LT   EN   RU  
2019 m. birželio 16 d., sekmadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Krizė
Mano kaimynės vardas Krizė

2008-12-02 | Pokalbis įvyko mano galvoje, nes per uždarą langą nelabai kas girdėti. Bet pastaruoju metu eiliniam lietuviui išties tapo dar lengviau užmegzti pokalbį su gatvėje sutiktu pažįstamu. Bent jau šiuo aspektu palengvėjo gyvenimas. Nebereikia apkalbinėti giminių ir bendradarbių – nebent apraudoti tuos, kuriuos išsviedė lauk dėl etatų mažinimo. Pastarosiom savaitėm krizė užgulė iš visur, o labiausiai, iš pašnekovų lūpų ir pašto dėžutės. Nusprendusi praturtinti jūsų esamus ir būsimus pokalbius apie krizę, siūlau keletą citatų. Svarbiausia krizės metu – geras humoro jausmas.... Štai viename internetinių tinklų aptinku žinią, jog pastebėtas neįtikėtinas krizės poveikis pasauliui: moterys ėmė tekėti iš meilės. Aptariu jį su sutiktu draugu, kuris priduria: kad įrodytų meilę prarastiems pinigams. Kitas bičiulis jau kurį laiką savo Skype fraze skelbia: „Yra du krizės sprendimo scenarijai: vienas fantastinis ir vienas realistinis. Realistinis – tai kad atskris ufonautai ir mus išgelbės, o fantastinis – kad konservatoriai ims ir ją išspręs.“ Gaila konservatorių, bet ir apklausos rodo, kad žmonių nežavi didysis antikrizinis planas. Savaitgaliui atvykusi draugė, pokalbiui apie krizę įpusėjus, dėsto savo (o gal nugirstą) požiūrį: „Mano dienotvarkė yra tokia įtempta ir suplanuota į priekį, kad krizei vietos joje nebėra.“ Radikalesnių pokalbių apie krizę metu su vienu kolega išsiaiškiname, kad krizė gali taip nusmukdyti ekonomiką, kad visiems lietuviams teks grįžti į medžioklės ir rinkimo laikus.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Finansų krizė? Metas karjeros ir piniginės ekspertizei!

2008-11-30 | Kalbėti apie krizę tapo gero tono ženklu. Nekalbėti apie ją – manieringumu. Tačiau vienaip ar kitaip ją visi jaučia. Teks išmokti taupyti ir... elgtis išmintingiau. Ir nors kol kas atrodo, kad diržų susiveržimas – tikrų tikriausia katastrofa, pabandžius bent kiek optimistiškiau pažvelgti į susidariusią padėtį tampa akivaizdu: šį bei tą naudingo išpešti tikrai galima! Vėl madinga gyventi iš atlyginimo! Kartu su besaikiu vartojimu jau buvo įsigalėjusi ir parazitinė nuostata: uždirbi mažiau, negali sau leisti to ar ano – vadinasi, esi menkesnis, nesugebantis susikurti gerovės. Pagaliau visiems aiškus kuo nuoširdžiausias pasiteisinimas: krizė, reikia susiveržti diržus. Tad niekam nebekils klausimų, kodėl vis dar nepasinaudojai galimybe išperkamąja nuoma įsigyti naujausio automobilio ar prabangaus baldų komplekto.
Ne metas užmigti ant laurų. Dabar – puiki proga atnaujinti savo profesinius įgūdžius, pasitobulinti, įgyti naujų. Ne paslaptis, kad metus-kitus užsisėdėjus tame pačiame darbe, dauguma specialistų ima ir aptingsta. Darbas tampa monotoniškas, nebeįdomus, tobulėti lyg ir tingisi – vis tiek viskas klojasi kaip iš pypkės. Štai čia ir vertėtų susigriebti: visuotinis etatų mažinimas, darbo vietų naikinimas verčia ko nors imtis. Jei tave jau atleido – domėkis darbo rinkos pasiūlymais, kad ir kokie minimalistiniai jie bebūtų, savarankiškai tobulink savo įgūdžius, pasidomėk persikvalifikavimo galimybėmis, o gal apskritai nerk į naujus vandenis?

