LT   EN   RU  
2020 m. liepos 5 d., sekmadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Hobi
Aptarti žvejybos santykiai tarp Lietuvos ir Europos Sąjungos

2003-01-21 | Žemės ūkio ministerijoje susitiko Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos žvejų asociacijų ir Europos Komisijos Generalinio direktorato "Žuvininkystė", Danijos, Vokietijos, Švedijos, Suomijos, Ispanijos ekspertų delegacijos aptarti Lietuvos ir Europos Sąjungos 2001 - 2002 metų bendradarbiavimo rezultatų žuvininkystės srityje bei 2003 m. pasikeitimo žvejybos kvotomis Baltijos jūroje galimybių. Kaip informavo Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos direktorius Vytautas Vaitiekūnas, šio dvi dienas trukusio susitikimo metu buvo pasikeista informacija apie žvejybinę situaciją Baltijos jūroje 2001-2002 metais, aptarta žuvų išteklių būklė Lietuvos ir Europos Sąjungos vandenyse, pasikeista nuomonėmis apie pagrindinių verslinių žuvų išsaugojimo Baltijos jūroje ilgalaikės strategijos įgyvendinimo rezultatus bei informacija apie Lietuvos ir Europos Sąjungos žvejybos laivyno, žuvų pramonės veiklą.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Žuvininkystė, rekreacija ir gamtos apsauga

2003-01-21 | Sunku trumpai apžvelgti visus “Žuvininkų rūmų” nuveiktus darbus. Tai - ir Lietuvos valdžios institucijų raginimas sekti užsienio šalių pavyzdžiu, ir realiai keisti valstybės politiką bei požiūrį į žuvininkystę, nuolatinis rūpestis savo nariais, leidžiantis per metus jiems sutaupyti apie 7 mln. litų. “Žuvininkų rūmai” moka priversti domėtis savo veikla. Jų pateiktą programą-projektą “Mokymasis atstovauti rekreacinės žuvininkystės interesus” palankiai įvertino Atviros Lietuvos fondas ir sudarė sutartį. Šį projektą remia Atviros Lietuvos fondo administruojama Baltijos-Amerikos partnerystės programa (BAPP), kurią finansuoja JAV Tarptautinės plėtros agentūra ir Atviros visuomenės institutas.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Žvejyba religijoje

2003-01-21 | Prisikėlęs Jėzus mokiniams liepė keliauti į Galilėją, kur žadėjo vėl pasirodyti (Mt 28, 10). Per šį laikotarpį mokiniams teko išgyventi nemaža abejonių ir jiems vis dar buvo neaišku, ko tikėtis, ką daryti (Mk 16, 14; Mt 28, 17). Petras, būdamas veiklus žmogus, vėl ėmėsi žvejybos, mat ją gerai išmanė. Jis dar nežinojo, kaip tapti „žmonių žveju“, tačiau ežere žvejoti jam visai neblogai sekėsi, išskyrus tą naktį, kai ilgai žvejoję nieko nepagavo (plg. Jn21, 3). Pasirodęs Jėzus paragino dar kartą užmesti tinklus. Ir šį sykį jie kone plyšo nuo žuvų gausybės (Jn 21, 5–6). Ši sėkminga žvejyba buvo būsimos misijos simbolis ir pranašystė – apaštalai taps žmonių žvejais, o jų laimikis bus gausus.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Apie mėgėjišką žvejybą

2003-01-20 | Nemunas – didžiausia Lietuvos Respublikos upė, deltoje daugeliu atšakų įtekanti į Kuršių marias – didžiulį gėlo vandens baseiną, kuris Klaipėdos sąsiauriu susisiekia su Baltijos jūra. Nemuno delta (žiūr. žemėlapį)– žuvingiausia Lietuvos vieta. Patekimas į šią teritoriją buvo labai ribotas. Įsikūrus Nemuno deltos regioniniam parkui, žvejams-mėgėjams, turistams ir poilsiautojams šis gamtos kampelis tapo atviresnis, labiau prieinamas. Daugelyje vietų parko administracija įruošė aikšteles poilsiavimui, prieplaukas, apžvalginius bokštelius. Ypač daug dėmesio skiriama žvejams. Šiuo metu mėgėjiška žūklė su licencijomis leidžiama Rusnės saloje ir Minijos upėje nuo žiočių iki Kintų tilto. Licencija galioja 1 parą – nuo saulės patekėjimo iki laidos. Dažniausiai sugaunamos žuvys yra: kuoja, ešerys, lydeka, lynas, šamas, vėgėlė, starkis.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Žvejyba Šilutės rajone

2003-01-20 | Nemunas – didžiausia Lietuvos Respublikos upė, deltoje daugeliu atšakų įtekanti į Kuršių marias – didžiulį gėlo vandens baseiną, kuris Klaipėdos sąsiauriu susisiekia su Baltijos jūra. Nemuno delta – žuvingiausia Lietuvos vieta. Vienos licencijos parai(nuo saulės patekėjimo iki laidos) kaina 10 Lt. Mokamas žyminis mokestis, pagal kurį galima žvejoti neišnuomotinuose valstybiniuose vandens telkiniuose. Prie leidimo pridedamas sąrašas neišnuomotinų vandens telkinių. Šilutės rajono gyventojai dar gali žvejoti iš Šilutės pusės Atmatos upėje, Aukštumalėje nuo Atmatos upės iki Rugulių kaimo pirmosios siurblinės. Leidimai yra vienai dienai (kaina-1 Lt), vienam mėnesiui (kaina-3 Lt), vieneriems metams (kaina-11 Lt).

