LT   EN   RU  
2019 m. rugsėjo 22 d., sekmadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Kulinarija
Samanė

2006-07-22 | Pirmieji degtinės bravorai Lietuvoje atsirado dar XIV-XV amžiuose, tačiau 1529 įsigaliojęs Lietuvos Statutas apribojo degtinės gamybą bei įvedė mokesčius alkoholiniams gėrimams, todėl gana greitai ėmė rastis nelegalių bravorų, su kuriais ir siejamas samanės atsiradimas. Iki XIX a. pradžios legaliuose bravoruose degtinė buvo gaminama iš grūdų, dažniausiai - rugių, gautą spiritą atskiedžiant vandeniu. Tačiau, atsiradus spirito rektifikacijos metodams, vystantis pramonei, didėjant degtinės gamybos apimtims, tapo daug paprasčiau gaminti degtinę, skiedžiant vandeniu prastesnį - runkelių, bulvių ir pan. spiritą. Tokios degtinės kokybė buvo prasta, tačiau savikaina - kelis kartus mažesnė. Dalis tradicinės degtinės gamintojų persiorientavo ir ėmė gaminti išlaikytą degtinę - starką. Dėl suprastėjusios gamyklinės degtinės kokybės bei didelių mokesčių Lietuvos kaimuose ėmė labiau plisti namudinė degtinės gamyba, naudojant tradicinius, dar XV-XVI amžiuose atidirbtus metodus. Naminės degtinės gamyba labiau suklestėdavo karo bei draudimų metais, ypač smarkiai suklestėjo XX a. 9-ame dešimtmetyje, Tarybų Sąjungoje įvedus alkoholio draudimus. Nors, gaminant itin pigią, nelegalią degtinę, būdavo naudojamos ir itin nekokybiškos žaliavos (bulvės, ropės, burokai, cukrus, etc.), tradiciniai samanės gamybos būdai išliko.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Romas

2006-07-22 | Romas - stiprus alkoholinis gėrimas, gaminamas iš cukrašvendrių spirito. Kai kurios romo rūšys daromos fermentuojant ir distiliuojant cukrašvendrių (cukrinių nendrių) sultis, kitos iš melasos, kuri gaunama kaip cukraus gaminimo iš cukrašvendrių šalutinis produktas. Kai kurios romo rūšys gaminamos įvairiomis proporcijomis maišant cukrašvendrių sultis, sirupą ir melasą. Įprastiniu būdu gaminant romą yra sumalamos cukrašvendrės, iš jų išgaunamos sultys, iš kurių kaitinant išgaunamas sirupas. Gautas sirupas yra distiliuojamas ir fermentuojamas. Tokiu būdų gautas gėrimas laikomas (brandinamas) ąžuolinėse statinėse, kur įgauna šviesiai geltoną arba tamsesnį - iki rudo - atspalvį. Romo spalva nebūtinai rodo jo brandinimo laiką - kai kurie gamintojai išlaikytą romą filtruoja, o kiti į mažiau brandintą romą prideda karamelės spalvai suteikti. Romas paprastai geriamas grynas arba maišomas kokteiliuose. Geras romas yra ilgą laiką brandinamas ąžuolinėse statinėse, panašiai kaip viskis ar konjakas. Pirmieji rašytiniai šaltiniai romą mini Barbadoso saloje 1688 m. Nuo to laiko romo gamyba pasižymi Karibų jūros regiono salos. Taip pat gaminamas Filipinuose, Australijoje, Madagaskare, Mauricijuje, Indijoje, Rejunione ir Kanaruose.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Viskis

2006-07-22 | Paprastai apie viskį yra sakoma, jog tai alkoholinis gėrimas, kuris išgaunamas iš grūdų. Viskis yra laikomas dažniausiai ilgai medinėse (paprastai ąžuolinėse) statinėse. Toks viskio brandinimas statinėse sušvelnina alkoholio skonį ir suteikia gėrimui aromatingų ir kvapiųjų savybių, o, svarbiausia, suteikia viskiui gintarinę spalvą. Škotiško viskio pirmtaku galima laikyti viržių skonio alų, pagamintą iš salyklo, kurį darydavo škotų protėviai. IX amžiaus pradžioje airių vienuoliai atvyko į Škotiją tam, kad pakrikštytų savo keltiškas brolijas. Kartu su Dievo Žodžiu jie atsivežė ir pirmąsias primityvias spirito varyklas, kurias jie pasiėmė žygiuose po kontinentinę Europą skleisdami krikščionybę. Vietiniai gyventojai greitai suprato, kad jie galėtų sukurti alkoholinį gėrimą, kuris būtų gaunamas distiliuojant viržių alų. Paprastos alaus varyklos buvo įkurtos labiausiai apgyvendintuose kaimuose ir taip namų gamybos viskis tapo sudedamąja galų kultūros dalimi. XIX a. pradžioje kartu su pramonės revoliucijos pradžia verslininkai suskubo statyti naujas prabangias viskio daryklas. Viskis, kurį gamino šios daryklos, buvo daromas iš miežių salyklo, džiovinamo ant durpių dūmų. Degant durpėms, atsiradę dūmai suteikdavo salyklui savitą aštrų skonį bei kvapą ir taip škotiškas produktas buvo pripažintas daugybės viskio gėrikų visame pasaulyje.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Džinas

