LT   EN   RU  
2019 m. rugsėjo 22 d., sekmadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Kulinarija
Vilnius antrą kartą rengiasi tapti vyno kultūros sostine

2006-04-21 | 2006 m. balandžio 20 d., Vilinius. Gegužės 5-6 dienomis Vilniuje, Šiuolaikinio meno centre (Vokiečių g. 2), rengiama tarptautinė vyno paroda "Vyno dienos. Vilnius 2006". Antrą kartą rengiamoje parodoje dalyvaus ir savo nacionalinius stendus pristatys Prancūzijos, Austrijos, Kanados ir Gruzijos vyno gamintojai bei devynios vyną į Lietuvą importuojančios kompanijos. Renginio dalyviai galės susipažinti su rekordiniu vyno rūšių skaičiumi – 1500 skirtingų rūšių iš įvairių pasaulio šalių. Pasak renginį organizuojančio "Vyno klubo" direktorės Rasos Sužiedelienės, šiuo renginiu siekiama paskatinti visuomenę pažinti pasaulio vyno kultūrą, gilinti vyno vartojimo tradicijas Lietuvoje. R.Sužiedelienė teigia, jog didelis vilniečių susidomėjimas praėjusiais metais rengtomis "Vyno dienomis" paskatino vyno parodą Vilniuje rengti kasmet. "Pastaruoju metu lietuvių susidomėjimas vyno kultūra pastebimai auga. Tai liudija ir faktas, jog vien per praėjusius metus Vilniuje atidarytos 5 naujos specializuotos vyno parduotuvės – vartotojai reikalauja kokybės, žmonėms reikia ne tik gero vyno, bet ir informacijos apie jį", - teigia R.Sužiedelienė.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Apie sriubas

2006-04-01 | Vyrauja prielaida, kad sriubos vartojimas padeda lieknėti, o sriubos mėgėjai yra lieknesni nei tie, kurie sriubos nevalgo arba valgo labai retai. Mitybos specialistų teigimu, maistas, kuriame yra vandens, taip pat ir sriuba, padeda kontroliuoti apetitą. Juk kartais praalkus užtenka išgerti stiklinę vandens, ir alkio jausmas pranyksta. Tas pats atsitinka ir valgant sriubą. Turbūt kiekvienas pastebėjo, kad per pietus suvalgius sriubos, po to suvalgome žymiai mažesnę porciją antrojo patiekalo.

Lankomumo reitingasKomentarų: 5

plačiau >>

Vanduo – vertingas ir ištikimas palydovas visais gyvenimo atvejais

2006-03-22 | Dažnai specialioje ir populiarioje literatūroje, kitose informacijos priemonėse skelbiama, kad joks kitas maisto produktas neturi tokių griežtų saugos sveikatai ir kokybei reikalavimų ir nėra taip griežtai kontroliuojamas kaip geriamasis vanduo. Kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse vietoje sąvokos "geriamasis vanduo" vartojama sąvoka "žmonėms vartoti skirtas vanduo". Europos Sąjungos teisės aktuose ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatyme šis vanduo apibrėžtas kaip bet koks gamtinis ar paruoštas vanduo, skirtas gerti, virti, ruošti valgiui ar naudoti kitoms namų ūkio reikmėms, neatsižvelgiant į tai, ar jis tiekiamas iš vandentiekio skirstomojo tinklo, talpyklų, buteliais ar kitaip įpakuotas. O taip pat pabrėžiama, kad geriamasis vanduo – tai bet koks vanduo, naudojamas maisto įmonėse maisto produktams gaminti, perdirbti, konservuoti arba tiekti į rinką, jeigu atsakinga valstybės institucija nusprendžia, kad vandens kokybė nepakenks galutinio produkto saugai ir kokybei. ES teisės aktuose skelbiama, kad geriamasis vanduo yra saugus, kai atitinka saugiam produktui keliamus reikalavimus, patvirtinančius, kad jo vartojimas nekelia jokios rizikos žmonių sveikatai ir gyvybei arba kelia ne didesnę riziką negu ta, kuri teisės aktuose nustatyta kaip leidžiama.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Grybų apdorojimo būdai