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Miškai, medžioklė ir žvejyba - Jurbarko rajone

2003-01-20 | Vienoje draugijoje su medžiotojais yra ir 253 žvejai mėgėjai. Mėgėjiškoje žūklėje, 1996 01 01 duomenimis, žvejai sugavo 14274 kg žuvų. Žvejota Nemune, Dubysoje, Šaltuonoje, Viešvilės tvenkinyje, Girdžių, Pašvenčio, Volungiškių, Kalnėnų užtvankose bei kituose rajono vandens telkiniuose. Jurbarko rajone yra du ichtiologiniai draustiniai: Dubysos upės žemupys (iki Klumpės malūno) ir Šešuvies upė iki Upynos įtekėjimo ir Upynos upė. Tai lašišų ir žiobrių nerštavietės. Jurbarkas nuo seno garsėja žiobriais. Vietiniai senieji gyventojai dar prisimena įspūdingas žiobrinių šventes.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Jono žvejyba

2003-01-20 | Žvejyba... taip... žvejoti aš mėgstu... . Negailiu žvejybos reikmenims pinigų nė truputėlio. Labai didelių žuvų pagavęs dar nesu, nes ten, kur žvejoju, tokios paprasčiausiai nesiveisia. Tačiau aš nesijaudinu ir manau, kad man dar viskas priekyje!!! Skyrelyje trumpai supažindinsiu su savo žvejybos įrankiais, jaukais ir t. t. Kur dažniausiai žvejoju? Dažniausiai tenka žvejoti Laukžemio (Eketės) užtvankoje. Ten kuojų yra, bet didelės jos neužauga. Pasitaiko ir lydekų, bet labai retai, todėl aš esu tik vieną pagavęs. Yra plakių, kurie ant slieko kimba visai neblogai. Didžiausia žuvis kurią pagavau Eketėje yra 275 gramus svėrusi kuoja. Rečiau (vieną kartą per metus) žvejoju Minijoje, Tenenyje, karpynuose.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Žvejyba. Molėtai XIX a. - XX a.

2003-01-20 | Molėtai - ežerų kraštas. XIX a. - XX a. pradžioje daugeliui molėtiškių šalia žemdirbystės žvejyba buvo papildomas pragyvenimo šaltinis. Tai rodo pagrindiniai žvejybos ekspozicijos įrankiai: peikena, žeberklai, svarelis, plūduras, prietaisai tinklams megzti, bučius. Čia aptariame tik mažą dalį turimos kolekcijos. Gausi kolekcija eksponuojama Mindūnų žvejybos muziejuje, esančiame 9 kilometre nuo Molėtų link Ignalinos. Šis verslas buvo perduodamas iš kartos į kartą, nes jam reikėjo turėti specialių įgūdžių ir žinių apie žvejybos laiką ir vietą, prietaisus ir pačias žuvis. Nemaža valstiečių dalis žvejyba užsiiminėjo atliekamu nuo kitų darbų ir laimikį sunaudodavo savo šeimos maistui paįvairinti.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Žuvų populiacinių parametrų būklė ir dinamika (1993-1995 m.)

2003-01-20 | Pagal Lietuvos aplinkos monitoringo programą 1993-1995 metais buvo atliekami žuvų bendrijų ir populiacijų tyrimai Baltijos jūroje, Kuršių mariose, specialiai parinktuose ežeruose ir upėse. Populiacinių parametrų kontrolei parinktos rūšys, įeinančios į vandenų žuvų bendrijų branduolius: Baltijos jūroje - strimėlė ir upinė plekšnė, Kuršių mariose, ežeruose ir upėse - kuoja ir ešerys, o upeliuose - margasis upėtakis ir paprastasis kūjagalvis (Virbickas, 1989; Kesminas, 1991; Repečka, 1984). Kuojų, ešerių ir plekšnių populiacijos yra tiriamos su Baltija besiribojančių šalių aplinkos monitoringo sistemoje. Šiame darbe yra apibendrinti trejų metų tyrimo rezultatai, aprašytos pagrindinės žuvų populiacinių parametrų kitimo tendencijos. Taip pat pateikiami neseniai pradėtų tyrimų rezultatai apie sunkiųjų metalų ir radionuklidų susikaupimą įvairių tiriamųjų žuvų rūšių audiniuose.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Žuvų populiacinių parametrų būklė ir dinamika. Baltijos jūra

2003-01-20 | Vykdant monitoringo programą Baltijos jūroje sužvejota 12 rūšių žuvų. Buvo sugauta tiek jūrinių, tiek gėlavandenių bei praeivių žuvų. Dominavo jūrinės žuvų rūšys (strimelė, upinė plekšnė, uotas) bei praeivė žuvis - žiobris. Ypač dažna buvo strimelė ir upinė plekšnė bei gėlavandenės rūšys - starkis, ešerys. Kitos žuvų rūšys buvo sužvejojamos kur kas rečiau - nedideliais kiekiais sužvejota stinta, sykas, kuoja, plakis. Arčiau kranto buvo sužvejojama daugiau žuvų rūšių ir jų biomasė buvo aukštesnė. Baltijos jūros priekrantėje gana didelis ir žiobrio gausumas. Vyravo nesubrendę individai, tačiau pasitaikė ir neseniai išneršusių bei subrendusių žuvų. Uoto bei upinės plekšnės populiacijose taip pat dominavo jaunikliai. Žvejybos duomenys Baltijos jūros priekrantėje patvirtina, kad ši zona yra daugelio rūšių žuvų jauniklių atsiganymo zona, todėl verslinė žūklė čia turi būti griežtai reguliuojama.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!