LT   EN   RU  
2019 m. birželio 18 d., antradienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Krizė
Apgaulingas fondų biržos augimas - ko moko istorija

2008-10-20 | Spalio 14 d. visuotinis akcijų kainų kilimas fondų biržoje dalinai kompensavo ankstesnės savaitės smukimą, kurio metu išgaravo trilijonai dolerių. Fondų indeksų kilimas buvo pirma finansinio elito reakcija į JAV ir Europos centrinių bankų bei vyriausybių pažadus suteikti jam šimtus milijardų dolerių. Per vieną dieną pramoninis indeksas „Dow-Jones“, kuris atspindi 30 stambiausių akcinių bendrovių akcijų kainas, pakilo daugiau nei 11 proc., ir tai procentiniu atžvilgiu tapo penktu pagal dydį šuoliu JAV istorijoje, o taipogi pačiu didžiausiu pakilimu absoliučiais skaičiais. Šis šuolis įvyko po staigaus Europos fondų indeksų augimo ir savo ruožtu sukėlė dar didesnį augimą Azijos biržose. Tokiomis nestabiliomis aplinkybėmis neįmanoma tiksliai pasakyti, ar šis pakilimas reiškia fondų biržų stabilizacijos pradžią. Tačiau jei prisiminsime didžiausius šuolius fondų biržų istorijoje, tai pastarąjį pakilimą galima sąžiningai vertinti kaip nedviprasmišką įspėjimą. Duomenys, kuriuos „Wall Steet Journal“ paskelbė spalio 13 d., rodo, kad paėmus dešimt sėkmingiausių dienų Volstryto istorijoje aštuonios iš jų tenka pirmiems keturiems Didžiosios depresijos metams. Dar vienas įvyko 1987 metų spalio 21 d., iškart po paties didžiausio vienos dienos smukimo fondų biržos istorijoje – 1987 metų spalio 19 dieną, vadinamąjį „juodąjį pirmadienį“, įvykusio 22 proc. smukimo. „Wall Street Journal“ duomenimis, tik du tokie šuoliai – 1987 ir 1933 metais - „reiškė meškos rinkos pabaigą“.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Krizė ar permainų metas?

2008-10-14 | Sunku būtų pavadinti krize ekonominio augimo sulėtėjimą, kuris buvo prognozuotas, netgi savaime suprantamas. Vis dėlto, kalbant apie esamos (ar menamos) krizės pasekmes, galime išskirti esminius dalykus, kurie daro įtaką įmonės veiklos rezultatams. Nepaisydamos augančių energetinių resursų kainų bei mažėjančio vartojimo, kai kurios logistikos kompanijos ieško inovacinių, nestandartinių problemų sprendimo būdų ir užtikrintai siekia užsibrėžtų tikslų. Atėjo logistikos laikas: planuojamos racionalios, efektyvios priemonės, kurios atsižvelgtų į ilgalaikius įmonės tikslus. Vienas iš svarbiausių dalykų, padedančių pasiekti gerų veiklos rezultatų arba išlaikyti juos tokius krizės metu, yra aiški bendrovės konkurencinė strategija. Galimybę išlikti per krizę ir augti normaliomis sąlygomis turi tos įmonės, kurios, visų pirma, numatė aiškią vystymosi viziją. Antra – geriausiai prisitaikė prie besikeičiančių rinkos sąlygų. Trečia – turėjo įmonės vidinių resursų auginimo ir panaudojimo strategiją. Įmonių, gyvenančių šia diena ir nekreipiančių dėmesio į bent vieną iš šių komponentų, pasikeitus išorinėms sąlygoms, padėtis gali tapti kritiška. Dėl to viena bendrovė praras dalį pelno ar sumažės jos augimas, o kitai – iškils net bankroto grėsmė. Šiuo metu visos masinės komunikacijos priemonės platina idėją apie jau prasidėjusią ar tuoj visus užgriūsiančią baisią krizę. Tad atėjo metas trumpai žvilgtelti į verslo įmonės išlikimo bei vystymosi galimybes besikeičiančios rinkos sąlygomis.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Ką finansinė krizė reiškia meno rinkai?

