LT   EN   RU  
2019 m. gruodžio 8 d., sekmadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Istorija
Lietuva Antrajame pasauliniame kare

2005-11-22 | Žinomas istorizmo cinizmas, kad didžiausio susidomėjimo paprastai sulaukia tie istorijos momentai, kurie yra susiję su maksimaliomis žmogiškų galių įtampomis bei sąnaudomis – karai, revoliucijos, perversmai, užkariavimai ir pan. Nepaisant to, kad tie momentai dažniausiai reiškia masines žmonių žūtis bei tragedijas. Lietuvos istorijoje toks momentas yra Antrasis pasaulinis karas, bet nušviestas jis kol kas aiškiai nepakankamai. Tai nereiškia, kad tai temai apskritai būtų trūkę dėmesio – jo kai kuriais atžvilgiais net perdaug. Tačiau, kai tas dėmesys įgaudavo tendenciją virsti istorinėmis studijomis, paprastai būdavo galima konstatuoti, kad jos neišsamios, tendencingos, jose daug stereotipų kompleksų. Jeigu turėsime omeny lietuvių istorikus, kuriems objektyviai dabar tenka atstovauti Lietuvos istorijos mokslą, tai šiuo atžvilgiu galima pasakyti, kad jiems moralinius bei metodologinius sunkumus sąlygojo iš esmės trys aplinkybės. Pirma aplinkybė būtų ta, kad per Antrąjį pasaulinį karą, tiksliau, per nacių okupacijos laikotarpį Lietuvoje iš esmės buvo sunaikinti žydai kaip istorinė etnokultūrinė Lietuvos visuomenės dalis ir, kad tame sunaikinime dalyvavo ir lietuviai, kaip kita istorinė etnokultūrinė Lietuvos visuomenės dalis. Jeigu prie tos tragedijos, vadinamos holokaustu, dar pridėsime lenkų bei vokiečių – vėlgi istorinių Lietuvos etnokultūrų – eliminavimą, tai susidursime su reiškiniu – arba kitaip įvardijant – su prielaida, kad Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais vyko dar vienas karas – karas tarp tautų, tarp piliečių.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Vakarų spaudoje - seno karo naujas vertinimas

2005-05-11 | Karo pabaigos šešiasdešimtmetis atskleidė naują Vokietijos savimonę ir, Maskvai to nepageidaujant, didžiulį Baltijos vadovų indėlį į visiškai naują to karo suvokimą ne tik Vokietijoje, bet ir visoje Europoje. Apie tai – Mykolo Drungos Vakarų laikraščių apžvalgoje. Pergalės prieš nacius minėjimo dieną sekmadienį Vokietijos prezidentas Horstas Kioleris (Köhler) Bundestage pasakė kalbą, kuri, pasak dienraščio “Berliner Zeitung”, paliudijo naują vokiečių savimonę įvertinant savo pačių praeitį. Ypač šią kalbą pirmadienį pagyrė dienraštis “Welt” ir pateikė kelias jos citatas. Pavyzdžiui: “Mes gedime visų Vokietijos aukų - aukų prievartos, kuri sklido iš Vokietijos, ir aukų prievartos, kuri prieš Vokietiją atsigręžė. Mes gedime visų aukų, kadangi norime būti teisingi visų tautų, įskaitant savąją, atžvilgiu. “Mūsų atsakomybė - budėti, kad visos šios kančios, taip pat ir jos priežastys nebūtų užmirštos, ir mes turime užtikrinti, kad tokie dalykai niekada nepasikartos. Ir čia negalima braukti užmaršties brūkšnio”. “Šiandien Vokietija yra kita šalis, nei buvo prieš 60 metų. Tarp anų dienų ir šiandienos glūdi ištisi pasauliai ir dešimtmečiai sunkaus darbo. Tai didelis visos visuomenės laimėjimas, ir čia daug prisidėjo bėgliai, išvarytieji iš namų, padegėliai. Turėtume būti dėkingi už tai, kas pasiekta, ir priimti tai kaip paskatą. Neturėtume pamiršti, kaip greitai galima pralošti palikimą, kurį daugelis kartų sukūrė”.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Lietuva laimėjo pasaulinį karą

