LT   EN   RU  
2019 m. rugsėjo 22 d., sekmadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Kulinarija
Aukštoji Lietuvos kulinarija (2 dalis) Smuklės, karčemos ir traktieriai (tęsinys)

2012-12-19 | Lietuvos karalystėje susiformavus miestams, miesteliams, bažnytkaimiams, ten buvo turtingųjų statomos ir išlaikomos užeigos - karšemos, kurios vėlesniais laikais dėl lengvesnio tarimo lenkams virto karčemomis. (Karšinimas – išlaikymas. Karšinčius - tas kas duoda išlaikymą, išimtinę. Karšinčius be to - senas žmogus, kuris gyvena išlaikomas. Karšinti – išlaikyti, slaugyti. Pav. samdant samdinį buvo tariamasi, kokį jis gaus karšą (išlaikymą). Rusuose iki šių dienų samdomi darbininkai taip pat tariasi dėl „charč“ – gaunamo maisto). Karčemose dirbo jau nebe žydai, o lietuviai, baltarusiai, ukrainiečiai ir kitataučiai. Lenkijoje (kuri anuomet buvo žymiai mažesnė už Lietuvos karalystę) karčemų nebuvo ir lenkai juose nedirbo, nes jiems tai buvo ne „honoras“, - aplamai anuomet lenkuose buvo įsigalėjusi nuomonė, kad save gerbiąs lenkas, ypač šlėkta, negali būti pirkliu, amatininku, pardavėju, o vien tik kareiviu... Lietuvoje karčemose lankytojai buvo maitinami įvairiu maistu, gaminamu ugniavietėse arba židiniuose, virš arba šalia žarijų: tai būdavo įvairūs užkandžiai, sriubos, troškiniai, kepsniai. Kitaip sakant, karčemos iš tiesų buvo valgyklomis (kodėl mūsų dienomis šiuo gražiu ir tiksliu vardu nėra vadinamos maitinimo įmonės, man nesuprantama). Karčemose lankydavosi aukštesnio rango žmonės – kariai, pirkliai, amatininkai, turtingesni miestelėnai, todėl čia būdavo ir didesnis pasiūlymas gėrimų, valgių, kuriuos gamindavo karčemoje dirbantys virėjai, o patiekdavo aptarnaujantis personalas. Štai čia būdavo grojama, šokama ir dainuojama.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Klaipėdos kulinarija - išskirtinė kulinarija (2 dalis)

2010-11-15 | Tai šit, kuršių virtuvės įtakoje, Klaipėdos restoranų virėjai sugalvojo savitą, būdingą tik klaipėdiečiams patiekalą, kuris vėliau buvo miestelėnų ypač pamėgtas, pasisavintas ir gana dažnai valgomas. Štai jis: Memelio karveliai. Visi balandininkai žino kas yra garsieji Memelio balandžiai, tai unikali paukščių veislė, skirta tik kolekciniam auginimui. Šių balandžių, savaime suprantama, maistui, šiukštu! – o, be to, būtų ir per daug brangu... Memelio karvelių patiekalui tinka visi sveiki balandžiai, - tiek naminiai, tiek ir laukiniai, nors iš tiesų yra išveista speciali maistinių Memelio balandžių veislė. Jie yra didesni, greičiau nusipeni (tam augintojai dažniausiai jiems nukarpo sparnų plunksnas), jų mėsa yra minkštesnė, švelnesnė ir šviesesnė. Keturis balandžius reikia papjauti, atsargiai nupešti, galima atsargiai nusvilinti likusius pūkus ir nutrinti juos miltais. Kaklus ir kojeles nupjauti ir išmesti, taip pat išmesti ir vidurius, palikti tik kepenėles, - prireiks padažui. Balandžius iš vidaus ir išorės įtrinti druska, pipirais, prikimšti į vidų čiobrelių ir palikti taip marinuotis trims valandoms. Į keptuvę įpilti rapsų aliejaus ir gerai jį įkaitinti, kad išgaruotų nereikalinga drėgmė. Gražiai iš visų pusių apkepinti balandėlius ir, išėmus, padėti šiltai. Nulupti saują mažų svogūnėlių, saują česnako skiltelių, supjaustyti šiaudeliais pusę nulupto saliero ir viską pakepinti likusiame nuo balandėlių aliejuje.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Klaipėdos kulinarija - išskirtinė kulinarija (1 dalis)

