos laureatas P. Kapica savo pranešimu "Energija ir fizika" TSRS Mokslų akademijos 250 metų jubiliejinėje sesijoje palaidojo visą alternatyviąją energetiką, tame tarpe ir atominę, išskyrus valdomą termobranduolinę sintezę. Palaidojo socializmo ir komunizmo statybos įdėją, paremtą neišsenkančiais resursais. Jau tada numatė dabartinę mus ištikusią krizę, kuri pasibaigs kai mes susirasime naują alternatyvų energijos gavimo būdą. Mes vis dar deginame tiek daug, kad net sukėlėme globalinį atšilimą. Ar yra išeitis iš šios aklavietės? Žinoma yra. Skaitydami patentus matome Jabločkino, Kladovo, Porsevo, Petrakovo ir Potapovo Rusijoje, Teslos, Ričardo Kleno, Perkinso ir Poulo, Siargo ir Gritso JAV, Viktoro Šaubergerio Austrijoje ir Vokietijoje išrastus variklius ir generatorius, kurie pagamindavo 2- 40 kartų daugiau energijos negu sunaudodavo. Kapitalistams-monopolistams šie įrenginiai buvo nenaudingi, nes atimtų jų milžinišką pelną. Todėl iki šiol nenaudojami. Savo nusikalstamam neveiklumui pridengti "panaudoja" visuotinį energijos tvarumo dėsnį. Mus mulkina. Norėdami išlikti turime panaudoti šiuos užmirštus išradimus. Karinėms mašinoms jau dabar naudojami jokio kuro nedeginantys varikliai.

Lankomumo reitingasKomentarų: 51

plačiau >>

Energetika: Burbulai ir tikrovė

2009-02-17 | JAV prezidentas Bušas paskelbė nacionalinę programą, kurioje iki 2015 metų 30 proc. benzino ir dizelino poreikio tenkins biodegalai gaunami iš kultūrinių augalų. Google į “Žaliąją energetiką“ ruošiasi investuoti šimtus milijonų dolerių. Pasiekti, kad pastaroji taptų pigesnė už akmens anglį, dujas ir naftą. 1975 metų spalio 8 d. TSRS mokslų akademijos 250 metų jubiliejui skirtoje sesijoje Nobelio premijos laureatas fizikos srityje akademikas P. Kapica, remdamasis baziniais fizikos principais savo pranešimu „Energija ir fizika“ iš esmės palaidojo visą alternatyviąją energetiką, išskyrus valdomą termobranduolinę sintezę. Vandenį skaidant abiem žinomais būdais energijos sunaudojama daugiau negu gaunama vėliau sudeginant vandenilį.” Elektrolizes vandenilis”- tai ne degalai, o energijos gautos iš kito kuro akumuliatorius. Vandenilio gauto iš gamtinių dujų panaudojimas sumažina oro taršą, tačiau besibaigiančio kuro sąnaudos tik padidėja. Nenaudingi ir elektromobiliai. Juose naudojama el. srovė gaminama deginant tuos pačius degalus. Degalų suvartojimas padidėja dėl nuostolių srovės perdavimo tinkluose. Tas pats ir su bioenergetika. Čia realizuojama senovės įdėja: varikliuose kurui panaudoti augalinius ir gyvulinius riebalus. Dizelis savo variklyje naudojo arachisų aliejų...Nuimant net 3 derlus per metus iš 1 kv. m. gausime 1 kg. aliejaus, o iš jo 1 vatą energijos. Tai daug kartų mažiau negu tiesiog panaudoję Saulės energiją.

Lankomumo reitingasKomentarų: 14

plačiau >>

Kainų matematika - vartotojams juridiniams asmenims 2005 metais kainavo 44 mln. Lt