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Krizė netrukdo avangardui

2008-11-26 | Kol pasaulines finansų sostines krečia finansų krizės karštinė, jų gyventojai nenusimena, bet nuolat ieško alternatyvių vertybių. Galbūt dabar pats tinkamiausias metas įsigilinti į tai, kas jaudina, kam niekada nerandame laiko. Londone priešpaskutinį spalio savaitgalį „Sonic Arts Network“ kartu su „BBC Radio 3” pristatė eksperimentinės muzikos festivalį. Šis renginys remiasi vokiečių kompozitoriaus avangardisto ir elektroninės muzikos pionieriaus Karlheinco Štokhauzeno kūriniu „Aus Sieben Tagen“ („Iš septynių dienų“). Avangardinės muzikos festivalyje dalyvavo daugiau nei 20 atlikėjų. Festivalio režisierius – Antonas Lukoševieze – festivalio metu vadovavo gausiam atlikėjų būriui, tarp kurių ir žymus lietuvių kvartetas „Twentytwentyone“, ne kartą pasirodęs Lietuvos „Jauna Muzika“ ir kituose progresyviuose festivaliuose. Londono „Cut & Splice“ festivalis – pirmas radikalios elektroninės muzikos ir garso meno festivalis, vykstantis pačioje neįprasčiausioje vietoje. Festivalio organizatoriai pasirinko atmosferišką ir ypatingai seną muzikinę salę „Wilton Music Hall“. Pastate, atrodo, nuo senų laikų nepaliestos nei durys, nei sienos, nei viena laiptų atrama. Senovė alsuoja iš kiekvieno kampo. Čia 1850-aisiais ir 1860-ais, buvo atliekamos operos, klasikinės uvertiūros, šokiai, choralai. Vėliau pastate buvo atliktas pirmasis kankano šokis, tokie pasirodymai suburdavo į pastatą net 1500 žmonių.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Krizė? Kokia krizė? Krizės Lietuvoje nėra!

2008-11-22 | Šiandien žiūrėdamas pro virtuvės langą, važiuodamas automobiliu, vaikščiodamas gatve, stovėdamas parduotuvėje prie kasos, sėdėdamas prie kompo ieškojau krizės apie kurią visi kalba. Kur ta krizė? - galvojau ir klausiau savęs - ar tai, kad degalinėse litras 95-to atpigo visu litu panašu į krizę? Ar tai, kad pinga butai ir namai ir galbūt neužilgo atsiras galimybė už realią kainą įsigyti ir įsirengti svajonių namus panašu į krizę? Ar tai, kad turtingi pažįstami žmonės pradėjo sveikintis ir bendrauti panašu į krizę? Ar tai kad padaugėjo akcijų, nuolaidų, išpardavimų ir atsirado galimybė pigiau įsigyti reikalingų daiktų panašu į krizę? Galų gale ar tai, kad prie viso to dar ir atlyginimai pakilo panašu į krizę? Netgi MŪSŲ Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus pasirašydamas Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą, kurio priedėlyje nustatomi didesni Seimo narių atlyginimų koeficientai savo parašu patvirtino: KRIZĖS LIETUVOJE NĖRA! P.S. Čia priėjo Kindziulis ir tarė: "tik išrinktiems tarp išrinktųjų.."... A-a-a,.. viskas aišku, o aš jau pagalvojau, kad čia tipo jau visi gerai gyvensim ir nereikės vien tik buza maitintis...

