LT   EN   RU  
2020 m. sausio 25 d., šeštadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Jausmai
Susigrąžinti gyvenimo džiaugsmą

2008-09-06 | Ši frazė priklauso Oliveriui Vendeliui Holmsui jaunesniajam, kuris jau per trisdešimt metų yra JAV Aukščiausiojo teismo narys. Kartą teisėjo Holmso paklausė, kaip jis pasirinko šią profesiją ir ar svarstė apie ką kita. Jis atsakė: „Galėjau tapti ir bažnyčios tarnautoju, jeigu vieno dvasininko, kurį aš pažinojau, išvaizda ir elgesys nebūtų buvęs pernelyg panašūs į laidojimo namų agento". Šis žmogus norėjo pabrėžti ne tam tikrą gražų įvaizdį, bet kitą svarbų dalyką: džiaugsmas yra sunkiai suprantama dorybė net dvasininkams ir kitiems tikėjimo veteranams. Tačiau priešingai, nei sako mūsų patirtis, džiaugsmo kiekis mūsų gyvenime nėra beviltiškai nekintamas. Tai nėra įrašyta mūsų genetiniame kode ar giliai įspausta mūsų asmenybės gelmėse. Mes galime nuolatos puoselėti ir vystyti džiaugsmą savo gyvenime. Kad būtų aiškiau, pirmiausia turėtume apibrėžti terminą. Bibliniu požiūriu džiaugsmas - tai džiaugsminga dvasia kasdien, nesvarbu, kokios būtų aplinkybės. Tai daugiau nei vidinis pasitenkinimas, daugiau nei linksmumas, daugiau nei bendras pasitenkinimas gyvenimu. Džiaugsmas greičiau yra gyvenimo šventimas, gėrintis viskuo, ką Dievas mums suteikė. Tai reiškia džiaugtis savo dienomis, nuoširdžiai jomis mėgautis, nepriklausomai nuo to, kokios jos buvo. Kaip tai pasiekti? Tiek mano, tiek kitų tyrimai rodo, jog tai galima įgyti ieškant džiaugsmo katalizatorių bei vengiant pagrindinių kliūčių.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Agresiją sugeria vienutės sienos

2008-08-19 | Sunkaus charakterio paaugliai sielos žaizdas gydo Švėkšnos sanatorinėje mokykloje. Dvylikametis, sergantis alkoholizmu. Penkiolikametė, "paveldėjusi" savižudybės geną. Per šimtą tokių paauglių iš įvairiausių šalies kampelių netrukus sugrįš į vienintelę Lietuvoje Švėkšnos (Šilutės rajonas) sanatorinę mokyklą, įsikūrusią gražiame gamtos kampelyje, Vilkėnų dvaro kaimynystėje. Šios mokyklos pedagogai neramiai laukia rugsėjo. Sunkaus charakterio vaikų ir paauglių kasmet daugėja, o jų ligos ir patologijos – kaskart sunkesnės. Į pagrindinį išsilavinimą teikiančią Švėkšnos sanatorinę mokyklą patenka vaikai, turintys emocijų, elgesio ir socialinės raidos sutrikimų, sergantys neurozėmis, psichozėmis ir šizofrenija, taip pat priklausomi nuo psichoaktyvių medžiagų ar alkoholio. Už dažniausiai pasitaikančios diagnozės – emocijų ir elgesio sutrikimai – neretai slepiasi psichikos ligos. Kartais čia suaugusieji atsiunčia tuos, su kuriais paprasčiausiai nebesusitvarko. Agresijos šiame gražiame gamtos kampelyje netrūksta. Tačiau apspardę duris, apkumščiavę bendramokslį ar paleidę į mokytoją kėdę, apsisukę tuoj gali atsiprašyti. "Jie moka būti ir geri. Užrišti batą pradinukui ar panešti kuprinę", – tikino sanatorinės mokyklos direktorė Laima Navickienė. Pasak jos, kad čia mokosi sulaužytų likimų vaikai, atspindi ir mokyklos emblemoje pavaizduota nulaužta šaka su ašaromis ar vandens lašais. Nors kai kuriems paaugliams vos 14 metų, jie jau priklausomi nuo alkoholio.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Susipykote? Nepamirškite susitaikyti