2008-10-03 | Kasdien girdime žinias apie tarptautinių bankų bankrotus, dolerio kurso kritimą ir nestabilias naftos kainas. Ką tai reiškia meno rinkai? Pateiksiu vieno bankrutavusio investicinio banko pavyzdį. Prieš pora savaičių buvo paskelbta apie 158 metus gyvavusio didžiausio JAV investicinio banko Lehman Brothers bankrotą. Kuo tai įdomu meno pasauliui? Yra keletas priežasčių. Pirmoji – Lehman Brothers buvo vienas didžiausių meno projektų mecenatų pasaulyje. 2007 m. šis bankas išleido 39 mln. JAV dolerių paremti menui. Į jo remiamų muziejų sąrašą įeina ne tik MoMA ir kiti Niujorko didieji meno muziejai, bet ir Luvras, Tate Modern, Tate Britain, Victoria & Albert bei Tokijo Mori meno muziejus. Žinoma, nepaisant Lehman Brothers bankroto, šie muziejai ir toliau sėkmingai gyvuos, bet net ir meno gigantams tenka šiek tiek susiveržti diržus. Antra priežastis – Lehman Brothers 3500 meno kūrinių kolekcija, kurią sudaro tokių autorių kaip Takashi Murakami, Andreas Gursky, Jasper John kūriniai. Kolekcija buvo eksponuojama visame pasaulyje įsikūrusiuose banko filialuose. Pati kolekcija priklauso Lehman Brothers turto valdymo įmonei, kuri vis dar pelningai dirba, bet dėl didelių įmonių grupės skolų turi būti parduota. Galime tik spėti, koks kolekcijos likimas: ar ji bus parduoda kartu su įmone ar meno aukcione prieš tai.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Restoranų savininkų "pataupymai"

2008-08-29 | Krizė vis labiau ir labiau įsisuka į įvairiausias gyvenimo sritis. Ne išimtis ir viešojo maitinimo sektorius: kavinės, picerijos, restoranai. Nuo pigiausių iki prabangiausių. Lankytojų mažėja, mažėja apyvartos, prastėja meniu. Kažkas išgyvens šį nelengvą laikotarpį, kažkas bankrutuos. Natūrali atranka. Išgyvens tik tie, kurie atras aukso viduriuką, sugebės pasirinkti tinkamą taktiką: nenuskriausti kliento ir nenuskriausti savęs. Jei jau vieno brangiausio restorano "Marino" savininkai planuoja greito maitinimo tinklą ir kimš skrandžius bulvėmis, tai ką planuoja kiti verslininkai? Kiti imasi primityvesnių metodų. Pvz. "Pica Jazz" vadovai nusprendė kainų ženkliai nekelti, jos ir taip ganėtinai aukštos. Jie tiesiog "apkarpė" porcijas. Gan agresyviai. "Nicos" salotose anksčiau karštas tunas buvo kone delno dydžio. Dabar gi iš jo liko tik ketvirtadalis. Didelei lėkštei skiriama ne daugiau nei vienas valgomasis šaukštas padažo. Anksčiau ten buvo pilama mažiausiai trys - keturi šaukštai. "Krevečių salotose" su padažu ta pati situacija, o krevečių ne tik kad sumažėjo, bet jos pačios sumažėjo. Anksčiau buvo vidutinio dydžio, sūryme, dabar tiekiama šaldytos, pačios mažiausios susitraukusios, t.y. pašarinės, kurios tinkamesnės žuvų šėrimui akvariume ar žvejybai. Beje, salotos blogai plaunamos ir džiovinamos, lėkštėje gausu nutekėjusio vandens, o salotos pagardintos žemėmis, kuris girgžda tarp dantų. "Čili pica" nuolat keičia kainas, tačiau tuo pačiu nuolat keičia patiekalų turinį.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Kredito krizė: galimybių užsidirbti sumažėjo

