LT   EN   RU  
2021 m. sausio 17 d., sekmadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Krikščionybė
Vatikane prasidėjo egzorcizmo ir demonologijos kursai kunigams

2005-10-13 | Vienas Vatikano universitetų siūlo specialius kursus kunigams, norintiems tapti demonologais ir egzorcistais. "Nėra abejonių, jog mūsų amžiuje velnias dažnai kišasi į žmonių gyvenimus", - pareiškė tėvas Paolas Skarafonis (Paolo Scarafoni) kursą klausyti pradėjusiems studentams, kurie mokysis susidoroti su demonais, jei gyvenime bus lemta su jais susitikti. "Ne kiekvienas iš jūsų taps egzorcistu, bet kiekvienas kunigas privalo žinoti, kaip atskirti psichikos sutrikimus nuo piktosios dvasios pasireiškimo", - sakė jis. Keturis mėnesius truksiantys kursai "Egzorcizmas ir išlaisvinimo maldos" dėstomi "Pontifical Regina Apostolorum" universitete Romos priemiestyje. Į juos susirinko apie 120 studentų iš viso pasaulio. Jie klausysis paskaitų apie satanizmo ir demonų apsėdimo ganytojiškuosius, dvasinius, teologinius, liturginius, medicininius, teisinius ir kriminologinius aspektus. Vienas kunigas, prašęs neviešinti jo pavardės, pasakojo kursuose dalyvauti nusprendęs po to, kai jaunos jo parapijos merginos išpažinties metu patyrė "keistų pasikeitimų". "Pasikeitė merginos balsas ir veidas. Ji pradėjo kalbėti kalba, kurios negalėjo žinoti. Neretai susiduriu su panašios bėdos kamuojamais žmonėmis, kurių daug daugiau, nei įsivaizduojame", - sakė kunigas. "Jei po kursų vyresnybė nuspręs, jog turėčiau tapti egzorcistu, priimsiu šią naštą", - pridūrė jis.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Didysis stebukladarys šv. Antanas Paduvietis

2005-06-11 | Lietuviai nėra žinomi kaip dideli šventųjų garbintojai. Be Marijos, turbūt joks kitas dangaus gyventojas nesusilaukė didesnės pagarbos, nebent šv. Pranciškus Asyžietis. Tiesa, nemažą dėmesį yra užsitarnavęs šv. Antanas Paduvietis, kurio vardadienį švenčiame birželio 13 dieną. Apie šį šventąjį literatūros nėra daug, o lietuvių kalba jos iš viso nėra. O vis dėlto tas Paduvietis buvo dėmesio vertas vyras. Jis gimė pasiturinčioje šeimoje maždaug prieš 800 metų (1195 m.) Portugalijoje, Lisabonos mieste, ir buvo pakrikštytas Ferdinando vardu. Dar būdamas paauglys, Ferdinandas pajuto pašaukimą dvasiniam gyvenimui ir įstojo į Augustinijonų vienuoliją. Turėdamas didelių gabumų, net nesulaukęs 24 metų, jis gavo aukščiausius teologijos ir kanonų teisės magistro laipsnius. Ferdinandas buvo įšventintas į kunigus ir skirtas profesūrai. Tuo metu Pietų Europos dalis išgyveno dvigubą krizę. Viena buvo Afrikos arabų, vadinamųjų saracėnų, sukelta tautinė ir kultūrinė krizė. Jie buvo užėmę Ispaniją bei dalį Portugalijos ir ten valdė net 150 metų. Arabų kultūros pėdsakų ispanų ir portugalų architektūroje, muzikoje bei menuose liko visiems laikams. Antra Europos krizė buvo religinio pobūdžio. Ji Portugalijoje ypač stipriai pasireiškė, kadangi į politines intrigas buvo įsivėlę net dvasininkai, kuriems vadovavo Augustinijonų vienuolija. Šie kartu su maištininkais ir karaliumi pasiskelbusiu Alfonso Henriques sukilo prieš teisėtą valdžią, bažnytinę tvarką ir net prieš patį popiežių Inocentą II.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Šv. Kazimieras - Lietuvos globėjas