2008-08-15 | Kivirčo ir skyrybų priežastimi gali tapti bet kokia smulkmena. Žinoma, nėra namų be dūmų. Kartais reikalinga psichologinė iškrova ir reikia leisti sau išlieti emocijas, tame tarpe ir negatyvias. Psichologai pataria kartais išsakyti savo norus, jausmus ir emocijas balsu. Štai ir viskas. Patys baisiausi žodžiai išsakyti, pretenzijos priimtos ir, rodos, pyktis savaime išnyko. Ir vėl norisi normalių santykių... Tačiau juk reikia žengti pirmą žingsnį, o taip nesinori... Šios problemos sprendimui pirmiausia reikia nuspręsti, kas jūsų manymu teisus, o kas kaltas. Pažiūrėkite į šią situaciją iš šalies. Paimkite popieriaus lapą ir raštu suformuluokite jūsų konflikto priežastį. Visų pirma, neapgaudinėkite savęs. Kairėje lapo pusėje surašykite klaidas, kurias padarėte jūs, o dešinėje surašykite jūsų partnerio klaidas. Pas ką jų daugiau? Jūs vis dar norite susitaikyti? Jei taip, tai tolimesni patarimai jums. Taigi, prisipažinote esanti kalta, nutarėte žengti pirmą žingsnį ir susitaikyti. Nuo ko pradėti? Žinoma, galima jam paskambinti ir pasakyti banalųjį "Atleisk, buvau neteisi. Aš daugiau taip nedarysiu...". Tačiau taip neįdomu. O kaip įdomu? Nusiųskite SMS. Tik ne paprastą, o ypatingą. Geriausia eiliuotą, bet galima ir proza, svarbiausia, kad jį sujaudintų. Tai gali būti dainos, kuri jums kelia romantiškas asociacijas, žodžiai. Arba jūsų "topinė frazė", kurią ištarus abu nusišypsote. Tai gali būti bet kas, kas jus jungia. Jūsų užduotis yra, kad jis atsakytų.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Gyvenimo džiaugsmo šaltiniai

2008-08-12 | Psichologijos mokslas nuolatos stengiasi atsakyti į esminius žmogiškosios egzistencijos klausimus: kokia yra gyvenimo prasmė? Kas yra laimingas gyvenimas ir kaip jį pasiekti? Į šiuos klausimus atsakymą bando surasti ir kiekvienas šios žemės gyventojas. Visi ieško savo individualios gyvenimo laimės. Tai daroma visais įmanomais būdais, iš šalies žiūrint - kartais net sunkiai suvokiamais, tačiau visi siekia bendro galutinio tikslo - laimingo, prasmingo, džiaugsmingo, turiningo gyvenimo. Paklausinėjus skirtingų žmonių nuomonės apie laimingo gyvenimo receptą, iš pradžių greičiausiai gautume platų spektrą skirtingų atsakymų. Tačiau nei kiek neabejoju, kad juos visus būtų galima sugrupuoti į kelias tas pačias kategorijas: šeima, karjera, sveikata, finansai. Viskas labai priklauso nuo to, kokiame gyvenimo periode šis klausimas žmogui yra užduodamas. Kiekviename gyvenimo etape laimingais mus padaryti gali skirtingi dalykai. Sunkiai sergančiam ligoniui laimė greičiausiai asocijuosis su sveikata, turinčiam finansinių sunkumų - su pinigais, o vienišam žmogui daugiausiai laimės suteiks gyvenimo partneris. Atrodo, kad ką tik būsiu išvardinęs pačias rimčiausias žmonijos problemas. Juk vieni iš geriausiai parduodamų vaistų pasaulyje - įvairūs antidepresantai, porų skyrybų procentas milžiniškas, o finansinių problemų turi absoliuti dauguma pasaulio piliečių. Greičiausiai viena iš pagrindinių to priežasčių - gyvenimo džiaugsmo šaltinio ieškojimas išoriniuose veiksniuose.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Agresyvumas mūsų aplinkoje