2005-05-07 | JAV prezidentas George‘as W. Bushas, Europos Komisijos komisaras Guenteris Verheugenas paragino Rusiją pripažinti, kad Sovietų Sąjunga 1940-aisiais okupavo Baltijos kraštus, taip pat atsižadėti 1939-ųjų Molotovo-Ribbentropo pakto. Atsakydami į tai, aukšti Rusijos pareigūnai dar kartą sudainavo seną giesmę: girdi, Vokietijos ir Sovietų Sąjungos sutartis dėl įtakos sferų pasidalijimo buvo istorinė būtinybė; 1940-aisias okupacijos nebuvo, ir Baltijos šalių įjungimas į SSRS atitiko to meto tarptautinės teisės normas. Vakarai grūmoja smerkiančiais moralistų smiliais, įsižeidę rusai putoja ir mojuoja kumščiais, nors kruvina kova jau seniai baigėsi. Daugumos lietuvių požiūris į Antrojo pasaulinio karo pasekmes yra toks: Lietuva tapo didžiųjų valstybių suokalbio ir abejingumo auka. Ar tai nėra nuostata, kurią derėtų permąstyti iš naujo? Sakoma, kad istorija nepripažįsta tariamosios nuosakos. Tokiu atveju praranda prasmę ir moraliniai vertinimai – vieni lai ramiai susitaiko su aukos, kiti – su budelio vaidmeniu. Tačiau XX a. istorija apima ir neįgyvendintų planų, neišnaudotų galimybių istoriją.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Julius Juzeliūnas. Genocidas ir valstybių moralė

2005-04-26 | Antrasis pasaulinis karas įsiliepsnojo tuomet, kada stipriojo teise panoro pasinaudoti politiniu atžvilgiu amoraliausios supergalingos valstybinės sistemos – bolševikinė SSRS ir nacistinė Vokietija. Pastaroji panūdo savo imperijos sienas išplėsti ir savo tautą išaukštinti remdamasi vokiečių nacijos išskirtinumo teorija, o bolševikinė SSRS – prisidengdama klasių kovos ir tariamos tautų draugystės ideologija. Pirmiausia norėta susigrąžinti buvusias carinės imperijos teritorijas. Labiausiai rūpėjo Baltijos šalys – Lietuva, Latvija, Estija ir Suomija. Šiam tikslui įgyvendinti 1939 m. buvo sudarytas slaptas sandėris su hitlerine Vokietija. Siekdama paruošti dirvą aneksijai, SSRS Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse organizavo savo lėšomis remiamą pogrindį. 1940 m. birželio 15 d. okupavus Lietuvą, iš anksto organizuotas ir veikęs pogrindis, turėjęs platų savo agentūros tinklą, aktyviai vykdė prievartinę sovietizaciją. Nuo pirmųjų okupacijos dienų prasidėjo fizinis tautos genocidas. Vykdyti 1941 m. birželio 14 d. pradėtas smarkias represijas sutrukdė birželio 22 d. prasidėjęs Vokietijos ir SSRS karas. Grūmėsi dvi nusikalstamos sistemos. Vieną iš jų nugalėjus buvo egzaltuotai džiūgaujama, nė neužsimenant, jog pergalė – tik dalinė. Rudąją hidrą įveikus, liko raudonoji. Pokario metais buvo toliau vykdomas 1941 m. pradėtas Baltijos tautų masinis genocidas.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Baltijos valstybių paradoksai

2005-02-26 | Žinia, kad trys mažos Baltijos valstybės po II-ojo pasaulinio karo vienintelės iš kitų Vidurio Rytų Europos regiono valstybių nebuvo atkurtos. Vakarų šalių istorikai, rašę šiuo klausimu, vadovavosi faktu, kad nei JAV prezidentas F. D. Rooseveltas, nei Didžiosios Britanijos premjeras W. Churchillis nesutiko pripažinti Baltijos valstybių aneksijos ir kad, vadinasi, „naujo Miuncheno“ dėl Baltijos valstybių nebuvę, o dėl aneksijos visa atsakomybė tenkanti J. Stalinui. Tačiau iš tų pačių istorikų pateiktos medžiagos matosi, kad Stalinas veikė atsižvelgdamas į Vakarų valstybių poziciją, ir tai leidžia įtarti, kad Miunchenas dėl Baltijos valstybių, tegul ir nepasirašytas, bet egzistavo. Tad kiltų klausimas – ar tikrai Lietuvos, kaip ir kitų dviejų Baltijos valstybių išnykimą galų gale nulėmė bendras didžiųjų valstybių interesas atsikratyti jomis kaip nereikalingomis? O jeigu taip – tai kodėl? Atsakymui nemažai medžiagos galima rasti ankstesnėje Baltijos valstybių istorijoje. Tikriausia, nebus didelė naujiena teiginyje, kad Baltijos valstybių egzistavimas per visą tarpukarį buvo probleminis. Faktinį savo egzistavimą pradėjusios, kaip ir dauguma kitų naujų valstybių, 1918 m. pabaigoje Baltijos valstybės formalaus juridinio pripažinimo iš didžiųjų pasaulio galybių sulaukė vėliausiai: Latvija ir Estija – po dviejų metų (1921 m sausį), o Lietuva – net po keturių (1922 m.gruodį).

