LT   EN   RU  
2020 m. balandžio 5 d., sekmadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Gyvūnai
Šuns pratinimas prie vardo

2003-02-08 | Šuns vardas - garsinis signalas dėmesiui atkreipti. Vardas parenkamas trumpas, skambus. Paprastai šuo prie vardo pratinamas jaunas. Kartais, nežinant vardo, tenka pratinti ir suaugusį šunį. Pratinama taip: kaskart priėjus prie šuns 3-4 m atstumu, švelniai 2-3 kartus ištariamas jo vardas. Po to visai priartėjus duodamas skanėstas. Šuniui ėdant, vardas ištarimas dar 2-3 kartus. Po kelių dienų, kai šuo pradeda reaguoti šaukiamas vardu, vietoj maisto ar skanėstų paskatinamas paglostant ir ištariant "Geras!". Vėliau, šuniui pripratus prie vardo, jis skatinamas vis rečiau.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Dresiruotojo ir šuns santykių užmezgimas

2003-02-08 | Geri dresiruotojo ir šuns savitarpio santykiai nusistovi jiems bendraujant. Dresiruotojas turi šunį kasdien valyti, šerti, girdyti, vesti pasivaikščioti. Kai šuo prie dresiruotojo pripras ir juo pasitikės, reikia pradėti jį dresiruoti. Jei dresiruotojui artinantis šuo džiaugsmingai loja, šokinėja, šiam priėjus glaudžiasi, nueinant žiūri įkandin, stengiasi sekti iš paskos, dresiruotojui pasislėpus ir pašaukus, ieško jo, pakėlus balsą, nebijo - vadinasi, šuns ir dresiruotojo santykiai geri.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Prancūzų buldogas

2003-02-08 | Ilgą laiką dėl šios veislės kilmės ginčijosi anglai ir prancūzai. Ir vieni, ir kiti šią veislę laikė sava. Ginčą nutraukė Pasaulinė kinologų federacija, pavadinusi šį įdomų šunį prancūzų buldogu. Kol vyko ginčai, XIX a. vid. prancūzų buldogai pelnė paryžiečių simpatijas. Sunku buvo rasti parduotuvę ar pirklio namus, kuriuose nebūtų gyvenęs šis įdomus šuo, prancūzų pasididžiavimas. Pirmą kartą į parodą prancūzų buldogai pateko Paryžiuje 1903 m. Tai ramus, sumanus, protingas šuo, geras namų sargas ir žmogaus draugas. Jis labai nereiklus gyvenimo sąlygoms, dėl trumpo kailio lengvai prižiūrimas, gali gyventi mažuose butuose. Stiprus, nedidelio ūgio, kresnas, trumpaplaukis, raumeningas, trumpu ir buku snukiu, tiesiomis stačiomis ausimis. Jis turi sverti ne daugiau kaip 14 kg ir ne mažiau kaip 8 kg. Aukštis proporcingas svoriui (30-35 cm).

Lankomumo reitingasKomentarų: 6

plačiau >>

Juodasis terjeras

2003-02-08 | Ši veilė išvesta "Raudonosios žvaigždės" veislyne (prie Maskvos), kryžminant erdelterjerus, ryzenšnaucerius bei rotveilerius. Kai kurie šios veislės šunys turi niūfaundlendo, vokiečių aviganio ir Kaukazo aviganio genų. Juodieji terjerai aukštesni nei vidutinio ūgio, tvirto ir tvirto grubaus konstitucijos tipo, pikti, nepasitikintys svetimais žmonėmis, gerai prisitaikantys prie įvairių klimato sąlygų. Naudojami apsaugos tarnybose.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Basetas

2003-02-08 | Tai trumpakojai šuneliai, kilę iš senųjų prancūzų šunų veislių. XIX a. viduryje basetai pateko į Angliją, kur buvo išveista angliška šios veislės atmaina. Tai stambesni šunys negu prancūzų basetai. Kai kuriose šalyse basetai auginami kaip medžiokliniai. Jie negreiti, tačiau labai atkakliai persekioja žvėrį, garsiai loja. Su basetais šeimininkas turi būti labai kantrus, nes šie šuneliai yra savarankiški ir nepriklausomi.