2008-07-16 | Kasdienėje kalboje vartojamo žodžio „agresija“ prasmė iš esmės sutampa su jo, kaip psichologijos termino, reikšme. Agresyviu laikomas toks elgesys, kurio padariniai kitą asmenį sužeidžia, sužaloja fiziškai ar dvasiškai. Labai liūdna, jog šiuolaikiniame gyvenime tokio elgesio apraiškų tikrai netrūksta. Ypač tada, kai kito žmogaus agresyvumas paliečia mus, pradedame svarstyti: kodėl TAI egzistuoja ir kaip su TUO kovoti? Žmonija nuo seno siekia jei ne pašalinti tokio elgesio plitimą, tai bent jau jį sumažinti. Juk jis neša nesuskaičiuojamų nelaimių, skausmo, netekčių, pradedant smurtu šeimoje ir baigiant pasauliniais karais. Deja, pastangos pažaboti tokį elgesį kol kas nėra sėkmingos. Vis dėlto kiekvienam mąstančiam žmogui kyla klausimas: Ar kas nors šioje srityje priklauso ir nuo manęs? Šiuolaikinėje psichologijoje vyrauja bent keli požiūriai į agresiją. Pasak vieno jų (kartais vadinamo biologiniu), agresija yra įgimta ir nulemta instinktų, padedančių išlikti kovojant už būvį gyvenimo džiunglėse. Tokios filosofijos besilaikantys asmenys savanaudiškų tikslų siekia visokiomis priemonėmis – apgaule, klasta, grasinimais, net susidorojimu. Verslininkų pagrobimai bei žūtys šiandien jau mažai ką stebina. Verslo ir politikos olimpas dažniausiai pasiekiamas tik pačių agresyviausių asmenų. O mes, ne „olimpiečiai“, dirbdami jiems ar juos rinkdami (beje, dažniausiai paveikti jų agresyvių reklamavimosi būdų), tik palaikome tokių santykių pobūdį mūsų visuomenėje.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Saldūs gėrimai mažina stresą ir agresiją

2008-07-08 | Psichologai tvirtina, kad saldūs gėrimai mažina stresą darbe ir žmonių agresyvumą bei norą ginčytis. Mokslininkai teigia, kad energijos pliūpsnis, atsirandantis po cukraus suvartojimo, įgalina smegenis kontroliuoti impulsus, o tai reiškia, kad žmogus gali apsisaugoti nuo spontaniškos reakcijos streso metu. Siekiant išsiaiškinti cukraus poveikį žmogaus organizmui buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo grupelė savanorių. Vienai daliai savanorių buvo duotas cukrumi pasaldintas limonadas, o kitai - limonadas be cukraus. Vėliau paaiškėjo, kad tie žmonės, kurie gėrė limonadą su cukrumi, daug geriau pasirodė įtemptose situacijose. Kiekvienas tyrimo dalyvis išgėręs limonado turėjo atlikti tam tikras stresą keliančias užduotis, o vėliau prisistatyti. Kad apsunkintų užduotis ir paprovokuotų dalyvius, tyrimo organizatoriai juos dar kritikavo. Kaip praneša Journal of Experimental Social Psychology, žmonės gėrę limonado su cukrumi, buvo mažiau mieguisti. Vienas tyrimo organizatorių, Australijos psichologas sakė: „Kai nujaučiama provokacija, pavyzdžiui, kai reikia darbe susitikti piktą vadovą, saldaus gėrimo išgėrimas gali padėti žmogui efektyviai valdyti savo agresijos impulsus", - sakė jis ir pridūrė, kad po streso pilnos dienos žmonėms taip pat reikėtų atsigerti saldaus gėrimo - tai padėtų sumažinti agresijos atvejų šeimose ir agresyvių vairuotojų kelyje. „Gliukozė yra būtina smegenims , kad jos galėtų funkcionuoti.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Motinystė - prestižas ar gėda?