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Baudėjai

2005-01-21 | Skrebų (istrebitelių) būriai sukurti LKP (b) CK 1944 07 24 nutarimu. Skrebų būriai buvo organizuojami ne tik apskričių centruose, bet ir valsčiuose. Daugelis skrebų buvo prasigėrę, degradavę sovietinių okupantų talkininkai, padėję jų represiniams organams sekti ir žudyti laisvės kovotojus, aktyviai dalyvavę tremiant žmones į Sibirą. Sovietų valdžia jiems algų nemokėjo, todėl, turėdami ginklus, jie nebaudžiami vagiliavo ir plėšikavo. LKP (b) CK 1945 09 01 nutarimu, skrebai buvo prilyginti kaimo milicininkams, pradėjo gauti algas, aprangą, maisto davinį. Buvo įrengtos būstinės, įvesta karinė drausmė, bet vagystės ir girtavimas jau nesiliovė. Skrebų būrys (40 žmonių) Utenoje buvo organizuotas 1944 07 13–08 07. 1948 m. sausio mėnesį Utenos apskrityje buvo 12 vls. ir tiek pat skrebų būstinių, kur buvo 191 skrebas. Skrebų ir NKVD kareivių įgulos buvo Leliūnuose, Vyžuonose, Užpaliuose, Daugailiuose, Tauragnuose, Saldutiškyje, Kuktiškėse, Utenoje. Skrebų skaičius svyravo nuo 20 iki 30 žmonių. 1951–1954 m. skrebų būriai palaipsniui buvo mažinami ir pagaliau panaikinti. Skrebai dalyvaudavo čekistų operacijose prieš partizanus ir būdavo jų vedliai. Ypač aktyviai jie talkino okupantams suimant ir tremiant žmones.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Moksleivių rezistencija

2005-01-21 | Utenos g-zijoje buvo daug patriotiškai nusiteikusių mokytojų, nemažai jų dalyvavo antinacinėje ir antikomunistinėje veikloje (A. Marčiulynas, B. Vaivada, V. Pakštas, G. Puslys ir kt.). Mokinių priešiškumas okupantams reiškėsi jau 1944 m. rudenį. Mokiniai sudarinėjo partizanų rėmimo grupeles ir rinko jiems drabužius, parūpindavo maisto, tvarsliavos, vaistų, rašomųjų mašinėlių, popieriaus, teikė žinių apie kareivių ir skrebų judėjimą. Prasidėjo areštai. Saugumo agentas Pr. Liuima sukūrė pogrindžio būrelį ir pats 1945 07 22 jį išdavė. Suėmė Marytę ir Oną Pernaravičiūtes, Pranutę Bašmaitę, Marytę Vyšniauskaitę, Aldoną Kuliešytę ir kt.
1945 m. lapkričio mėnesį buvo suimta kita moksleivių grupė – H. Čipkus, A. Matulionis, J. Maželis, O. Mockutė, V. Labuckaitė, V. Pošiūnas, Stp. Puodžius ir kt. 1946 05 15 beveik visi jų karinio tribunolo nuteisti ilgą laiką kalėti.
1946 06 24 buvo sužeistas Utenos g-zijos komsorgas Br. Bislys. Po to įvykio daug mokinių suimta. 1947 03 04 suimta didelė grupė mokinių, priklausiusių ,,Vyčio“ organizacijai: V. Krugiškis, L. Musteikis, A. Girnius, V. Rukas, P. Babrauskas, A. Žvirblis ir kt. 1947 m. gruodžio mėnesį (po m-klos direktoriaus P. Kuliešiaus nušovimo)vėl suimta ir nuteista didelė grupė mokinių – N. Kitkauskas, B. Šapoka, V. Malaiška, B. Grušeckas, J. Petroka ir kt. Pavienių areštų būta net pasibaigus partizanų kovoms, o vėliavos ir atsišaukimai buvo keliami Utenos gimnazistų (brolių Jono ir Juozo Sagatauskų) net 1953–1954 m. Daug Utenos g-zijos mokinių, mokyt. dalyvavo ginkluotame pasipriešinime ir žuvo kaip partizanai.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Vytauto apygardoje platinta partizanų spauda