2006-02-26 | Džiovinti grybai - tai patikimiausias konservavimo būdas. Džiovinti galima visus baravykinius ir nemažai lakštabudinių grybų. Džiūstant daugelio grybų spalva kinta, o kai kurių ūmėdžių, piengrybių išnyksta kartumas, aitrumas. Net keletą metų pastovėję, džiovinti grybai nepraranda aromato ir mitybinės vertės. Džiovinti reikia sveikus, nesukirmijusius, švariai nuvalytus (jokiu būdu neplautus!) grybus. Geriausia džiovinti praviroje orkaitėje 40-50 C temperatūroje (12-24 val.). Grybai beriami plonu sluoksniu, ant aliumininės folijos, popieriaus ar šiaudų (pavojinga - gali užsidegti!). Sudžiūvęs grybas tampa trapus ir lūžta. Blogai džiovinamas grybas išskiria sultis (kai per aukšta temperatūra). Susmulkinti greičiau išdžiūsta ir vartojant sutrintus į miltelius - geriau įsisavinami. Džiovinti suvėrus ant siūlo saulės atokaitoje ar neapšildomoje nors ir gerai vėdinamoje patalpoje, nepatartina, nes grybams lėtai džiūstant, juos puola musės ir kiti vabzdžiai, taip pat nuolatinį pavojų kelia pelėsiai ir bakterijos. Šaldyti grybai, kaip ir uogos, daržovės, žuvis ar mėsa, nepraranda maistinės vertės. Grybai užšaldomi ne aukštesnėje kaip 18°C temperatūroje. Šaldomi tik jauni, tvirti, nevandeningi grybai: baravykai, raudonviršiai, stirnabudės, kelmučiai, piengrybiai.

Lankomumo reitingasKomentarų: 2

plačiau >>

Pasimokykime mitybos iš italų

2006-02-26 | Pietų Europos gyventojų dietos pagrindą sudaro daržovės, vaisiai, makaronai, duona ir česnakai. Ši dieta pasižymi ne tik geru skoniu. Ji išgarsėjo kaip viena sveikiausių dietų pasaulyje. Daugelis mokslininkų teigia, jog Pietų europiečių tradicinis maistas yra maistingumo idealas. Beveik ant kiekvieno italo pietų stalo kasdien galima pamatyti pilnas lėkštes vaisių, daržovių ir česnakų, rupių miltų duoną, alyvų aliejų ir česnakus, gabaliuką mėsos ar žuvies, porą taurių raudonojo vyno. Galbūt tokia mityba nelėmė tai, kad Italijoje, palygimus su kitomis šalimis, yra gerokai mažesnis sergamumas skrandžio ir plaučių vėžiu, širdies ligomis, padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu ir insultais, nepaisant Pietų europiečių meilės cigaretėms ir alkoholiui. Mokslininkai pabandė išsiaiškinti, kodėl Pietų Europos gyventojams tokia mityba padeda išvengti ligų. Paaiškėjo, jog vaisiai ir daržovės turi nemažai vitaminų C ir E, bei beta karotinų. Šie antioksidantai (vitaminai C, E ir A) kovoja su ląsteles ardančiais laisvaisiais radikalais bei toksinėmis medžiagomis, kurios patenka į žmogaus organizmą ir sąlygoja senėjimą, sukelia širdies ligas ir vėžinius susirgimus.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Papildai moterims. Protein 80