2008-07-01 | Šiame straipsnelyje išdėstyta mano subjektyvi nuomonė ir pastebėjimai, na gal šiek tiek rėmiausi prieš 10 metų skaitytomis knygomis :) Parašyti pastebėjimai, manau, labiau "galioja" moterims auginančioms mažamečius vaikus. Pastebėjau, kad motinystė iš vienos pusės yra labai vertinama, o iš kitos pusės labai nuvertinama. Pavyzdžiui, kalbant apskritai apie motinystę, tai ji yra labai sureikšminama, iškeliama kaip vertybė. O kai susiduriama su konkrečia konkrečioje šeimoje motinyste, tai ji yra sumenkinama iki paprasčiausio buvimo su vaikais namuose. Vyras visą dieną dirba, o žmona sėdi namie ir "nieko neveikia". Vyro darbą matuojame išdirbtomis valandomis ir uždirbtais pinigais. O kaip išmatuoti motinos darbą? Darbo valandos - 24 val per parą ir be poilsio dienų? Skamba drastiškai, bet juk tai tiesa. Vyras grįžta iš darbo vakare, o žmonai nėra kaip grįžti iš darbo, nes ji jame gyvena. Kartais vyrai skundžiasi, kad grįžę jie nori pailsėti, o neapsikrauti namų ruošos darbais ir vaikais. Įsivaizduokime, kad yra dirbanti "normalų" darbą motina. Ji grįžusi iš darbo įsideda vaisių salotų, pasiima žurnalą, įšsitiesia ant sofos ir ramiausiai skaito. Juk taip beveik nebūna, nes jos puola daryti šeimynai valgyti, išklausyti vaikų dienos įspūdžių ir zirzenimų, tvarkytis, ruošti vaikus rytdienai ir t.t. Jos tiesiog neturi kito pasirinkimo. Kodėl gi vyrams yra kitaip? Gal tai nusistovėję stereotipai? Gal tai vyrų psichologija? O gal žmonų apsileidimas, kad nemoka įtraukti vyrų į namų ruošą?

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Lietuviškojo superherojaus ilgesys

2008-05-01 | Užkrečiamas pavyzdys - vienas iš pagrindinių būdų ugdant asmenybę. Nėra jokio reikalo dar kartą aiškinti, kokia svarbi yra teigiamo pavyzdžio įtaka mokykloje, šeimoje ir šiaip gyvenime. Tačiau asmenybės ugdymas postmoderniame pasaulyje nebeapsiriboja vien kitos asmenybės daroma įtaka. Jei vaiko tėvai yra visiški „geriukai", tačiau namie „telikas" be paliovos rodo visokio plauko „pornagrafiją", lieka neaišku, kuo gi taps vaikas užaugęs... Štai dėl ko beprotiškai gaila, kad iki šiol neturime tautinio superherojaus (vartokime šį žodį, kadangi nežiūrint tam tikro „nelietuviškumo", jis tiksliausiai išreiškia mintį). Supermeno būtinybė senokai bado akis. Lietuviškos viešojoje erdvėje nėra nei vieno veikėjo, kuris tiksliai ir be nereikalingų „psichologizmų" žinotų, „kas yra gerai, o kas - blogai". Patikslinsiu: žinotų ir kovotų prieš blogį. Kam jis reikalingas, tikiuosi, neverta aiškinti. Tie suaugėliai ir vaikai, kurie gyvena tik populiariojoje kultūroje (o tokių dauguma), privalo žinoti, jog gėris ir blogis nėra tas pats. „Blogiečiai" pradeda, bet „geriečiai" laimi - štai pagrindinė žinia tiems, kurie dar neskaitė nei vienos brolių Grimų ar Anderseno pasakos. Bene vienintelis mūsų veikėjas galintis pretenduoti į superherojaus vietą yra Tadas Blinda. Tačiau ir jis ne be priekaištų. Pirmiausiai, jis neatitinka šiuolaikinio superherojaus vidinių savybių (apie jas vėliau). Antra, šis žemaitis mums žinomas tik iš nuostabaus lietuviško filmo, tačiau išskyrus jį, nieko daugiau neturime.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Rūstumo dienomis užgęsta žmogus