2006-07-22 | Džinas yra pagrindinė sudedamoji daugelio gėrimų bei kokteilių dalis, ir naujų, ir klasikinių. Labiausiai žinomi sausas martinis ir džinas su toniku. Džinas ypač populiarus anglosaksų kraštiose. Džinas yra neutralus grūdinių kultūrų distiliatas, kuris paskui pagardinamas prieskoniais, ypač kadagių uogomis. Džinas dar gardinamas kalendrų sėklomis, šventagaršvės šaknimis, apelsinų ir citrinų žievėmis, kardamonu ir saldymedžio šaknimis. Savaime suprantama, kiekvienas gamintojas turi savo slaptą receptą. Džinas yra kilęs iš Olandijos. 1570 m. Leideno universitete dėstęs medicinos profesorius Franciscusas de la Boė bandymais nustatė, kad alkoholio ir kadagių uogų mišinys labai efektyviai varo šlapimą ir gali sėkmingai padėti gydant inkstų ir šlapimo pūslės ligas. Būdą pagardinti alkoholį kadagių uogomis panaudojo ir ištobulino daugybė svaigiųjų gėrimų gamintojų. Šiandien jų darbo vaisius mes vadiname genever. Žodis kilęs iš lotynų kalbos žodžio juniperus ir reiškia „kadagys". Genever, dažnai turįs mažiau alkoholio (38 - 43 proc. tūrio) ir saldesnis negu džinas, dabar Švedijoje beveik be išimties geriamas kaip degtinė, o Nyderlanduose jis laikomas nacionaliniu gėrimu.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Trauktinė „Trejos devynerios“

2006-07-22 | Trauktinė „Trejos devynerios“ yra vienas paslaptingiausių Lietuvoje gaminamų gėrimų. Kai kurie šaltiniai užsimena, kad yra ženklų, leidžiančių spėti, kad mūsų kraštuose ji gaminta jau viduramžiais. Galime juo didžiuotis, kaip airiai didžiuojasi viskiu. Pavadinimas „Trejos devynerios“ turi kelias reikšmes.Senovės lietuviui toks terminas pirmiausia reiškė „labai daug“, mat anuomet pakakdavo susiskaičiuoti iki devynių, o toliau sakyta tiesiog „daug“. Triskart devyni yra dvidešimt septyni, mėnulio kalendoriaus mėnuo, protėvių apdainuotas dainose kaip trys ąžuolai su devyniomis šakomis. XIX a. pabaigoje „Trejas devynerias“ pradeda gaminti vaistinės, XXa. pradžioje trauktinė „Trejos devynerios“ pradėta gaminti „Stumbro“ gamykloje. 1929 metais receptūra buvo įtraukta į “Patentuotų vaistų, leistų gaminti Lietuvoje, sąrašą” kaip vaistas nuo daugybės ligų, ypač nuo skrandžio negalavimų. Po II pasaulinio karo „Stumbro“ specialistai atkūrė autentišką „Trejų devynerių“ receptūrą ir, laikydamiesi ypatingų reikalavimų, gamina trauktinę iki šiol. Stumbro „Trejos devynerios“ tarptautinėje parodoje „Agrobalt 1997“ (Lietuva) yra apdovanota aukso medaliu, tarptautinėje parodoje „Riga Food 1999“ (Latvija) - sidabro medaliu, o 1997m. konkurse „Lietuvos Metų gaminys 1997“ – įvertinta aukso medaliu.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Portveinas

2006-07-22 | Portveinas. Tai vienas geriausiai žinomų pietietiškų vynų. Jo tėvynė – pietinė Portugalija. Žodis “portveinas” kilęs iš vieno svarbiausių Portugalijos jūrų uosto Portu pavadinimo. Įprastas vynas tapo stipresnis dėl to, jog portugalai į eksportuojamą vyną įpildavo vyno spirito ir taip ilgiau jį išlaikydavo nesugedusiu. Taigi į Britų salas plukdomas vynas įgaudavo konjako prieskonį ir netrukus šis skonis tapo portugališko vyno skiriamuoju ženklu. Raudonieji ir rubino raudonumo portveinai ilgai brandinami, dažniausiai tai kelių vynų mišinys. Gali būti saldūs su vaisių prieskoniu. Baltasis portveinas taip pat bręsta keletą metų statinėse, o paskui supilstomas į butelius. Portveinai puikūs aperityvai, labai tinka prie mėsos patiekalų.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Absentas

