LT   EN   RU  
2021 m. balandžio 14 d., trečiadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Krikščionybė
Karalystė šiuo metu nėra įkurta

2003-01-27 | Išoriškai žydai laukė Mesijo su dideliu uolumu. Minėtoje eilutėje "Dievo karalyste" berods vadinamas Mesijas, kadangi jis turi būti šios karalystės karaliumi. Štai Jėzui įžengiant į Jeruzalę, žmonės šaukė: "Garbė tam, kuris ateina Viešpaties vardu! Šlovė besiartinančiai mūsų tėvo Dovydo karalystei!" (Mk 11:9,10). Čia Mesijas sugretinamas su "karalyste". Taip ir Jonas Krikštytojas skelbė, kad "prisiartino dangaus karalystė. O jis (Jėzus) buvo tasai, apie kurį pranašas Izaijas yra pasakęs" (Mt 3:2,3). Mūsų nagrinėjamoje ištraukoje Lk 17:20-24, kalbėdamas apie "žmogaus sūnaus" atėjimą Jėzus atsakė į klausimą, "kada ateis Dievo karalystė". Kristus norėjo pasakyti, kad žydai, išoriškai labai laukdami Mesijo atėjimo ir tikėdamiesi jo greito pasirodymo su didele jėga, nesuvokė, jog Mesijas - "Dievo karalystė" - jau buvo tarp jų nuolankiame Jėzaus asmenyje. Taigi jis perspėjo juos: "Dievo karalystė (Mesijas) ateina nepastebimai... Dievo karalystė jau yra tarp jūsų" (Lk 17:20,21).

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Karalystės apibūdinimas

2003-01-27 | Iš mūsų ankstesnių studijų žinome, kad Dievo tikslas yra apdovanoti jam ištikimus žmones amžinuoju gyvenimu grįžus Kristui. Šis amžinasis gyvenimas bus duotas žemėje; nuolat kartojami Dievo pažadai dėl šito niekada neturi omenyje ištikimųjų ėjimo į dangų. "Karalystės Evangelija (geroji naujiena)" (Mt 4:23) buvo paskelbta Abraomui kaip Dievo pažadai dėl amžinojo gyvenimo žemėje (Gal 3:8). Todėl Dievo karalystė ­ tai laikas po Kristaus sugrįžimo, kada šie pažadai bus išpildyti. Nors galiausiai Dievas netgi dabar yra visos Savo kūrinijos karalius, Jis davė žmogui laisvą valią valdyti pasaulį ir savo gyvenimą kaip tas nori. Taip šiuo metu pasaulis yra "žmogaus karalystė" (Dan 4:17).

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Pagriebimas

2003-01-27 | "Evangelinėse" bažnyčiose yra plačiai paplitęs tikėjimas, kad teisieji bus "pagriebti" į dangų Kristui sugrįžus. Šis tikėjimas dažnai siejamas su idėja, kad po to žemė bus sunaikinta. Papildyme 9 mes išsiaiškinome, jog tai neįmanoma. Taip pat 4.7 poskyryje esame išsiaiškinę, kad atpildo vieta yra žemė, o ne dangus. Šie klaidingi tikėjimai remiasi neteisingu 1 Tes 4:16,17 išaiškinimu: "O pats Viešpats... nužengs iš dangaus. Tuomet pirmieji prisikels tie, kurie mirė Kristuje, paskui mes, gyvieji, išlikusieji, kartu su jais būsime pagauti oran, debesysna pasitikti Viešpaties ir taip visuomet pasiliksime su Viešpačiu".

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Su kokia prigimtimi mes būsime prikelti?