2008-04-19 | Tarsi smarkus vėjas pakyla pyktis (orghé) - netikėtas karštis, ateinantis iš mūsų vidaus ir įsiliepsnojantis kaip ryjanti ugnis. Jis yra pati matomiausia yda, subjaurojanti savo auką: atima jai kvapą, sukelia dusulį, nudažo raudoniu veidą, pakeičia žvilgsnį... Tai instinktyvi reakcija, kuri neatsitiktinai būdinga ir gyvūnams, kylanti dažniausiai tada, kai juos kas nors užpuola. Jeigu nesugebėsime valdyti šio impulso, jis gali virsti nuolatiniu apmaudu, agresyvumu, smurtu, niekad neatleisto įžeidimo prisiminimu. Visa tai mūsų santykiams su kitais žmonėmis gali būti pražūtinga. Vis dėlto nėra lengva greitai nustatyti pykčio kokybę. Yra žmonių, kurie niekad neparodo savo pykčio, nes stokoja to teisingojo pathos, turinčio nubrėžti skiriamąją liniją tarp santykio su kitais ir santykio su tikrove, arba nešioja savo širdyse kurčią įniršį, paslėptą po netikro romumo šydu. Tas įniršis anksčiau ar vėliau sukels sprogimą, atnešiantį nesuskaičiuojamų nuostolių. Tačiau egzistuoja ir „teigiamas" rūstumas ar pyktis, kuris yra būtinas žmogaus gyvenimui ir asmenybės vystymuisi. Jis yra tarsi uolumas, teigiamas griežtumas, kurį būtina parodyti blogio, neteisybės ir kenčiančiųjų akivaizdoje... Prisiminkime pranašų plūdimąsi, Jėzaus pasipiktinimą neteisybių, širdies kietumo, žmogų subjaurojančių ligų akivaizdoje.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Gerumas…

2008-02-11 | Esu girdėjęs posakį, kad galingiausias ginklas prieš kurį niekas negali atsilaikyti yra gerumas. Senovės Rytų išmintis teigia, kad didžiausias kerštas blogam žmogui yra padėka jam už tai, esą net ir blogą žmogų pradeda graužti sąžinė. Taip, tam tikrose kultūrose ir dabar turbūt yra vietos gerumui, bet ne pas mus. Atrasti tikrai gerą ir nuoširdų žmogų nėra taip paprasta. Maža to būti geru žmogumi vos ne tolygu būti angelu, o angelų nėra. Esu ne kartą girdėjęs būtent tokį komentarą šia tema. "Kodėl mes mylim tuos, kurie tolimi?". Šie žodžiai iš Alano dainos Mėnulio tango man iki šiol yra įstrigę. Gal tai ne klausimas? Gal tai paaiškinimas, kodėl šiais laikais taip sunku surasti sau antrą pusę. Paklauskim savęs ką mes renkamės kruopščiau, naują kompiuterį, automobilį ar gyvenimo draugą? Kam atiduodame savo visas jėgas ir meile? Darbui ar artimui? Fromm'o psichologijoje vienareikšmiškai teigiama, kad meilė yra labai retas reiškinys ir vis retėja. Mes tuokiamės, skiriamės, tuokiamės ir vėl skiriamės ne dėl meilės, o dėl nepakeliamo vienišumo. Mes tiesiog paniškai bijome likti vieni šiame beprotiškame ir nesaugiame pasaulyje, tad sulaukus tam tikro amžiaus netgi susigalvojame tokį event'ą kaip "ieškau merginos/vaikino". Ką po galais tai reiškia? Kaip ieškoti? Gal ir man savo organaizeryje pasižymėti, kad penktadienį vakarop keliausiu ieškoti panos... Bet kad net nežinau kaip tai daryti... Kaip ieškoti? Galėčiau gal nueit į klubą, bet mano šokio įgudžiai panas tik atstumtų.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!