LT   EN   RU  
2020 m. liepos 5 d., sekmadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Hobi
Medžioklinių ginklų apyvartos taisyklės

2003-01-24 | Medžioklinius graižtvinius šautuvus turi teisę įsigyti Lietuvos Respublikos piliečiai, besiverčiantys profesionalia veikla, susijusia su medžiokle, arba turintys ne mažesnį kaip 3 metų medžiotojo stažą, nepadarę teisėtvarkos pažeidimų, susijusių su ginklų ir šaudmenų apyvartos tvarkos pažeidimais, ir gavę Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinama – Policijos departamentas) leidimą įsigyti (sutikimą leisti įsigyti) medžioklinį ginklą, bei Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys, kurių įstatuose viena iš veiklos rūšių nurodyta medžioklė ir jos organizavimas.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Medžiotojas su sakalu

2003-01-24 | Sakysite, koks medžiotojas be šautuvo. Sąvokos "medžioti" ir "šaudyti" atrodo neatskiriamos. Tačiau įdomiai ir gana sėkmingai galima medžioti ir be šautuvų. Naujos medžioklės taisyklės įteisino medžioklę su medžiokliniais lankais ir arbaletais. Tai labai įdomi sportinė medžioklė. Gaila tik, kad Lietuvoje dar mažai praktikuojama. Bet lankai ir arbaletai tai taip pat rimti ginklai. Galima apsieiti ir be jų. Medžioklės taisyklės leidžia medžioti su medžiokliniais šunimis, medžiokliniais paukščiais, spąstais ir įvairiomis gaudyklėmis. Labai įdomi medžioklė su medžiokliniais paukščiais. Šios medžioklės nuo seno populiarios Vidurinės Azijos, Artimųjų Rytų valstybėse, kur dideli stepių, pusdykumių plotai, kur yra daug erdvės medžiotojui raitam ant žirgo. Senovėje su plėšriaisiais paukščiais mėgo medžioti ir Lietuvos bajorai.

Lankomumo reitingasKomentarų: 2

plačiau >>

Akvakultūros reikšmė ir jos objektai pasaulyje ir Lietuvoje

2003-01-21 | Akvakultūra - naudingų žmogaus mitybai ir kitoms reikmėms vandens gyvūnijos ir augalijos organizmų veisimas bei auginimas įvairiuose vandens telkiniuose: tvenkiniuose, vandens talpyklose, ežeruose, jūrų priekrantėje, jūrų lagūnose, varžose bei uždaros vandens apytakos įrenginiuose. Žuvų ir kitų vandens gyvūnų bei augalų gaunama juos žvejojant arba auginant. Bendrame visų žmonių mitybos produktų balanse jie dabar sudaro palyginti nedidelę dalį - apie 2 proc. Tačiau šių produktų kokybinė vertė didesnė. Iš žuvų ir kitų vandens gyvūnų žmonija gauna ne mažiau kaip15-20 proc. visų gyvūninės kilmės baltymų. Žuvų baltymai - pilnaverčiai, jie turi visų nepakeičiamų aminorūgščių. Žuvų ir kitų vandens gyvūnų riebalai turi daugiau nesočiųjų riebalinių rūgščių negu šiltakraujų sausumos gyvūnų riebalai. Tai labai svarbios žmogaus mitybai savybės.

Lankomumo reitingasKomentarų: 2

plačiau >>

Neteisėta žvejyba ar retų ir nykstančių vandens gyvūnų gaudymas

2003-01-21 | Neteisėta vertingų veislių žuvų žvejyba ar retų arba nykstančių vandens gyvūnų gaudymas, įsigijimas arba laikymas, taip pat neteisėta žvejyba ar vandens gyvūnų gaudymas, padaręs stambią žalą, - baudžiami laisvės atėmimu iki vienerių metų arba pataisos darbais iki dvejų metų, arba bauda.

Lankomumo reitingasKomentarų: 2

plačiau >>

Kiršlių žūklė Koloje

2003-01-21 | Mano manymu kiršlių žvejyba Kolos pusiasaly yra smagiausia ir azartiškiausia. Šių žuvų gaudymas museline su sausom muselėm palieka neišdildomus įspūdžius. Smagu matyti kaip stambus kiršlys stveria Jūsų muselę nuo vandens paviršiaus! O kai tai pasikartoja 20-30 kartų per dieną tai ir visai fantastiška. Na, iš pradžių apie pačias žuvis ir jų gaudymo laikotarpį. Sezonas prasideda nuo liepos pradžios, kai šiek tiek sušyla arktinių upių vandenys ir pasirodo pirmieji uodų tuntai. Trunka jis iki rugsėjo 1 dienos (oficialiai) o vėliau jau nėbera ką gaudyti. Sezono pradžioje, išbadėję po ilgos žiemos bei vabzdžių pasiilgę kiršliai godžiai renka uodus bei vienadienes nuo vandens paviršiaus. Kaip jau įsivaizduojate, gaudymas museline tokiu metu yra labai malonus. Neatsisako kiršliai ir blizgių. Gaudymas spiningu dažnai rezultatyvumu pranoksta žvejybą museline. Be to, spiningaujant yra žymiai didesnė tikimybė pagauti ir šlakį.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Žvejyba Koloje