2008-08-18 | Vieniems skamba grėsmingai, kiti numoja ranka į finansinėmis sąvokomis apvyniotas istorijas. Treti mano, kad kredito krizė jau baigėsi. Tačiau ekonomistai, nekilnojamo turto paskolas teikiančios kompanijos, finansų analitikai pabaigos dar neprognozuoja. Į Londonietės klausimus apie kredito krizę atsako Ūkio banko atstovė Auksė ARMONAITĖ – GLODIENĖ ir nekilnojamo turto paskolas suteikiančios kompanijos, įsikūrusios Londono rytuose ir vakaruose, ST Partners vadovas Tomas LAPKAUSKAS. Šiandien kreditas nekilnojamojo turto paskoloms yra suteikiamas globaliu mastu. Pavyzdžiui, Anglijos bankai suteikia paskolas nekilnojamajam turtui, kuris yra Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Europoje, ir atvirkščiai. Taigi, prastų nekilnojamo turto paskolų JAV sukeltos kredito problemos įtakoja ne tik JAV, bet ir daugumą kitų šalių. Teisinga būtų teigti, kad Jungtinė Karalystė turi kur kas griežtesnes nekilnojamo turto paskolų suteikimo taisykles negu Amerika. Tačiau net ir tai nepadėjo tuomet, kai kreditas tapo labiau suvaržytas. Abejotina, ar JK galėjo kaip nors kitaip kontroliuoti susiklosčiusią situaciją. Sunkiai galima būtų rasti kompaniją, kurios veiksmų nebūtų paveikusi kredito krizė finansiniame sektoriuje. Net ir tos kompanijos, kurios neprivalo imti paskolų galėtų būti nepaveiktos krizės tik už finansinio sektoriaus ribų. Pavyzdžiui, sportas ir laisvalaikis. Finansai yra globaliai aktuali tema.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Krizė pakeis šalies gyvenimą

2008-05-19 | Per pasaulį besiritanti finansinė krizė smogs ir Lietuvai. Kol kas mūsų šaliai sekasi geriau nei kaimynams latviams ir estams, tačiau 2010 metais, kai už elektrą, ko gero, teks mokėti dvigubai daugiau nei dabar, verslui bus itin sunku. Tai pajus ir eiliniai piliečiai, daugumai kurių algos jau nebekils tiek, kiek infliacija. Analitikai prognozuoja, kad jau artimiausiu metu daugelis gyventojų bus priversti peržiūrėti savo išlaidas ir atsisakyti nebūtiniausių prekių bei paslaugų. Prognozuojama, kad maisto produktai užims dar svaresnę dalį vartotojo krepšelyje, o tai nėra gerai, nes šios prekės Lietuvoje brangsta žymiai daugiau nei visoje Europos Sąjungoje. Smūgį žmonėms suduos ir tam tikruose verslo sektoriuose pradėsiantis didėti nedarbo lygis. "Dėl infliacijos negaliu pasakyti nieko paguodžiančio - optimistiškiausio scenarijaus atveju vidutinė infliacija šiemet sieks 8,5 procento", - sako SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Pasak banko "DnB NORD" prezidento patarėjo Vadimo Titarenkos, infliacija šalyje artimiausiu metu dar labiau padidins socialinę atskirtį, nes, pavyzdžiui, pensininkui, perkančiam tik labiausiai brangstančias būtiniausias prekes ir paslaugas (maistą, viešojo transporto ir komunalines paslaugas), infliacija siekia jau ne 12, o 20-40 proc. "Pasaulinė praktika rodo, kad pradėjus smarkiai augti infliacijai žmonės puola išlaidauti, nes tikisi, kad spės nusipirkti įvairių prekių pigiau.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Paskutinė pasaulinio kapitalizmo krizė?