2010-11-14 | Prieš karą Klaipėda visoje Europoje garsėjo savo restoranais su vasaros ir žiemos sodais, kurių įregimo pasižiūrėti restoraninio verslo žmonės atvažiuodavo net iš kitų kraštų. Klaipėdos mieste viešbučiai „Alte Gasthaus“, „Deutsches Haus“, „Hotel de Russie“ (vėliau „Baltisher Hof“, dar vėliau „Prie baltosios gulbės“, savininkas R Gudaitis), „Hotel zur Ostbah“ (savininkas H. Barštys), „Tel-Aviv“ garsėjo savo aukšto lygio restoranais. Ypatingu rafinuotumu pasižymėjo Anglų ložės ir „Memfis“ ložės restoranai. Vos spėdavo aptarnauti savo klientus Pauliaus Nėmano restoranas, „Sommer“ restoranas, „Central Cafe“, „Mokka Stuben“, „Konditerei und Cafe Hak“, daugybė mažų valgyklų, užkandinių, konditerinių, kavinių ir barų. Smiltynėje prie jūros buvo garsus restoranas „Sandkrug“, Smiltynės Kurhauzas su restoranu ir kavine terasa, šalia ant kalvos buvo garsus ir klaipėdiečių gausiai lankomas restoranas „Alte Sandkrug“ (Senoji Smiltynė), nes nuo kalvos atsiveradvo puikūs Klaipėdos vaizdai... Užsienio svečiai būdavo nustebinti ir 5 km ilgio promenadų takais (vien pavadinimas „Wieners Promenade“ – „Vienos pasivaikščiojimas“ ką tuo metu reiškė!..), vedančiais į Girulius, į Tauralaukį su jaukiomis kavinėmis ir pavėsinėmis pakelyje.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Per Adventą išmokime valgyti sveikas ir skanias salotas

2010-11-11 | Vincento saldžiarūgštis aliejaus su medumi užpilas salotoms. 400g alyvų aliejaus) suplakti su 60g 6% obuolių acto arba citrinos sulčių, 75g skysto medaus, 9g druskos, 9g išspausto česnako, 3g maltos saldžiosios raudonos paprikos, 1g maltų aitriųjų kajeno arba čilės paprikų. Aliejiniai užpilai staigiai susisluoksniuoja ir sunkiai yra plakami. Todėl patyrę kulinarai aliejinius užpilus rekomenduoja supilti į užsukamu dangteliu butelį. Butelį geriausiai imti nuo sulčių su didesniu dangteliu, jame išbadyti skylutes. Prieš naudojant, stipriai kartu su buteliu suplakti ir apšlakstyti salotas. Ant indo turi būti užrašas „Vincento užpilas“ ir etiketė su pagaminimo data. Šaldytuve uždarame inde galima laikyti tris savaites. Autentiškos Cezario salotos. 50g romėniškų salotų lapus atidžiai nuplauti, nusausinti ir neuždengtas padėti į šaldytuvą. 40g baltos duonos (geriau itališkos čebatos) supjaustyti 1,5x1,5 cm dydžio kubeliais, 10g aliejaus pakepinti česnako skiltele, česnaką išimti ir karštame aliejuje iš visų pusių apskrudinti duoną. Krutonai turi gautis minkšti viduje, bet su lengva traškia plutele. Specialiu arba paprastu peiliu pridrožti 40g labai plonų Parmigiano Reggiano sūrio drožlių. Salotinę ištrinti česnako skiltele, gabalėliais suplėšyti romėniškų salotų lapus, sukrauti juos salotinėn kalvele. 40g alyvų aliejaus šluotele suplakti su 10g minkštai virto kiaušinio skystu tryniu, 8g citrinos sulčių ir 5g vorčesteršyro padažo.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Kitokie kepiniai Kalėdų stalui