2006-08-03 | Nauja mokslo šaka – KAINŲ KOMISIJOS AUKŠTOJI KAINŲ MATEMATIKA - vartotojams juridiniams asmenims 2005 metais kainavo 44 mln. Lt. Buitinių vartotojų sąjunga iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos gavo AB VST informaciją ir pabandė apskaičiuoti svertinį tarifų vidurkį už 2005 metus. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos " VISUOMENINIŲ ELEKTROS ENERGIJOS KAINŲ, VISUOMENINIO TIEKIMO PASLAUGOS KAINOS IR JŲ VIRŠUTINIŲ RIBŲ NUSTATYMO METODIKA" nustato: TARIFŲ SVERTINIS VIDURKIS – atskiros rūšies atitinkamų tarifų sandaugų su elektros energijos suvartojimais pagal šiuos atitinkamus tarifus sumos santykis su visu suvartojimu pagal šiuos tarifus. Atrodo viskas aišku ir paprasta – paprasta matematika – aritmetika. Deja taip atrodo tik iš pirmo žvilgsnio. VKEKK komisija patvirtino AKCINĖS BENDROVĖS "VST" ELEKTROS ENERGIJOS KAINOS IR TARIFAI BEI JŲ TAIKYMO TVARKĄ, kur energijos tiekėjas įveda dvinarį tarifą- galios dedamosios ir energijos dedamosios unikalų – kWh kainos ir KW mėnesio kainos- derinį.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Saulės šiluminė energetika

2004-10-05 | Per metus žemės paviršių Lietuvoje pasiekia apie 1000 kWh/m2 saulės energijos. Daugiau kaip 80 % šios energijos tenka 6 mėnesiams (nuo balandžio iki rugsėjo). Realiai šiuo metu saulės energija šiluminiams tikslams gali būti naudojama įrengiant saulės kolektorius vandeniui šildyti, saulės kolektorius žemės ūkio produkcijai džiovinti ir įrengti patalpų šildymo saulės energija sistemas. Lietuvoje yra sumontuota tik keletas vandens šildymo saulės kolektoriais sistemų, kurių suminis plotas sudaro apie 100 m2. Gamykla "Santechninės detalės" gamina saulės kolektorius štampuotų plieninių šildymo radiatorių pagrindu. Lyginamoji tokio kolektoriaus kaina apie 300 Lt/m2, energetinis efektyvumas - apie (250-290) kWh/m2 per sezoną. Dabartinėmis sąlygomis, nesant skatinimo ir rėmimo naudoti saulės kolektorius vandeniui šildyti daugeliu atveju ekonomiškai neapsimoka.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Lietuva energetikos reformų kelyje

2003-01-06 | Prieš pradedant vykdyti energetikos reformas būtina pasisemti teorinių ir praktinių žinių apie ateities valstybės vaidmenį šiame strateginiame sektoriuje. Neabejojama, kad kiekviena valstybė turi savo požiūrį, juolab kad turime pasaulyje pakankamai pavyzdžių, kai žengiama į daugiau atviras rinkas ir laisvą konkurenciją, tuo pat metu išryškėja klaidos ir nenumatyti procesai. Bet kuriuo atveju būtina susipažinti su jau pramintu keliu, nes taip susiklostė, kad mes pradėjome daryti reformas truputėlį vėliau netgi nei Lotynų Amerika. Pasaulio energetikos politikos kryptys aiškios: regioninė kooperacija ir tarptautinė integracija. Pirmiausiai, šia linkme ir buvo būtina išnaudoti Ignalinos AE: juk ji statyta ne vien Lietuvos reikmėms. Jos uždarymas taip pat apsunkins Estijos ir Latvijos padėtį, padidins aplinkos taršą bei priklausomybę nuo įvykių Rusijoje.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Dėl privatizacijos

2003-01-06 | Grįžkime prie elektroenergetikos. Įgyvendinus LR Seimo įstatymą dėl AB “Lietuvos energija” reorganizavimo nuo 2002 metų Lietuvos elektros energetika formaliai tenkina vieną svarbų Europos Parlamento ir Europos Komisijos Tarybos Elektros direktyvos 92/96 EC reikalavimą – atskirti elektros perdavimo, skirstymo ir gamybos sąnaudas. Tuo tarpu elektros gamybos išskaidymas į atskiras elektrines kaip nepriklausomas bendroves tik iš šalies sudaro iliuziją, kad įgyvendintas kitas Elektros direktyvos reikalavimas – sudarytos sąlygos konkurencijai elektros gamyboje. Faktiškai tokia elektros gamybos struktūra yra kliūtis korektiškai konkurencijai. Elektros rinkoje gali konkuruoti tik panašūs tiek pagal savo dydį, tiek pagal savo charakteristikas nepriklausomi gamintojai. Ignalinos AE negali konkuruoti Su Lietuvos elektrine ne tik dėl skirtingų gamybos savikainų, bet ir dėl to, kad Lietuvos elektrinė rezervuoja Ignalinos AE. Ir kitos elektrinės negali be pagalbos gaminti elektrą pagal vartotojų pareikalavimą. Todėl vadinamam laisvajam vartotojui vienos sutarties apsirūpinti elektra nepakanka.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Apie politizaciją