2008-02-05 | Niekas nebetiki, kad ateis geri laikai. Auganti ekonominė krizė vis dažniau lyginama su Didžiąja depresija. Ir tam yra pagrindo. Dar daugiau, dabartinė krizė gali pernokti 1929-1933 metų įvykius, kurie taip sukrėtė kapitalistinį pasaulį. Po pasaulinio biržų kracho jau prasidėjo galinga bankrotų, gamybos stabdymo ir atleidimų banga. Ir ši audra tik augs. Kokia krizės priežastis ir kaip tą krizę įveikti? Iš buržuazinių laikraščių, televizijos kanalų, žurnalų (netgi pačių protingiausių) to sužinoti neįmanoma. Daugiausia, ką jums paaiškins, tai kad kaltos JAV, daugelį metų vykdžiusios beprotišką ekonominę politiką. Tarsi ekonominė politika prie kapitalizmo galėtų būti ne beprotiška, tarsi ji galėtų apsieiti be spekuliacijų, machinacijų, rizikingų avantiūrų, anarchijos, pelno vaikymosi bet kokia kaina. Visi šie dalykai – tai ne kažkokie šalutiniai reiškiniai, o pati kapitalistinio gamybos būdo esmė. Todėl dabartinė krizė buvo visiškai neišvengiama. Iš tikrųjų JAV netgi smarkiai atidėjo visuotinės krizės pradžią. Jau daug metų pasaulinė ekonomika auga daugiau dėl Amerikos skolos augimo, tiek valstybinės, tiek ir privačios. Taip, Amerika gyvena į skolą, tačiau dėka to veikė fabrikai Pietryčių Azijoje, dėka to laikėsi žaliavų kainos, nuo ko pūtėsi Rusijos ekonomika. Suprantama, kad augimas į skolą negali būti amžinas. Ir dabar jam atėjo galas. Tačiau jei ne ši Amerikos politika, tai krizė būtų prasidėjusi jau seniai.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Finansų krizė smogs per indėlius – kas pjaus nupenėtą aviną?

2008-01-29 | Šiandiena, Valstybės vadovai, Lietuvos ekonomikos ekspertai, bankininkai ir kiti veikėjai ramina Lietuvos piliečius teigdami, kad Lietuvos ekonomika yra sveika, gąsdinimų dėl galimos finansų krizės nereikėtų bijoti, o ekonomika ir nekilnojamojo turto rinka pati turi susireguliuoti. Anot jų, šalies ekonomika yra sveika. Lietuvos piliečiai, kaip Rytų Europos ir buvusios Sovietų Sąjungos gyventojai – nuo Estijos iki Vengrijos, nuo Ukrainos iki Kazakstano - jaučia ,kad kažkas su ekonomika jų šalyse darosi negerai. Jie jaučia, kad kažkas artėja, kas geriau praeitų pro šalį. Ir tas jausmas yra ne tautų piliečių ekonominio nesubrendimo jausmas. Visas juokas tame, kad iš tiesų pasaulis ritasi į superkrizę, kuri visų pirma smogs, taip vadinamom, buvusios sovietų sąjungos šalims. Šios šalys (tame tarpe ir Lietuva) bus pirmosiose krizės linijose todėl, kad jų ekonomikos sistemos mažiausiai tam pasiruošiusios, nepasirengusios, bejėgės, jų finasinės sistemos kontrolė iš esmės perduota užsienio bankams, valstybės ekonomika buvo grindžiama ne verslumu, o pigiais ir spekuliaciniais pinigais. Išvados čia yra paprastos: ekonominė krizė yra neišvengiama ir piliečiai gali pasirinkti kaip elgtis: ar gelbėti savo ,,kailį“ ir valiutinius indėlius ar rūpintis užsienio valstybių kreditais. Tai kiekvieno teisė, kaip teisė tikėti tuo, kas čia parašyta ir pasakyta. Laiko liko ne tiek ir daug: vasara (vėliausiai rudenį) bus duotas atsakymas – ar tai kas čia prognozuojama įvyks?