2003-01-27 | Tačiau reikėtų priminti, kad mūsų laiko supratimas yra labai žmogiškas; Dievas neturi tokių ribotumų. Galima nueiti per daug toli bandant nustatyti seką įvykių, kurie vyks Kristaus atėjimo metu. Prisikėlimas ir mūsų pasiketimas į nemirtingumą teismo metu įvyks "ūmai, akimirka" (1 Kor 15:52). Reikalui esant Kristaus sugrįžimo metu laikas tekės kitaip, bent jau tiems žmonėms, kurie bus teisiami. Bendras biblijinis principas yra toks, kad kiekvienas atsakingas žmogus turės prieš teismą atsiskaityti už savo gyvenimą ir vienaip ar kitaip pasikalbėti su teisėju, Viešpačiu Jėzumi (Mt 25:44; Koh 3:17; 12:14; Lk 12:2,3; 19:23; Ez 18:21,22; 1 Tim 5:24,25; Rom 14:11,12). Turint omenyje, kad bus didelė daugybė atsakingųjų, galima padaryti išvadą, jog laikas bus sustabdytas ar stipriai sutankintas, kad visi mes galėtume būti teisiami greitai, ir vis dėlto individualiai. Kadangi to proceso metu laikas bus sutankintas, kad prisikėlimas ir teismas įvyktų "ūmai, akimirka", tai galima suprasti, kodėl apie prisikėlimą kartais kalbama kaip apie metą, kuomet teisiesiems bus suteiktas amžinasis gyvenimas.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Vaiduokliai ir persikūnijimas

2003-01-27 | Po mirties dvasia sugrįžta pas Dievą, ir visa sąmonės veikla nutrūksta. Todėl bet koks bandymas susisiekti su mirusiais parodo, jog labai neteisingai suprantamas akivaizdus Biblijos mokymas apie tuos dalykus (žr. Iz 8:19,20). Biblija visiškai aiškiai teigia, kad po mirties žmonės jokiu pavidalu nesugrįžta į savo namą ar miestą, kuriame gyveno; negali taip būti, kad po kokio nors asmens mirties tose vietose rodytųsi jo "dvasia" ar "vaiduoklis". Sunku tą išreikšti suprantamiau nei tas padaryta Job 20:7-9: "(Žmogus) bus pražudytas kaip mėšlynas, ir kurie buvo jį matę, sakys: Kur jis? Jis... nebus atrastas... Akis, kuri buvo jį mačiusi, nebematys (jo) ir jo vieta (namas / miestas) nebežiūrės daugiau į jį". Panašiai sakoma ir Job 7:9-10: "Kas nusileidžia į mirusiųjų buveinę... nebegrįžta daugiau į savo namus, ir jo vieta nebepažįsta daugiau jo paties." Nuolankiai pripažinę šitą, mes atmesime visokius aiškinimus, esą galima pamatyti, kaip mirusiųjų "šmėklos" lankosi namuose, kuriuose jie anksčiau gyveno. Šitokie regėjimai - tai geriausiu atveju vaizduotės žaismas.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Skaistykla

2003-01-27 | Romos katalikų bažnyčia moko, kad Dievo žmonių sielos po mirties gali patekti į vietą, pavadinta "skaistykla", kuri yra pusiaukelėje tarp "dangaus" ir "pragaro". Jie moko, jog tai yra apsivalymo vieta, kurioje sielos kažkiek laiko kenčia, kol pasidaro tinkamos gauti išgelbėjimą danguje. Manoma, kad to asmens ir jo artimųjų maldos, žvakių deginimas ir piniginės aukos bažnyčiai sutrumpina laiką, kurį siela turės kentėti "skaistykloje". Didžiulis tokių aiškinimų klaidingumas turėtų paaiškėti iš žemiau pateikiamų dalykų: - Biblija nieko nekalba apie tokios vietos egzistavimą. - Jau esame išsiaiškinę, kad siela reiškia visą mūsų kūną, o ne kažkokią mumyse esančią nemirtingą dalį, ir kad "pragaru" vadinamas kapas, o ne bausmės vieta.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Pragaras