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Krizė – ne baubas, o proga susimąstyti

2008-11-16 | Turbūt daugeliui į atmintį įsirėžė vaizdas, kaip konservatorių lyderis A.Kubilius, tarsi artimas giminaitis, išėjęs iš nirštančio ligonio palatos, persimainiusiu veidu konstatavo: padėtis blogesnė nei tikėjomės. R.Juknevičienė antrino, kad konservatoriai tikrosios padėties neketiną slėpti. Bet kokia ta tikroji padėtis? Klausimą galima kelti ir taip: ką pirmiausiai norėjo pasakyti A.Kubilius – tą, kad Lietuvos ekonomikos padėtis iš tikrųjų yra blogesnė, nei mes visi manome, ar tai, kokie blogi yra socialdemokratai, sugriovę šalies ekonomiką ir, maža to, slėpę tikrąją padėtį? Ir dėl šio „kilnaus tikslo“ dar kartą įspirti laikinai nuo arenos nuėjusiems socialdemokratams paaukojo daugybės Lietuvos žmonių ramybę, kurie ne tiek daug išmano apie ekonomiką. Rusų politologas V.Portnikovas, aptardamas padėtį Rusijoje, neseniai rašė, kad valdžia paprastai yra linkusi ruošti žmones blogiausiam, tad paskui jie bet ką priima kaip geresnį. Deja, kaip sako politologas, ši taisyklė yra bendra ir demokratiniams lyderiams, ir autoritarinės sistemos propagandininkams. Maža to, jei padėtis iš tikrųjų nėra tokia bloga, tik truputį susvyravusi, ir jei katastrofa, kuriai liaudis buvo ruošiama, taip ir neįvyksta, tai valdžiai leidžia nuopelnus prisiskirti sau: štai, kaip sumaniai mes pasidarbavome, kokios katastrofos išvengėme! Be abejo, neužmirštant priminti, kad katastrofos vos nesukėlė buvusioji valdžia.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Krizė: Banko kortelės taps nebepageidaujamos

2008-11-15 | Dabar toks metas, kai daug kam reikia grynųjų pinigų, kad galėtų išmokėti "vokelius", padengti degančias skolas ar išsimokėti sau į kišenes (ar kt. išlaidos). Nesvarbu kam, bet dabar grynieji pinigai yra gėris. Todėl nenustebkite, kai sulig kiekviena diena jums bus vis dažniau pasakoma tokia stebuklinga frazė (ji gali kisti, bet esmė bus ta pati): "Deja, sutriko kortelių nuskaitymo aparatas; kažko stringa; atsiprašome, bet negalime nuskaityti" Ir t.t., ir pan. Jau kuris laikas Rusijoje banko kortelės nebepageidaujamos, dėl neaiškios bankų padėties ir dėl nesaugumo, be to dabar visi vertina grynuosius ir jei jais moki, gali iš karto gauti 5% nuolaidą. Nebenusipirksi bilietų kelionėms, baldų, automobilių, kt. vertingų prekių, jei neturėsi šlamančiųjų. Neturi? Būk mielas, nusiimk bankomate. Kiekvienas nuėmimas kainuos x proc., bet parduotuvė iš karto gaus pinigus. Nes jiems taip pat reikia mokėti tam tikrą procentą už bankines operacijas. Šiandien banko kortelių nebepriėmė "Akropolio" "Maxima" :) Prieš savaitgalį, kai nemažai vilniečių apsipirkinėja gausiai, riebiai, dosniai ar visai savaitei į priekį. Prie kasų buvo daug aistrų, juk dabar nemadinga nešiotis daug grynųjų. Taigi, "Maximai" reikia pinigų, neveltui kassavaitę skelbia fantastines nuolaidas, kompleksines nuolaidas, nuolaidas viskam, nuolaidas visiems... Taip pat kortelės "neveikė" keliose avalyne ir jaunimui skirta apranga prekiaujančiose parduotuvėse.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Krizė pasaulį nubloškė į trijų dešimtmečių praeitį