2005-03-02 | Lietuvos globėjo Šv. Kazimiero kaip ir kitų šventųjų gyvenimas danguje neatsiejamas nuo žemiškojo gyvenimo. Šv. Kazimiero gyvenimo aprašymuose nemažai kalbama apie jo asmenybę - jis savo tėvų, karaliaus Kazimiero Jogailaičio ir karalienės Elžbietos, buvo auklėtas krikščioniškai, mokėjo lotynų kalbą, pasižymėjo pareigingumu valstybės reikaluose pavaduodamas tėvą. Pirmojoje jo biografijoje, parašytoje popiežiaus legato Zacharijo Fererio ir išleistoje Krokuvoje 1521 m., žavimasi Šv. Kazimiero gailestingumu ir teisingumu, tik po to aprašomi po jo mirties įvykę stebuklai. (Jau turime lietuviškus vertimus: Ankstyvieji Šv. Kazimiero „Gyvenimai", sudarė Mintautas Čiurinskas, Aidai, 2004 ). Karalaitis Kazimieras (145810 03 - 1484 03 04) gimė ir augo Krokuvoje, ir jau subrendęs jaunuolis gyveno Vilniuje, buvo vadinamas „vargšų užtarėju iš kunigaikščių giminės", čia įvyko ir pirmieji stebuklai prie jo karsto. Tikėtina, kad Vilniuje buvo sukurtas ir mums žinomas seniausias, stebuklingu laikomas, tapybos atvaizdas, vadinamas „Venerabilis Icon", arba Šv. Kazimieras trirankis, dabar esantis Vilniaus arkikatedroje, jo vardo koplyčioje (atnaujintas 1594 m.). Skaitydami Šv. Kazimiero „Gyvenimus", pastebime, kad pirmas lemtingas posūkis, vedantis karalaitį šventumo link, įvyko po nesėkmingo žygio į Vengriją, kai jis atsisakė karališko sosto ir garbės, pašventė savo gyvenimą Švč. Mergelei Marijai.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Velnias užvaldo šamanais patikėjusius žmones

2005-02-05 | - Kaip vertinate ritualą, kuris Romoje buvo atliktas su L.Lolišvili? - „Lietuvos rytas" paklausė monsinjoro. - Galėčiau komentuoti tik tai, ką mačiau televizijoje. Ten buvo atliekamas tik dvasių tyrimas. Niekas iš karto nedaro egzorcizmo, Katalikų bažnyčios katekizmo 1673 skirsnyje kalbama, kad prieš imantis egzorcizmo yra atliekamas dvasių tyrimas - įsitikinama, kad susidurta su Piktojo buvimu, o ne psichikos liga. - Ar paskelbus, kad L.Lolišvili nebuvo apsėsta šėtono, galima sakyti, kad kardinolas Audrys Juozas Bačkis klydo? - Buvo pasakyta tik tai, kad vienuolis G.Amorthas nemato apsėdimo. Bet šito niekas ir neteigė. Bažnyčia niekada nėra teigusi, kad L.Lolišvili yra apsėsta šėtono. Kardinolas yra pasakęs apie su L.Lolišvili siejamas pranašystes ir jos nežemiškų galių vertinimus, jog tai - šėtono darbas. Tačiau šie žodžiai nebuvo taikomi apibūdinti L.Lolišvili kaip žmogų, taip buvo apibūdinama situacija. Kaip Dievas gali per žmones nuveikti gerus darbus, taip ir velnias gali pasinaudoti tais pačiais žmonėmis blogiems darbams daryti. Mūsų pasaulyje nuolat vyksta kova tarp gėrio ir blogio. Iš aplink mus vykstančių blogų reiškinių mes matome, kad velnias daug veikia, bet tai nereiškia, kad kiekvienas žmogus, kuriuo velnias pasinaudoja, yra velnio apsėstas. Taigi jokio reikalo atlikti L.Lolišvili velnio išvarymo ritualo nebuvo.

Lankomumo reitingasKomentarų: 2

plačiau >>

Apie Lenos Lolašvili atvejį

2005-02-04 | [Dialogo kultūros institutas (direktorius Rimantas Meškėnas) 2004 m. išleido egzorcisto Gabriele Amorth knygą „Nauji egzorcisto pasakojimai", kurios įžangoje ginama kardinolo A. J. Bačkio pasmerkta aiškiaregė Lena Lolašvili, rėmusi atstatydintą prezidentą R. Paksą. Bažnyčia paneigė įžangoje aprašytą atvejį, kad Leną Lolašvili tyrė pats G. Amorthas, bet vėliau A. Antanaičio TV laida „Pulsas" parodė šio tyrimo vaizdo įrašą.]

[...] Laidoje dalyvauja Teisingumo ministerijos religijų reikalų tarybos vyr. specialistas Juozas Ruzgys, Dialogo kultūros instituto direktorius Rimantas Meškėnas ir Šv. Pijaus X kunigų brolijos kunigas Edmundas Naujokaitis. Kunige Edmundai, kas tai yra egzorcizmas?

E. N. Egzorcizmas yra velnio išvarymo apeiga, atliekama Bažnyčios įgalioto asmens. Senojoje Bažnyčioje egzorcizmus skaitydavo tam tikrą charizmą turintys asmenys, vėliau įvesti egzorcisto šventimai, kurie yra vieni iš taip vadinamų mažųjų šventimų. Jais klierikas gauna tam tikrą įgaliojimą iš Bažnyčios, bet praktiškai jį vykdyti gali tik tapęs kunigu, turėdamas tam pasiruošimą ir vyskupo leidimą.