2006-02-26 | Maistinė energinė vertė (1 kaušelio - 40 g): energetinė vertė 624,8 kJ/147,3 kcal, baltymų 32,02g, angliavandenių 3,34g, cukraus 0,94g, riebalų 0,64g, sočiųjų riebiųjų rūgščių 0,06g, ląstelienos 1,44g, natrio 0,18g, cinko 4mg (26,6% RPN), seleno 4µg, Cyanotis Arachnoidea ekstrakto 4mg, sojos ekstrakto su izoflavonoidais 8mg, BCAA 40mg, kreatino monohidrato 40mg, L-glutamino 200mg, L-arginino 200mg, taurino 200mg, L-karnitino 4mg. Amino rūgštys: L-valino 1186mg, L-tyrozino 669mg, L-triptofano 330mg, L-threonino 1515mg, L-serino 1141mg, L-prolino 1634mg, L-fenilanino 646mg, L-methionino 445mg, L-lysino 1611mg, L-leucino 2152mg, L-izoleucino 1250mg, L-histidino 380mg, glycino 439mg, L-glutamino rūgšties 3659mg, L-cysteino 727mg, L-aspartiko rūgšties 1748mg, L-arginino 688mg, L-alanino 11131mg. Vitaminai (10%RPN): folinė rūgštis 20,24µg, C 6,03mg, B3 1,81mg, E 1,01mg, B5 0,6mg, B6 0,22mg, B2 0,16mg, B1 0,14mg, B12 0,1µg, biotino 0,02mg. RPN - rekomenduojama paros norma. Kitiems paros norma nenustatyta. Ingredientai: išrūgų baltymo izoliatas 98,5%, išrūgų baltymo izoliatas 90%, maltodekstrinas, identiški natūraliems uogų skoniai (E-414), guaro guma, identiški natūraliems grietinėlės skoniai (E-551), Natrio karboksimetilceliuliozė, gliukozė, fruktozė, L-glutaminas, L-argininas, taurinas, išrūgų hidrolizatas, kalcio fosfatas, silikono dioksidas, ksantano guma, lecitinas, dirbtiniai saldikliai (aspartames, acesulfamas, natrio ciklamatas, citrosa P10), inulinas, BCAA koncentratas, kreatino monohidratas, bifido kultūros, betakarotinas, cinko gliukonatas, multivitaminų kompleksas, sojos flavonoidų ekstraktas, L-karnitinas, Cyanotis Arachnoidea ekstraktas, organinės kilmės selenas.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Žalioji arbata

2006-02-24 | Japonų mokslininkai ilgus dešimtmečius dirbo tirdami žaliąją arbatą. Jau dabar yra įrodyta, kad žaliojoje arbatoje gausu vertingų medžiagų. Mokslininkams pavyko ištirti ir nustatyti net 550 cheminių elementų ar jų junginių, kurių dauguma tirpsta vandenyje. Pagrindiniai iš jų yra katechinai, reguliuojantys kraujospūdį, mažinantys vėžinių susirgimų tikimybę, normalizuojantys cholesterolio kiekį kraujyje, naikinantys bakterijas ir gripo virusus, šalinantys nemalonų burnos kvapą. Arbatos katechinai yra 20 kartų stipresnis antioksidantas nei vitaminas E, taigi žalioji arbata lėtina senėjimo procesą. Žaliojoje arbatoje esanti rūgimo medžiaga taninas užkerta kelią kariesą sukeliančioms bakterijoms. Emalį bakterijos pažeidžia išskirdamos tirpią substanciją, o taninas sunaikina bakterijas ir neleidžia vykti šiam procesui. Kasdien geriant žaliąją arbatą, suvartojama 200-400 mg tanino, ir šio kiekio pakanka kariesui sustabdyti. Žaliosios arbatos (kaip ir baltosios) gamyba skiriasi nuo kitų arbatos rūšių gamybos, nes netaikomas fermentacijos procesas, o geriausių rūšių gamyboje - ir vyniojimo. Rytą šviežiai nuskinti arbatos lapeliai nevytinami, o tuoj pat sandariai uždaromi vandens garų pripildytame inde, po to trumpam atšaldomi šaltame vandenyje ir pradedami džiovinti. Taip išsaugomos naudingos maistinės medžiagos - vitaminai, mineralinės medžiagos, teinai, taninai. Toks arbatos ruošimo būdas, kai lapeliai apdorojami garais, populiaresnis Japonijoje.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Juodoji arbata