Lankomumo reitingasKomentarų: 4

plačiau >>

Anglų Koker spanielis

2003-02-08 | Kokerio spanielis kilęs iš senovinių Ispanijos medžioklinių šunų veislių. Vėliau Anglijoje buvo išvesta keletas šiuolaikinių spanielių veislių, tarp jų ir anglų Kokerio spanielis. 1880 metais anglų Kokerio spanieliai pateko į Ameriką, kur pakito selekcijos dėka ir 1940 m. Tapo savarankiška veisle; buvo patvirtintas ir standartas. Nuo savo anglų giminaičio jis skiriasi tankesniu kailiu ir kampuotesne galva. Tai nestambus, stiprus šuo, masyvaus ir sauso sudėjimo, nukarusiomis ausimis. Patinų aukštis ties ketera – 38 – 39,5 cm, patelių – 35,5 – 37 cm. Galva gerai išvystyta, apvali. Ryškus perėjimas iš kaktos į snukį. Kaklas normalaus ilgio, stiprus, be klosčių. Liemenį sudaro kompaktiška nugara, gili ir plati krūtinės ląsta, raumeningos suapvalintos strėnos. Priekinės kojos lygiagrečios, gerai išvystyta kaulų ir raumenų sistema. Užpakalinių kojų blauzdos storos, tvirtos. Letenos apvalios, pirštai tvirti, suspausti. Uodega laikoma nugaros linijoje, trumpinama. Kailio plaukai šilkiniai, tiesūs arba truputį garbanoti, ant snukio trumpi, ant kūno tik vidutinio ilgio, ant ausų, krūtinės, pilvo, kojų labai ilgi, elastingi. Kokerio spanieliai būna vienos, dviejų ar net kelių spalvų. Vienspalviai šunys turi būti be baltų dėmių.

Lankomumo reitingasKomentarų: 9

plačiau >>

Špicas

2003-02-08 | Špicai - ypač dekoratyvūs, lengvi, judrūs šuneliai. Jiems būdingas smailas snukis, stačios ausys ir susukta į žiedą, užriesta ant nugaros uodega. Tai labai sena iš durpinio šuns kilusi veislė. Ilgus tūkstantmečius bendraudami su žmogumi, špicai tapo labai protingi, atsidavę šeimininkui ir jo šeimai, nepasitikintys svetimais, geri sargai. Špicai skirstomi į penkis tipus: nykštukiniai, miniatiūriniai, vidutiniai, didieji ir volfšpicai. Visus juos, išskyrus nykštukinius ir miniatiūrinius (išvesti Anglijoje), išvedė Vokietijos šunų mylėtojai. Šie šuneliai labai lengvai dresiruojami.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Toiterjeras

2003-02-08 | Dėl šios veislės kilmės irgi nėra vieningos nuomonės. Ji išvesta ilgos ir stropios atrankos būdu. Nors toiterjeras labai mažas (kai kurie šuneliai nesveria nė kilogramo), bet turi daugelį požymių, būdingų dideliems šunims. Jis pasižymi puikia klausa, uosle, nereiklus. Negailėdamas savęs, jis gina šeimininką, įnirtingai loja ant įsiveržusio pašalinio žmogaus. Šį mažą šunelį gali auginti pagyvenę žmonės. Kailis trumpas, todėl jis labai bijo šalčio. Šaltu metų laiku rekomenduotina aprengti specialia apranga.

Lankomumo reitingasKomentarų: 33

plačiau >>

Ryzenšnauceris

2003-02-08 | Pirmosios žinios apie juos pasirodė viduramžiais Viurtenberge. Jų protėviais laikytini Viurtenbergo ir Tirolio aviganiai, kurie buvo sukryžminti su kitais aviganiais. Vėliau įmaišytas flamandų aviganis, biuve, dogas ir išveista stambesnė veislė. Tai stiprus, drąsus, ištvermingas šuo, lengvai dresiruojamas. Jį galima laikyti ir bute, ir lauke. Ryzenšnauceriai naudojami įvairiose tarnybose bei sportinėje penkiakovėje.

Lankomumo reitingasKomentarų: 3

plačiau >>

Erdelterjeras

2003-02-08 | Ši veislė išvesta Anglijoje apie 1853 m. Ją išvedant, buvo panaudota daug kitų veislių - sumaišyti šiurkščiavilniai Jorkšyro koliai, Anglijos skalikai ir bulterjerai. Veislės pavadinimas kilęs iš Eiro upės pavadinimo. Erdelterjerai gali vedžioti akluosius, yra geri sanitarų, ryšininkų išminuotojų, geologų, dujų trasų priežiūros tarnybų darbuotojų pagalbininkai, puikiai saugo butus ir nuostabiai gerai atlieka penkiakovės pratimus.

Lankomumo reitingasKomentarų: 4

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!