Bet ar Jūs galite, tarkime, diagnozuoti, ar žmogus apsėstas, ar ne?

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Pastarųjų dienų šventieji - mormonai

2004-11-04 | Šios bažnyčios įkūrėjas - Jozefas Smitas (1805-1844). Jo šeima buvo krikščioniška, tačiau nesusijusi su jokia konkrečia bažnyčia. Pirmoji vizija aplankė keturiolikmetį Jozefą. Jam pasirodė Dievas Tėvas bei Jėzus Kristus ir pasakė, jog žemėje kol kas nėra tikros krikščionių bažnyčios, ir todėl jis neturėtų skubėti rinktis. Antrąją viziją J.Smitas pamatė būdamas septyniolikos - jam apsireiškė angelas Moronijus ir nurodė vietą, kur užkastos auksinės plokštės, ant kurių aprašyta senovės Amerikos civilizacijos istorija. Ketverius metus J.Smitas dirbo, kol išvertė tekstą ir išleido jį, pavadinęs Mormono knyga. 1830-aisiais J.Smitas Niujorke įkūrė Kristaus bažnyčią, kurią 1838 metais pervadino į Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčią. Nauja bažnyčia patyrė persekiojimų, nes buvo manoma, jog mormonai skelbia naująją teokratiją bei poligamiją. Didelio pasipriešinimo sulaukė ir mormonų teiginys, jog Mormono knyga yra apreikštasis Dievo žodis, toks pat kaip hebrajų ar krikščionių raštai. Nors opozicija ir trukdė, bažnyčia augo. Jos nariai buvo persekiojami, tremiami, todėl 1847 m., vedami antrojo bažnyčios prezidento Brighamo Youngo (1801-1877), jie atsidūrė Druskos ežero slėnyje (Salt Lake Valley) ir čia įkūrė Salt Lake Sičio miestą, dabartinės Jutos valstijos sostinę.

Lankomumo reitingasKomentarų: 5

plačiau >>

„Neturėk kitų dievų, tiktai mane“

2004-10-30 | Tai reiškia: "Mane vieną laikyk savo Dievu". Kas tuo pasakyta ir kaip tai suprasti? Ką reiškia "turėti Dievą" arba kas yra "Dievas"? Atsakymas: "Dievas yra tai, iš ko privalome tikėtis visokeriopo gėrio ir kur galime rasti prieglobstį visose bėdose, taigi "turėti Dievą" yra ne kas kita, kaip nuoširdžiai Juo pasitikėti ir Jį tikėti"; kaip dažnai esu sakęs, tik širdies pasitikėjimas ir tikėjimas kuria abu – ir Dievą ir stabą. Jei tikėjimas ar pasitikėjimas tikras, tai ir tavo Dievo tikras, ir priešingai, jei pasitikėjimas klaidingas ir netikras, tai nėra nė tikro Dievo. Mat jie abu neatsiejami – tikėjimas ir Dievas. Sakau, kam pavedi savo širdį ir kuo pasiklauji, tas ir yra tavo Dievas. Todėl ir šio įsakymo prasmė ta, kad jis reikalauja teisingo širdies tikėjimo ir pasitikėjimo, nukreipto į tikrą, vienintelį Dievą ir tik jo vieno besilaikančio. Šiuo įsakymu norima pasakyti tik tai: "Žiūrėk, kad tik aš vienas būčiau tavo Dievas ir neieškok jokio kito!"; tai reiškia: "Jei tau trūksta gėrio, tikėkis jo iš manęs ir ieškok manyje, o jei kenti nelaimes ir vargą, ateik ir laikykis manęs. Aš, aš tave apdovanosiu ir padėsiu išsivaduoti iš visų vargų, tik neleisk savo širdžiai prisirišti prie nieko kito ir jo įsikibusiai laikytis". Šitai išdėstysiu paprasčiau, kad būtų suprantama ir atpažįstama iš kasdienio gyvenimo teikiamų priešybių. Antai gyvena žmogus, manantis turįs Dievą ir visko pakankamai, nes turi pinigų ir turto; tuo jis kliaujasi ir didžiuojasi taip tvirtai ir stipriai, kad nieko kito nebevertina. Taigi jis irgi turi Dievą, vardu Mamoną, t.y. pinigų ur turto, paveda jiems visą savo širdį, ir jie yra įprasčiausias stabas pasaulyje.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