2003-01-06 | Mokslas ir technologija negali būti “aukščiau etikos”. Praėjusį rudenį Lietuvos politikai priėmė sprendimą po ketverių metų uždaryti pirmąjį Ignalinos AE reaktorių ir vėliau nuspręsti, kada uždaryti visą elektrinę. Šis paskutinis iracionalus teiginys, įteigtas nebe užsienio pagalbos, ir vaidina tą dramatišką vaidmenį šiandieninėje situacijoje. Juk negrąžinamą paramą, mums danajų dovaną, gavo beveik visos atominės elektrinės su RBMK reaktoriais, bet be papildomų įsipareigojimų, o mes, ne be akademinių sluoksnių pritarimo, ją priėmėme su įsipareigojimais. Šis mūsų sprendimas komplikuoja ir kitų šalių stojančių į ES ir turinčių branduolines jėgaines pozicijas.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Konkurencija ir plėtra

2003-01-06 | Konkurencija elektros ūkyje, panašiai kaip ir kituose versluose, gali atnešti naudą, skatinant kaštų efektyvumą, mažinant elektros kainą, didesnį dėmesį skiriant vartotojams. Tačiau Pasaulio energetikos tarybos studijoje daroma išvada, kad “sąlygų konkurencinei elektros rinkai sukūrimas kartais gali kainuoti daugiau, negu laukiama nauda iš pertvarkytos elektros rinkos”. Konkuruojanti elektroenergetika sukuria nepriimtiną ilgalaikio tiekimo riziką, sureikšminami šios dienos poreikiai ir iš akių išslysta strateginiai tikslai. Ilgalaikis strateginis planavimas – geras būdas sukurti visos valstybės ekonomikos konkurencinį pranašumą. Konkurencinėj rinkoj smulkiems nepatraukliems vartotojams negarantuojamas energijos tiekimas.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Netolima istorija

2003-01-06 | Truputį atitrūkstant nuo šios temos teigiu, kad esame esmingai prašovę, be diskusijų, svarstymų pasirašę JT Bendrosios klimato kaitos konvencijos Kyoto protokolą, kuriame Lietuvai kaip atskaitos taškas teršalų kvotai patvirtinti 1990m. Manau, Lietuvai buvo galima ir privalu išsikovoti 1989 m. lygį, kai pramonė ir energetika dirbo nors ir neefektyviai, bet pilnu pajėgumu, o ne blokados ir nepriteklių 1990 metus, tad dabar galėtume pasinaudoti galimybe dalyvauti teršalų kvotų pardavimo versle, papildant Lietuvos biudžetą. Kartais tenka išgirsti stulbinančių teiginių iš aukštų pareigūnų lūpų. Taip atsitiko ir su Prezidento Valdo Adamkaus kalba (1999 10 22), kurioje jis teigė, “kad per visą nepriklausomybės dešimtmetį Lietuvos valstybei nesisekė spręsti strateginių energetikos klausimų”.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Tikslai ir etika

2003-01-06 | Šiandieniniame pasaulyje, kaip ir bet kuriame kitame versle visu aštrumu iškyla etikos problemos. Į jas nekreipdami dėmesio, prarandame galimybę pasiekti pagrindinius darnios energijos plėtros tikslus: energijos prieinamumą, energijos tinkamumą, energijos priimtinumą iki 2020. Prieinamumą trumpai galima apibūdinti kaip patikimų ir įperkamų šiuolaikinių energijos paslaugų teikimą visuomenei. Tai priklauso nuo valstybės politikos kaip ji nukreipta patenkinti vargingiausių visuomenės narių poreikius, augančio pasitikėjimo rinkos siunčiamų signalų kontekste. Geriausias kelias augančiam žmonių skaičiui užtikrinti galimybę įpirkti komercinę energiją atitinkančią jų poreikius yra spartinti ekonominį augimą ir siekti teisingo pajamų paskirstymo. Tuo pat metu tarifai turi atspindėti visus kaštus, apimant ir išorinius kaštus tokius kaip tarša ar atliekų sutvarkymas.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!