2010-11-11 | Senovinis žemaitiškas Kalėdų plokštainis. Kiaušinių trynius sutrinti su ištirpintu medumi iki baltumo, supilti grietinę, suberti išsijotus miltus, supjaustytas džiovintas slyvas, pakepintus ir smulkintus lazdynų riešutus ir išmaišyti tešlą. Baltymus su žiupsneliu druskos išplakti iki standumo, atsargiai įmaišyti į tešlą, sudėti į skardą, išteptą sviestu ir sočiai išbarstytą maltais džiūvėsiais, išlyginti ir kepti 175ºC orkaitėje 50 minučių. Glajui išsijotą cukraus pudrą išplakti su citrinos sultimis, jei per tirštas įmaišyti po pusę šaukštelio citrinos sulčių iki norimos konsistencijos. Glajų užpilti ant plokštainio, papuošti džiovintų abrikosų, razinų, be odelės migdolų, graikinių riešutų ornamentais. Vincento kalėdinis spanguolių pyragas. Kiaušinių trynius sutrinti su 100 g spanguolių kisieliaus miltelių ir 20g vandens iki baltumo, į juos supilti ištirpintą margariną, suberti miltus, išmaišytus su kepimo milteliais, spanguolių kisieliaus miltelius ir gerai išmaišyti. Po to kiaušinių baltymus su žiupsneliu druskos išplakti iki standumo, atsargiai įmaišyti į tešlą ir sudėti į sviestu pateptą ir maltais džiūvėsėliais išbarstytą apvalią torto formą. Kepti 175ºC orkaitėje 45 minutes.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Įdaryti valgiai Kūčioms ir Kalėdoms

2010-10-14 | Kepta antis, įdaryta obuoliais ir riešutais su bruknių padažu. Antį gerai išplauti, nusausinti, ištraukioti padaigus, įtrinti druska ir maltais kvapiaisiais pipirais iš vidaus ir išorės. Palikti porai valandų. 300g baltos duonos supjaustyti kubeliais, apskrudinti aliejuje ir atvėsinti. 300g obuolių supjaustyti kubeliais, 200g riešutų sukapoti, viską suberti į vieną dubenį, išmaišyti su 100g pasiruotų svogūnų, 8g druskos, žiupsniu maltų juodųjų pipirų ir vienos citrinos nutarkuota cedra. Tris kiaušinius išplakti, išmaišyti su įdaru, prikimšti antį, užsiūti, odą prabadyti, kad galėtų nuvarvėti riebalai. Įkaitinti orkaitę iki 175ºC. Į kaitintuvą sudėti 200g morkų griežinėlių, paguldyti antį krūtine žemyn ant morkų įpilti (2 cm nuo dugno) šalto vandens. Kepti 175ºC įkaitintoje orkaitėje 90 minučių, tada apversti. Temperatūrą padidinti iki 200 laipsnių ir dar kepti 90 minučių. Antį sukarpyti paukštienos žirklėmis į atskiras porcijas, jas sudėti ant padėklo, atskirame dubenyje sudėti įdarą, didelėje padažinėje patiekti 360g bruknių padažo. Kepta iškaulinta ir įdaryta višta. Vištą per krūtinėlę perpjauti per pusę, išimti kaulus ir nulupti odą. Vištienos mėsą, 0,5 kg kiaulienos sumalti, įdėti 50g nuplikytų ir nuvalytų nuo odelių graikinių riešutų puselių, 50g džiovintų abrikosų ir 50g džiovintų slyvų be kauliukų. Įdarą pagardinti druska, maltais juodaisiais pipirais, malta ciberžole ir maltais muskatų riešutais.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Užpilai ir pavilgai šviežioms daržovėms