„Tikėjimo Žodis“. Ieškojimų kelias

2004-07-15 | „Tikėjimo žodis“ visų pirma yra charizminė bendruomenė, bet daugiau nei charizminė. Tai yra evangelinė bendruomenė, nes mes giname Šventojo Rašto neklystamumą ir pripažįstame Bibliją kaip aukščiausiąjį autoritetą, kaip tai daro ir kitos evangelinės bendruomenės. „Tikėjimo žodis“, be abejo, yra protestantiška bendruomenė, ir mes matome reformacijos pavelde labai daug teigiamų dalykų - vertiname reformaciją teigiamai. Bet, drįsčiau sakyti, kad „Tikėjimo žodis“ yra daugiau nei protestantiška bendruomenė. Esame ir katalikiška bendruomenė tuo atžvilgiu, kad pripažįstame visuotinius krikščioniškus išpažinimus, kaip Nikėjos, Atanazo ir apaštališką išpažinimą, mūsų bendrijos išpažinimas išplaukia iš šitų išpažinimų, ir tai daro mus visiškai krikščioniška, katalikiška bendruomene. Ir galiausiai mes esame krikščionys, patys tikriausi krikščionys, nes Kristus yra mūsų pamatas - Naujojo Testamento apaštalų mokymas yra tai, kuo mes remiamės savo tikėjimo praktikoje.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Pseudokrikščioniškas požiūris į išpažintį

2004-04-06 | Bažnyčioje įsivyravo požiūris į kunigą kaip į kokį tarną, „tenkinantį" parapijiečių dvasinius poreikius. Parapija kaip organizacija nori, kad kunigas būtų tarytum veidrodis, į kurį žvelgdami žmonės galėtų kontempliuoti savo tobulybę. Argi kunigas neprivalo visuomet kai kam dėkoti ir ką nors liaupsinti už uolumą, materialinę paramą, dosnumą? Nuodėmes slepia „išpažinties paslapties" apribojimas ir intymumas, o išoriškai viskas atrodo puikiai. Ši pasitenkinimo, moralinio apsnūdimo dvasia yra persmelkusi skersai išilgai mūsų bažnytinį gyvenimą. Bažnyčios „sėkmės" mastas nustatomas, remiantis jos materialiniais pasiekimais, pamaldų lankomumu, parapijiečių skaičiumi. Tačiau ar belieka vietos atgailai? Jos beveik nematyti pačioje Bažnyčios skelbimo ir veiklos sąrangoje. Kunigas ragina savo parapijiečius daryti vis didesnę pažangą, pasiekti vis daugiau „laimėjimų", laikytis įstatymų ir papročių, o jam pačiam „šis pasaulis" nebėra „kūno geismas, akių geismas ir gyvenimo puikybė" (1 Jn 2, 16), nes jis netiki, kad Bažnyčia iš tiesų yra išgelbėjimas žūstantiesiems, o ne religinė institucija, skirta vidutiniškai patenkinti vidutiniškus „tikrųjų parapijos narių dvasinius poreikius..." Susiklosčius tokioms dvasinėms aplinkybėms, pseudokrikščioniškai situacijai, išpažintis tampa tuo, kuo ji yra tapusi: viena iš daugelio „religinių pareigų", kurią kartą per metus privalu įvykdyti, kad išliktų nesulaužyta atsieta kanoninė norma.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Tautiškumas ir krikščionybė

2004-03-31 | Keistas tas dabartinis laikas. Vieni teisia prezidentą, kiti keikia jo teisėjus; vieni veržiasi į ES, kiti balsuoja prieš; vieni kaltinami suplėkusiu konservatyvumu, kiti - ištvirkusiu liberalumu; vieni didžiuojasi nauju greitkeliu ar savivaldybės dangoraižiu, kiti aprauda paskutinę šilagėlių augimvietę; vieniems ąžuolų giraitė yra vieta statybos atliekoms išpilti, kitiems - griausmasvaidžio šventykla; vieniems kryžius - laisvės, atpirkimo ir meilės ženklas, kitiems - vergiškos ir fanatiškos mirties medis. Įdomiausia, kad ypač retai savieji įsitikinimai, prieraišumai, kaltinimai, ar nusiteikimai grindžiami aiškiais argumentais. Paprastai svarbiausias savosios tiesos „įrodymas" - tai pasakymai „aš tuo įsitikinęs", „tai man akivaizdu", „tikiu, kad...". Gerai tai ar blogai? Ar įmanoma išlikti objektyviam net tada, kai pats esi kažkuo tvirtai įsitikinęs, kai tiesiog tiki? ...Kokiais žodžiais, įvaizdžiais, palyginimais ar pavyzdžiais liudyti tikėjimą? Bepigu nupasakoti ar nupiešti saulę, kai žiūri į ją iš žemės; tačiau kokiais žodžiais ją apibūdintų esantysis viduje? Įmanoma nufotografuoti kalnus ir pakankamai aiškiai tai, ką matei, papasakoti, kuomet stebi juos pro lėktuvo iliuminatorių; tačiau ar tų vaizdų įtaigumas gali prilygti įspūdžiams keliautojo, esančio kalnuose, žygiuojančio tarpeklyje arba kopiančio viršukalnėn?

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!