2003-01-27 | Žodžiu "pragaras" verčiamas hebrajiškas žodis "šeol", kurio tiesioginė prasmė yra "uždengta vieta". Žodis "pragaras" neatspindi šios reikšmės, taigi vertimas nėra pilnas. Pagal Biblija ši "uždengta vieta" ar "pragaras" - tai kapas, arba mirusiųjų buveinė. Daugelyje vietų hebrajiškas žodis "šeol" taip ir verčiamas. Ir tikrai, daugelyje Biblijos vertimų beveik nevartojamas žodis "pragaras", bet verčiama tiksliau, naudojant tokius žodžius kaip "mirusiųjų buveinė", "kapas". Kai kuriuose vertimuose (pvz. A. Rubšio) žodis "šeol" iš viso neverčiamas, tik pateikiamas su lietuviška galūne ("šeolas"). Štai tik keletas pavyzdžių, kuriuose šis žodis "šeol" verčiamas žodžiais "mirusiųjų buveinė". Juos išnagrinėjus neturėtų likti vietos plačiai paplitusiam įsivaizdavimui, pagal kurį pragaras - tai vieta, kur nusidėjėliai kankinami ugnimi.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Atsakomybė prieš Dievą

2003-01-27 | Jei žmogus iš prigimties turi "nemirtingą sielą", tada jis priverstas kažkur praleisti amžinybę - arba apdovanojimo, arba bausmės vietoje. Tai reikštų, jog kiekvienas yra atsakingas prieš Dievą. Bet priešingai, esame parodę, kad pagal prigimtį žmogus yra kaip gyvūnai, jam nėra būdingas nemirtingumas. Tačiau kai kuriems žmonėms yra pasiūlytas amžinasis gyvenimas Dievo Karalystėje. Turėtų būti akivaizdu, kad ne kiekvienas, kuris kada nors gyveno, bus prikeltas; kaip ir gyvūnai, žmogės gyvena, miršta ir suyra į dulkes. Bet kadangi bus teismas, po kurio vieni bus pasmerkti, o kiti apdovanoti amžinuoju gyvenimu, mes turime daryti išvadą, jog tam tikra žmonių grupė prisikels, kad galėtų gauti pasmerkimą arba apdovanojimą.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Atlygio vieta - dangus ar žemė?

2003-01-27 | "Palaiminti romieji: jie paveldės žemę" (Mt 5:5) - nesakoma "...jų sielos pateks į dangų". Čia daroma užuomina į 37 psalmę, kuri visa pabrėžia, kad galutinį apdovanojimą teisieji gaus žemėje. Lygiai toje pat vietoje, kur nusidėjėliai mėgavosi savo laikinu pranašumu, teisiesiems bus atlyginta amžinuoju gyvenimu, ir jie valdys tą pačią žemę, kurioje kažkada viešpatavo nusidėjėliai (Ps 37:34,35). "Bet romieji paveldės žemę... Nes tie, kuriuos jis laimins, paveldės žemę... Teisieji paveldės žemę ir gyvens joje per amžius" (Ps 37:11,22,29). Gyvenimas žemėje per amžius reiškia, kad amžinasis gyvenimas danguje yra neįmanomas.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Teismas

2003-01-27 | Iš to, ką jau esame išnagrinėję iki šiol, pilnai galima numanyti, jog po Viešpaties sugrįžimo ir prisikėlimo tie, kas buvo pašaukti pažinti Evangeliją, bus surinkti kartu į tam tikrą vietą tuo laiku, kuomet jie susitiks su Kristumi. Jis pareikalaus iš visų ataskaitos bei įvertins, ar jie verti gauti apdovanojimą ir įžengti į Karalystę. Tiktai tuomet teisieji bus apdovanoti. Visa tai apjungiama palyginime apie avis ir ožius: "Kai ateis Žmogaus Sunūs savo šlovėje ir kartu su juo visi angelai, tada jis atsisės savo garbės soste (Dovydo soste Jeruzalėje, Lk 1:32,33). Jo akivaizdoje bus surinkti visų tautų žmonės (t.y. žmonės iš visų tautų, plg. Mt 28:19), ir jis perskirs juos, kaip piemuo atskiria avis nuo ožių. Avis jis pastatys dešinėje, ožius - kairėje. Ir tars karalius stovintiems dešinėje: "Ateikite mano Tėvo palaimintieji, paveldėkite nuo pasaulio sukūrimo jums paruoštą karalystę!" (Mt 25:31-34).

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!