2010-05-15 | Vincento saldžiarūgščiam aliejaus su medumi užpilui 200g dilgėlių, kanapių, saulėgrąžų, sėmenų arba alyvų aliejaus suplakti su 35g 6% obuolių acto, 35g skysto natūralaus medaus (jei susicukravęs, tai pašildyti), 5g druskos, 5g išspaustų arba sutrintų česnakų, žiupsneliu maltų saldžių raudonųjų paprikų, ant peilio galo maltų aitrių kajeno arba čilės paprikų. Geriausiai laikyti stikliniame butelyje su sandariu dangteliu. Šaldytuve uždarame inde galima laikyti kelias savaites. Užpilą kartu su buteliu stipriai suplakti ir apšlakstyti mišraines arba salotas. 200g salotų reikia 50g užpilo. Aliejiniam garstyčių užpilui suplakti 150 g saulėgrąžų aliejaus su 50g 6% obuolių acto, 15g garstyčių, 10g medaus, 5g druskos ir ant peilio galo maltų juodųjų pipirų. Aliejiniam kiaušinių užpilui 150g saulėgrąžų aliejaus išplakti su 50g 6% obuolių acto, dviem minkštai virtų tiktai naminių kiaušinių tryniais, 10g garstyčių, 5g druskos ir ant peilio galo maltų saldžių raudonųjų paprikų. Lietuviškam grietininiam užpilui suplakti 200g naminės grietinės (atminkite, kad maisto prekių parduotuvėse grietinės nerasite net su žiburiu, todėl, kad Lietuvoje nė viena pieninė jos negamina, o tai kas parduotuvėse yra pavadinta grietine yra tik augaliniai surogatai) su 20g 6% obuolių acto, 15g cukraus pudros, 5 g druskos, ant peilio galo maltų baltųjų pipirų.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Šventųjų Velykų valgiai

2009-02-26 | Pirmąją Velykų dieną į svečius niekas nevaikščiodavo ir dabar nevaikšto, kiaušinių neritinėdavo ir jų daužyme nesirungdavo. Atkreipkite dėmesį, kad lietuvių šventėse viena diena visada skiriama šeimai, šeimos artumui, draugiškumui sutvirtinti. Parėjusieji iš bažnyčios namo, sveikindavo su šventėmis namiškius ir kartu su visa šeima sėsdavo prie šventinio stalo. Per pirmąją Šventųjų Velykų dieną ant stalo dėdavo iš bažnyčios parsineštą pašventintą Velykų bobą, specialiai šiam šventiniam stalui tešloje keptą avienos kumpį (vėliau, kai buvo pamirštas gaminti šis autentiškas sakralinis avienos valgis, ant Velykų stalo atsirado veršienos kumpis), bajorams, dvarininkams, klebonams be to dar patiekdavo įdarytą keptą ėriuką. Ėriuko galva būdavo įdaryta svieste su džiūvėsėliais ir prieskoninėmis žolelėmis keptomis smegenėlėmis, o pats ėriukas būdavo įdaromas malta aviena, išmaišyta su kiaušinių tryniais, džiūvėsėliais ir pagardinta cinamonais, muskatų riešutais, pipirais bei čiobreliais. Būtinai ant stalo būdavo dedami įvairiausiai rūkyti, virti, sūdyti, kvapiomis žolelėmis prieskoniuoti lašiniai: sniego baltumo lašiniai su raudonos mėsytės tarpsluoksniais, rusva traškia odele ir gardaus rūkymo dūmelio aromatu, dvelkiančiu kadagiais; sūdyti balti kaip gulbės; virti gintariniai (dažyti svogūnų lukštais) minkštučiai su raudonos mėsytės tarpsluoksniais, virti aitrūs su įvairiausiais prieskoniais. Šiandien apie tokius dalykus mažai kas yra net ir girdėjęs.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Vilniuje - tikro alaus restoranas "Alaus namai"