2008-11-06 | Spalio pabaigoje pasaulio kompanijų akcijų vertė dar labiau nusmuko. Vakarų šalių rinkos prarado 10—15 proc., Azijos — 20—25 proc. vertės. Tačiau visus pranoko Rusija, kurios rinkoje vien per spalio mėnesį investuotojų nuostoliai sudarė daugiau kaip 50 proc. Šiuo metu Rusijos akcijų kainos jau šiek tiek vėl pakilo. 2008 metų spalis buvo katastrofiškiausias mėnuo pasaulio rinkoms per kelis pastaruosius dešimtmečius. „Reuters“ teigimu, Amerikos „Dow Jones Industrial Average“ indeksas šių metų spalį sumažėjo 14,1 proc. Tai buvo pats ryškiausias mėnesio nuosmukis nuo 1998 metų rugpjūčio. „S&P 500“ indeksas krito 16,9 proc. — žemiausiai nuo 1987 metų. Bendrasis Europos „FTSEurofirst 300“ indeksas šių metų spalį prarado 12,7 proc. Tai didžiausias kritimas nuo 2002 metų spalio. Kinijos, Honkongo ir Korėjos indeksai, per spalį nukritę net 22—25 proc., sumušė paskutinio dešimtmečio kritimo rekordus. Japonijos „Nikkei Average“ indekso kreivė spalio mėnesį nusileido 23,8 proc., „Nikkei“ tai prasčiausias rodiklis per visą 58 metų indekso skaičiavimo istoriją. Tyrimų bendrovės „Citigroup“ vertinimu, pasaulio kompanijų akcijų vertė per spalį atsidūrė lygmenyje, buvusiame prieš 30 metų. Ypač stipriai nukentėjo besivystančių šalių ekonomika. Spalio mėnesį Rusijos fondų indeksai nukrito iki 2004 metų lygio. Vertybiniai popieriai Rusijoje per spalį prarado apie pusę vertės, o rublio kursas smuko 28,8 proc., pasiekęs žemutinę kritimo ribą nuo 1998 metų Rusijos krizės laikų.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

G.Didžiokas: „Krizė – populistų įrankis“

2008-10-25 | Pasaulyje įsisiūbavusi finansų krizė neaplenks ir Lietuvos, tačiau daugumai politikų šiuo metu tai mažai terūpi – jie pasinėrė į rinkimų karštinę ir savo oponentų juodinimą. Tokios nuomonės laikosi Europos Parlamento narys Gintaras Didžiokas raginantis visus politikus pradėti rimtas diskusijas dėl krizės pažabojimo, rašo „Respublika“. – Ar finansų krizė, apie kurią be paliovos kalba pasaulis, taip pat ir Lietuvos žiniasklaida, jau atėjo į Lietuvą, ar mes ją dar tik pamatysime? – Ji yra atėjusi. Tačiau blogiausia tai, kad net tokiu sudėtingu globaliai ekonomikai laikotarpiu krizę bandoma paversti politinės kovos įrankiu. Visa tai daroma su šou elementais nepagalvojus, kokios bus pasekmės. Viena vertus, žmonės yra gąsdinami. Kita vertus, Vyriausybė yra paverčiama pagrindine kaltininke. Tai visiškai nepamatuota. Tačiau kai kas siekia iš to uždirbti politinį kapitalą. Jie tvirtina, kad ateis į valdžią ir viską pakeis, bet, deja, taip nebus. Šie žmonės yra nenuoširdūs. Jie meluoja ne tik sau, bet ir piliečiams. Tai yra labai žalinga ir pavojinga valstybei. – Kokie politikai taip daro? – Tai tie, kurie laiko save teisingiausiais, tradiciniais politikais, vadina save valstybininkais. Ar kas nors girdėjo politines diskusijas apie išeities iš krizės kelius, kryptis, būdus. Ne! Iš vienos pusės yra visko neigimas, iš kitos – atsimušinėjimas, kuris irgi nėra racionalus. Blogiausia, kad tai daroma visais politiniais lygmenimis.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Laimis Žmuida. Pasaulinė finansų krizė