2003-01-21 | Turbūt nėra žvejo, kuris nesvajotų nors kartą gyvenime pasigauti lašišos, upėtakio arba kiršlio. Šios tauriosios žuvys vilioja mus savo gražia išvaizda ir sportinėm savybėm, jų žūklė palieka tikrai neišdildomus įspūdžius. Ir turbūt nėra žvejo prisirišusio prie šių žuvų, kuris nieko negirdėtų apie Kolos pusiasalį - šį lašišinių žuvų Eldoradą. Lietuvoje lašišas galima gaudyti tik verslininkams su tinklais, o upėtakių ir kiršlių yra ne taip jau ir daug. Dėl šių priežasčių ir ne tik, keliauja mūsų žvejai į šiaurines upes pažvejoti žuvų, kurių gimtame krašte neleidžia gaudyti įstatymai ar tiesiog nebedaug jau liko. Kiekvienais metais vis daugiau žvejų iš Lietuvos apsilanko Koloje ir vis dažniau tenka girdėti užpoliario upių ir ežerų pavadinimus. Šis Arktikos kampelis traukia žvejus savo žuvim turtingomis upėmis ir ežerais, žmogaus neliesta ramia ir niūria gamta, kurioje galima visiškai atitrūkti nuo civilizacijos rūpesčių ir tiesiog gerai pažvejoti ir pailsėti.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Lašišų žūklė Koloje

2003-01-21 | Pradėsiu nuo lašišų žūklės, įtariu, kad ji domina labiausiai. Ką galiu apie ją pasakyti? Mano manymu ji nėra jau tokia lengva kaip rodo per televiziją ar rašo žvejybiniuose žurnaluose. Iš pradžių beveik viskas priklauso nuo orų bei vandens lygio. Daug vandens – sunku žuvį rasti ir nuo dugno "iškrapštyti". Mažai vandens – žuvys neplaukia iš jūros ir "trinasi" prie upės žiočių, todėl upėje jų yra mažai arba jos kimba labai jau prastai (teko patirti savo kailiu). Jeigu pataikėt į vidurkį – kai yra pakankamai vandens (bet ne per daug) ir oro bei vandens temperatūros atitinka kaprizingų lašišų poreikius, tai gera žūklė garantuota. Žuvys keliasi upe, o tokių metu lašišos mažai išrankios muselėms bei blizgėms ir jos godžiai stvarstys Jūsų siūlomą masalą. Žūklę, vykusią šiuo laikotarpiu, Jūs ilgai prisiminsit. Ką dar galėsite ilgai prisiminti, tai lašišinių licenzijų kainą: ji yra 20 JAV dolerių vienai lašišai pasigauti.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Jo didenybė upėtakis

2003-01-21 | Pirmiausia norėčiau pasidalinti pavasario įspūdžiais. Darbo reikalais tenka dažnai važinėti po Lietuvą, o spiningas ir masalai visada užima garbingą vietą mašinos salone. Tąkart (kaip ir visuomet, pravažiuo- damas pažįstamą upelį) negalėjau susilaikyti neišsukęs iš kelio ir nepabandęs laimės. Vėlyvas vasaris. Upelis ištvinęs nepaprastai. Tokiu metu žvejyba ypatingai sunki: srovė milžiniška, nei duobių, nei kelmų nesimato, vanduo drumstas. Taigi tvarkausi įrankius. Nieko ypatingo iš tų kelių žūklės valandų nesitikėjau, nes kol nukrenta ir nuskaidrėja vanduo, jei konkreti atkarpa nepažįstama kaip penki pirštai, tai yra paprasčiausias masalų aukojimas Neptūnui.

Lankomumo reitingasKomentarų: 9

plačiau >>

Pakeliaukime po Labanoro regioninį parką

2003-01-21 | Labanoro regioninis parkas - didžiausias Lietuvoje. Jo bendras plotas - per 50 tūkst. hektarų. Kaip niekur kitur čia gausu pasakiškai nuostabių vietų. Tai ežerų ir vaizdingų pušynų parkas. Šiame straipsnyje Januliškio kaimo vaikai aprašo vienos dienos kelionę, kurios metu, šio parko direktoriaus Kęstučio Jakšto dėka, jie gavo progą ne tik pamatyti unikaliausias parko vietas, bet ir jas aprašyti, išdėstyti savo mintis ir įspūdžius. Aš (Andrejus Gaidamavičius) aprašysiu kelionės pradžią ir pabaigą, Kristina papasakos Lakajos istoriją ir dabartį, po Molėtų kraštotyrinį ir etnografinį muziejų ekskursiją Jums praves Gintarė, Graužės grožį aprašys Martynas, o Rūta pasidalins savo įspūdžiais iš Kulionių.

Lankomumo reitingasKomentarų: 2

plačiau >>

„Lašiša 2002“

2003-01-21 | Nuo spalio pradžios vyksta akcija „Lašiša 2002“. Ji skirta traukiančioms neršti lašišinėms žuvims bei jų nerštavietėms apsaugoti, brakonieriams išaiškinti. Nuo 1981 m. lašišos įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Kaip retos žuvys jos nežvejojamos vidaus vandenyse, o versliniu būdu gaudomos tik Baltijos jūroje - ir tai su tam tikrais apribojimais. Kasmet, prasidėjus lašišų ir šlakių nerštui, itin suaktyvėja brakonieriai. Šiemet jie pirmą kartą taip stipriai pajuto valstybės atkirtį. Per spalį Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija ir regionų aplinkos apsaugos departamentai patikrino 94 verslinės žvejybos įmones, žvejojančias Kuršių mariose ir Baltijos jūros priekrantėje, surengė daugiau kaip 300 reidų „karščiausiose“ brakonieriavimo vietose.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!