2009-02-17 | "Tai - ne restoranas, tai – ideologija. Nepaisant to, kad "Alaus namai" turi visus bet kuriam alaus restoranui būdingus atributus, mes stengsimės, kad jis taptų štabu judėjimo, išpažįstančio natūralaus, tradicinio lietuviško alaus vertybes. Originalaus, savo, o ne standartus atitinkančio. Skonį turinčio alaus entuziastų daugėja visame pasaulyje, todėl manome, kad primirštos lietuviško alaus kultūros gaivinimas vertingas tiek saugant tradicijas, tiek siekiant įvairovės supanašėjusioje rinkoje", - pažymėjo "Alaus namų" bendrasavininkas Audrius Vidžys. Alaus mėgėjai čia galės paragauti 12 pilstomo lietuviško gyvo alaus rūšių, verdamų mažųjų aludarių griežtai laikantis tradicinės tikro alaus gamybos technologijos. Ateityje tikro lietuviško pilstomo alaus asortimentas didės. Restorane pilstomas Jono Morkūno (Pasvalys), Aldonos Udrienės (Pakruojis), "Davros" (Pakruojis), "Rinkuškių" (Biržai), "Būtautų dvaro alaus" (Biržai), "Biržų alaus", "Vilniaus alaus", "Piniavos alučio" (Panevežys), "Alaus purslų" (Panevėžys) ir "Vilkmergės alaus" (Ukmergė) daryklų alus. "Valdžios politika ir konkurencija tradicinę aludarystę pamažu išstumia iš rinkos, todėl skubame išsaugoti tai, kas liko ir paskatinti tuos, kurie ieško naujų galimybių. Latvijoje ir Estijoje kaimiškos aludarystės tradicijos visiškai išnyko, o Lietuvoje vis dar veikia apie 60 smulkiųjų aludarių, kurių produkcija savo kokybe ir skonio savybėmis dažnai lenkia populiariose kavinėse pateikiamus gėrimus.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Vyriausybė smaugia mažuosius aludarius

2008-12-21 | Lietuvos biudžetas gali netekti beveik 18 mln. litų mokesčių. Naujoji Vyriausybė 2009 metų biudžeto projekte ne tik siūlo naikinti akcizo lengvatas smulkioms alaus darykloms, bet ir padidinti bendrą alaus akcizą 10 procentų. Mažų alaus daryklų asociacija įsitikinusi, kad panaikinus lengvatas mažosios alaus daryklos bankrutuos, dėl to mažės valstybės biudžeto pajamos."Vyriausybės siūlomi sprendimai yra dvigubas smūgis smulkiajam alaus verslui. Kadangi planai bus įgyvendinti per vieną naktį, galime teigti jog tai - trigubas smūgis. Įsipareigojimai tiekėjams ir pirkėjams jau yra pasirašyti, o už jų nesilaikymą numatytos baudos," - sako asociacijos pirmininkė Lina Šileikienė. Pasak jos, naujoji Vyriausybė sąmoningai žlugdo lietuvišką smulkųjį verslą - sudaromos sąlygos klestėti užsienio investuotojams priklausančioms didžiosioms bendrovėms, nors smulkiosios alaus daryklos saugo šimtmečių tradicijas ir senuosius amatus. Šią savaitę Seimo Sveikatos reikalų komitetas vienbalsiai balsavo, kad natūralios fermentacijos gėrimams - alui, vynui ir sidrui - akcizas būtų didinamas 10 proc. Galutinį sprendimą dėl akcizo artimiausiu metu priims Seimas. Pasak asociacijos pirmininkės, krizės laikotarpiu didžiosioms alaus darykloms sudrytos sąlygos atsikratyti konkurentų. Mažos alaus daryklos bus priverstos uždaryti savo verslą. Suskaičiavus dabartinių ir planuojančių tapti asociacijos nariais bendrovių darbuotojus, galima teigti, jog be darbo liks 350 žmonių.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!