2005-01-21 | Aukštaičių kova – laikraštis, kurį leido Vytauto apygardos štabas nuo 1945 10 iki 1952 09. Platintas Utenos, Švenčionių, Zarasų, Rokiškio, Panevėžio aps. Daugintas rotatoriumi, šapirografu. Tiražas apie 200 egzempliorių. Redaktoriai – P. Ivonis-Sakas, V. Pakštas-Vaidotas, B. Kazickas-Saulius, B. Krivickas-Vilnius.

Laisvės keliais – LAF Utenos apskrities Kęstučio organizacijos štabo laikraštėlis, leistas 1944–1945 m. Daugintas rašomąja mašinėle. Redaktoriai – B. Stasiūnas, G. Puslys, S. Žibėnas, B. Kazickas, V. Petravičius.

Laisvės kova – Mindaugo srities leidinys.

Laisvės kovotojas buvo spausdinamas pas Pikčiūnų k. gyventoją Antaną Drungą.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Utenos rajone veikė per 1200 partizanų

2005-01-21 | Rajone veikė per 1200 partizanų. Žemiau pateikiame tik apygardų, rinktinių būrių, kuopų ir kitų padalinių vadų ir dalies kovotojų sąrašus.

Jonas Abukauskas – Siaubas, Vytenis
Vytautas Abukauskas – Laisvutis
Justinas Apacenka – Viesulas
Vincas Araminas – Šermukšnis
Dominykas Bagočiūnas – Briedis
Vytautas Baltušis – Girinis
Mindaugas Barisa – Rimtautas
Jonas Bartašius – Saulius
Antanas (G. 1921), Balys (G. 1929),
Liudas (G. 1927) Berčiai
Jonas Bitkevičius – Sakalaitis
Antanas Bulka – Dainius. Kuršaitis, Lakštingala
Jeronimas Bulka – Deimantas
Juozas Bulka – Svajūnas, Skrajūnas
(KGB org. Bimba)
Jonas Deveikis – Lapas, Lakūnas
Natalija Deveikytė – Vaidilutė
Verutė Deveikytė – Ramunė

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Išdavystė

2005-01-21 | Išdavystė - tai viena svarbiausių Lietuvos partizanų sąjūdžio priežasčių, kurią nurodo daugelis autorių, rašiusių šia tema, ir gyvi to meto liudininkai. Tą patvirtina ir dokumentinė MGB skyrių, pokario metais veikusių visuose valsčiuose, medžiaga. Rokiškio apskrities MGB skyriaus sudaryti karinių-čekistinių operacijų aktai rodo, kad daugiau kaip 30 proc. operacijų prieš partizanus sėkmę lėmė tai, kad MGB iš savo agentų sužinodavo tikslias partizanų buvimo vietas ir partizanų skaičių. Paprastai prieš 3-5 partizanus, prisiglaudusius bunkeriuose, būdavo siunčiama gerai ginkluota daugiau kaip 50-ties MGB kareivių kuopa. Dažnai partizanai nepasiduodavo ir žūdavo priešindamiesi. Kiekviename karinės-čekistinės operacijos akte pažymėta, kad operacija vykdavo remiantis agentūros pranešimais. 1948 11 23 agentūriniame pranešime Rokiškio apskrities MGB skyriui agentas "Maskva" labai detaliai aprašo partizanų A.Kalpoko ir S.Juknevičiaus paėmimą Baublių kaime. Iš pranešimo matyti, kad agentas aplanko net 7 partizanų ryšininkus ir išklausinėja, ką žino apie įvykį Baublių kaime. Ryšininkai viską, ką žino, papasakoja agentui "Maskvai", nes jį laiko partizanu ir dar savo kaimo žmogumi. Be to, agentas teiraujasi, ar dažnai juos aplanko partizanai, ką jie kalba ryšininkams. Iš ryšininkės G.D. "Maskva" sužino, kad pas gimines slapstosi jos brolis, grįžęs iš lagerio. Iš ryšininkės B. - ką rašo iš lagerio jos pažįstamas V.I. apie kitus kaimynus, išdavusius partizanus ir t.t. Agentas, veikiantis partizanų gretose, taip pat rizikuodavo, pavyzdžiui, galėjo patekti į stribų ar kareivių pasalas.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!