2008-10-22 | Ar pamenate visai neseniai kilusią isteriją dėl globalinio atšilimo? Klimatas keičiasi, keičiasi įtakotas žmogaus ir tai veda mus į didžiules katastrofas. Padažnėję uraganai, tornadai, potvyniai, sausros ir kitos gamtos anomalijos, dykumėjimas, rūšių nykimas, vandens lygio kilimas, vandens stoka ir maisto kainų kilimas, bei įvairios kitos negandos greitu metu žadėjusios nusinešti ne milijonus, o net milijardus žmonių gyvybių, staiga dingo. Drąsiausieji teigė, kad apskritai žmonija gali išnykti. Ir visa tai dabar atšaukta. Viskas - globalinio atšilimo nėra. Anksčiau kasdien girdėjome, kad klimatas keičiasi, skaičiavome savo ekologinį pėdsaką, raginom net savo namiškius rūšiuoti šiukšles, kad tik sumažinti tą nelemtą CO2 ir staiga - viso to nebėra. Kasdien visa media tik klykė į kokį pavojų patekome, o dabar ši tema tapo visai nesvarbi. Balsas.lt štai dar išspausdino vieną žinutę apie tai, kad neva ledynai tirpsta greičiau nei tikėtasi (bet ir tai yra sena informacija), o daugiau nieko. Ničnieko. Kas gi toks galingas, kad pranoko globalines pasaulines katastrofas ir išstūmė jas iš eterio? Kas gali būti baisiau už ekologines katastrofas, nusinešiančias milijonus žmonių gyvybių, už pavojų išnykti visai žmonijai? O pasirodo toks dalykas yra. Tai - pinigai. Dabar pasaulį užvaldė nauja isterija - globalinė finansų krizė. Nesvarbu, kad mums gresia žūti katastrofose. Svarbiausia, kad galime netekti pinigų ar dar blogiau - darbo. Milijonai žmonių gali netekti darbo.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Krizė verčia keisti valstybių politiką

2008-10-21 | Amerika ir Europa, atrodo, priverstos atidėti nesutarimus ir vienyti pastangas kovai su pasauline finansų krize. Po susitikimo Kemp Devide su Prancūzijos prezidentu Nicolas Sarkozy Jungtinių Valstijų vadovas George‘as W. Bushas paskelbė, kad „artimiausioje ateityje“ – greičiausiai lapkričio pabaigoje – dėl to bus sušauktas Didžiojo aštuoneto (G8) susitikimas. Rusija siūlo į jį pakviesti ir Kiniją, Braziliją, Indiją, Pietų Afrikos Respubliką ir Meksiką. Šį penktadienį įvyks nepaprastasis Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) viršūnių susitikimas, kuriame ketinama sumažinti naftos gavybą ir taip sustabdyti jos kainos smukimą. Anksčiau jis buvo numatytas lapkričio 18 d., tačiau nerimą kelianti padėtis privertė šią organizaciją pakoreguoti planus. 13 valstybių atstovai ketina pirmą kitų metų pusmetį pasiekti balansą tarp naftos gavybos ir paklausos, kad naftos barelio kaina būtų tarp 70 ir 90 dolerių. Tuo metu pasaulio spauda rašo, kad naftos turtingos valstybės, pirmiausia vadinamoji „kuro ašis“ Rusija, Venesuela ir Iranas, bus priverstos keisti savo politiką. Britų dienraštis „The Times“ teigia, kad šios trys valstybės labai jautriai reaguoja į smunkančias naftos kainas, todėl jos turės mažinti išlaidas karinėms reikmėms ir apriboti paramą separatinėms autonomijoms, kairuoliškiems judėjimams ir islamistams Artimuosiuose Rytuose. Finansų ir ekonomikos krizė gali sukelti nepasitenkinimą šių šalių viduje.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!