2006-07-22 | Absentas (pranc. absinthe – pelynas) - stiprus, daug eterinių aliejų (1-20%) turintis alkoholinis gėrimas. Gėrimo pavadinimas kilęs iš pelyno (lot. Artemisia absinthium, graik. Absinthion) pavadinimo. Karčiojo pelyno trauktinė yra žalios spalvos, turi anyžių prieskonį, jai būdingas kartus skonis. Gėrimas labai stiprus (60-80%), nes tik tokia alkoholio koncentracija gali surišti didžiulį eterinių medžiagų kiekį. Literatūroje prancūziskai kartais vadinamas La Fee Verte – “Žalioji Fėja”. Absentas gaminamas distiliuojant spiritinį pelynų antpilą. Po distiliacijos, skoniui pagerinti ir spalvai suteikti, įmaišoma anyžių, mėtų, melisos, koriandro ir kitų vaistinių augalų ekstrakto. Susimaišius šiam skaidriam žaliam gėrimui su vandeniu, išsiskiria eteriniai aliejai, dėl to gėrimo spalva pakinta į baltą (opalo) spalvą, o ištirpęs cukrus sušvelnina kartoką absento skonį. Dėl didelio eterinių aliejų kiekio, ypač tujono, šis gėrimas turi svaiginantį poveikį. Aktyvioji medžiaga tujonas, gaunamas iš bitkrėslių, tujų ir didžiausią jo koncentraciją turinčio karčiojo pelyno, naudojamas farmacijoje ir priskiriama prie nervus paralyžuojančių medžiagų.

Lankomumo reitingasKomentarų: 4

plačiau >>

Jim Beam

2006-07-22 | Amerikos užkariavimo pionieriai, įsikūrę Kentukyje, derlingoje žemėje užaugino gausius kukurūzų derlius. Jacobas Beamas įsteigė malūną ir už savo paslaugas prašydavo atseikėti dalį kukurūzų. Gautą užmokestį jis panaudodavo gaminti namuose viskį. Jį ragaudavo su šeima ir draugais. Tik po 1795 metų jo talentą įvertinti galėjo visi. Tuomet įkurdinta įmonė yra viena seniausių Jungtinėse Valstijose. "Jim Beam" gamykla galėtų būti laikoma modernizacijos ir automatizacijos pavyzdžiu. Tačiau "Jim Beam" ragaujantys burboninio viskio mėgėjai gali būti tikri, kad Jacobo Beamo vaikaičiai 200 metų saugojo ir išlaikė "Kentucky Straight Bourbon Whiskey" slaptą gamybos formulę. Šiuo metu distiliavimo meistru dirba Bookeris Noe – įkūrėjo ainis. Būsimas viskis yra supilamas į naujas ąžuolo statines ir brandinamas ne mažiau kaip 4 metus.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Įvairiaspalvis ir turtingas Ispanijos cheresas

2006-07-22 | Cheresas, kaip ir portas, madera, marsala, malaga ir montilla priklauso spirituotų vynų kategorijai. Žodis „spirituotas“ asociacijuojasi su prastos kokybės gėrimais, tačiau cheresas turi ką pasiūlyti gurmanams. Chereso vardas dažnai rašomas trimis kalbomis: ispaniškai jerez, prancūziškai xérèz ir angliškai sherry. Ispanijos pietvakariuose, Andalūzijos provincijoje pagamintas vynas pas mus dažnai vadinamas tiesiog „šeriu“. Cheresas – vienas seniausių žinomų vynų. 200 m. prieš Kristų Ceretanum vynas, kilęs iš Cereto (Jerezo) miesto, buvo vežamas į Romą ir giriamas poeto Martialo, o XIV a. cheresas tapo žinomas britų namuose. Rašytojai minėjo cheresą savo darbuose: Viljamas Šekspyras „Henriko IV“ veikėjų lūpomis siūlė pakeisti vartojamus birzgalus cheresu, o Edgaras Po parašė istoriją „Amontilliado statinaitė“.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Kalvadosas

2006-07-22 | Kalvadosas (nuo pranc. Calvados regiono) - iš sidro (obuolių vyno) gaminamas spiritinis gėrimas, kilęs iš Žemutinės Normandijos (Prancūzijos regionas). Daromas maždaug iš 50 skirtingų obuolių rūšių: šie surenkami ankstyvą rudenį, paskui subrandinami, iš jų išspaudžiamos sultys, iš kurių daromi sidrai. Vėliau atitinkami sidrai distiliuojami ir brandinami ąžuolo statinėse. Kalvadoso gamybą reguliuoja valstybiniai standartai, tiesa, ne tokie griežti, kaip, pvz., konjako ar armanjako. "Appellation Calvados contrôlée" teritorija apima Calvados, Manche, and Orne departamentus bei dalis Eure, Mayenne, Sarthe ir Eure-et-Loir departamentų. Griežtesnio "Appellation Calvados Pays d'Auge contrôlée" teritorija apima tik rytinę Calvados departamento dalį bei dvi šalimais esančias teritorijas. Panašiai, kaip ir vynai, kalvadosai skirstomi pagal gamybos vietą. Tikrą skonį ir aromatą kalvadosas įgyja po kelerių metų išlaikymo ąžuolinėse statinėse bei tinkamo iš skirtingų sidrų išvaryto spirito sumaišymo.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!