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Krizė Lenkijoje: vaistai – priešlaikiniai rinkimai

2007-09-13 | Vėlyvą penktadienio vakarą Lenkijos parlamentarai balsavo už Seimo paleidimą ir atvėrė kelią pirmalaikiams rinkimams, kuriuos numatoma surengti spalio 21 dieną. Bet apžvalgininkai klausia: ar rinkėjai padės valdantiesiems pašalinti tas gilias skandalo priežastis, kurios ir pakirto pasitikėjimą brolių dvynių Kaczynskių valdžia? Daugiau kaip dviem trečdaliams parlamento narių (377 parlamentarai iš 451 dalyvavusio Seimo posėdyje) nubalsavus už parlamento paleidimą, prezidentas Lechas Kaczynskis naujų rinkimų datą paskyrė spalio 21-ąją, t. y. dvejais metais anksčiau laiko. L. Kaczynskis iš pareigų atšaukė visus dabartinės vyriausybės ministrus, bet pavedė jiems laikinai vykdyti savo pareigas, kol, atsižvelgiant į balsavimo rezultatus, bus suformuotas naujas kabinetas. Praėjusį mėnesį žlugus ministro pirmininko Jaroslawo Kaczynskio vadovaujamai vyriausybei, valdančioji koalicija, susidedanti iš brolių Kaczynskių partijos „Įstatymas ir teisingumas“, populistinės partijos „Savigyna“ ir kraštutinės dešiniosios Lenkijos šeimų lygos, tapo nebepajėgi valdyti šalį. Bet paleisti Seimą prezidentas dar rugpjūtį susitarė su pagrindinės opozicinės partijos „Pilietinė platforma“ lyderiu Donaldu Tusku. Opozicija suinteresuota taip išspręsti krizę, nes jos vadovas aiškiai tikisi premjero posto. Ir štai praėjusią savaitę paskelbtų visuomenės nuomonės apklausų duomenimis, būsimuosius rinkimus gali laimėti opozicinė liberalioji „Pilietinė platforma“, nes ją palaiko 26-36 proc. respondentų.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Kredito rinkos krizė

2007-09-06 | Pastaruoju metu nemaži rinkų svyravimai daugelį investuotojų privertė susidurti su įvykiais JAV finansų rinkose, kuriuose žiniasklaida apibūdina taip: "rizikingų būsto paskolų rinkos krizė", "likvidumo krizė", "kredito krizė". Tai, kas priverčia mažėti akcijų kainas beveik visame pasaulyje, natūraliai kelia susidomėjimą, todėl šio mėnesio temoje aptarsime sukrėtimų JAV bei kitų šalių rinkose priežastis bei įtaką mūsų investavimo regionui - Vidurio ir Rytų Europai. Prieš ketverius metus bazinės palūkanos JAV siekė vos 1 proc. - taip buvo siekiama išvengti ekonominės recesijos bei defliacijos. Rekordiškai mažos palūkanos lėmė kreditavimo bumą bei paskatino nekilnojamojo turto rinkos augimą. Kylančioje rinkoje paskolos pradėtos teikti ne itin rūpestingai - už didesnes palūkanas jas neretai gaudavo ir tie, kurie vargiai gali mokėti net ir palūkanas (verslo planas pagrįstas tuo, jog turto brangimas leis uždirbti jį parduodant, arba paskola bus refinansuota dar geresnėmis sąlygomis). Tiesa, rizikingų būsto paskolų ("subprime mortgages") teikėjai sau paprastai pasilieka tik dalį rizikos - tokios paskolos "supakuojamos" ir obligacijų pavidalu parduodamos investuotojams - bankams, apribotos rizikos ("hedge") fondams, kai kuriais atvejais - net ir konservatyviems, tačiau didesnio pelningumo siekiantiems pensijų fondams. Tokių obligacijų, dar vadinamų CDO, 2006-aisiais išplatinta už daugiau nei 500 mlrd. JAV dolerių, iš jų maždaug pusė turi rizikingų būsto paskolų.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!