2006-02-24 | Juodoji arbata yra fermentuojama. Jos gamyboje yra du svarbūs procesai. Pradžioje lapai yra išdėstomi ant pinučių ir laikomi šiltai. Po to jie veikiami labai karšto oro. Nuo karščio lapai pajuoduoja. Atvėsę arbatos lapeliai ruošiami pardavimui kaip atskiri džiovinti lapai arba daromi mišiniai.Iš juodosios arbatos ruošiamas stiprokas ir skanus gėrimas, prie kurio mes, europiečiai, jau esame įpratę. Juodoji arbata turi daugiau kofeino nei kinų ar žalioji arbata, tačiau joje yra daug mažiau kofeino negu kavoje. Pagrindinės arbatos yra skirstomos į porūšius, ypač juodoji arbata. Kiekvienam porūšiui yra reikalavimai bei standartai. Dažniausiai ant pakelio rašoma, kokia yra arbata: pirmasis lapelis ir pumpurėlis, žemesnis lapelis, smulkinta arbata, arbata, apdorota CTC būdu (šiuo būdu paruoštų arbatų nuoviras - labai stiprus ir greitai nusidažantis). Ceilono arbata. Gaminama Šri Lankoje ir auginama aukštai virš jūros lygio esančiose vietovėse. Iš šios arbatos gaminamas stiprus, auksinis gėrimas. Dažnai naudojama mišiniams, bet ją taip pat galima plikyti ir vieną, atskirai, ir gerti bet kuriuo paros metu.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Baltoji arbata

2006-02-24 | Baltosios arbatos pagaminama labai mažai (daugiausia jos gaminama Fudžiano provincijoje, Kinijoje). Nuskinami dar neišsiskleidę arbatos pumpurėliai. Jie vytinami natūraliai garuojant drėgmei, po to džiovinami. Susisukę pumpurėliai yra sidabrinio atspalvio (todėl kartais vadinami sidabriniais tipais - lapo viršūnėlėmis). Baltoji arbata yra labai šviesi ir švelni. Junšano vietovė ilgą laiką garsėjo arbatos sodais, ypač Tangų dinastijos valdymo metais. Arbata iš šių vietovių būdavo renkama kaip duoklė imperatoriams penkių dinastijų valdymo laikotarpiu (apie 1 000 metų). Norint gauti vieną kilogramą arbatžolių, reikia nuskinti 20 000 pumpurėlių. Indžen (sidabrinės adatėlės) turi labai tvirtus pumpurėlius, tiesius auksinius lapus. Nuskinti pumpurėliai yra padengti tankiu baltų plaukelių sluoksniu. Juose didžiausia eterinių aliejų koncentracija. Pumpurėliai - tai katechinų, flavonoidų, vitaminų “taupyklė”. Nuskinti pumpurėliai yra kaitinami iki 32 laipsnių temperatūros, kol netenka 70 procentų drėgmės, tada suvyniojami į popierių ir dvi dienas laikomi medinėse dėžėse. Po dviejų dienų pumpurėliai vėl kaitinami esant neaukštai temperatūrai ir laikomi dar vieną dieną. Paskutinį kartą pakaitinti ir susukti pumpurėliai sudedami į metalines dėžes, kuriose gali išbūti labai ilgai neprarasdami savo ypatingų skonio ir kvapo savybių. Antpilas yra gelsvos spalvos, puikaus ir labai subtilaus skonio ir aromato. Tai reta arbatos rūšis, todėl yra labai brangi. Ją ypač vertina arbatos gurmanai.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Raudonoji arbata

2006-02-24 | Raudonoji arbata, afrikiečių vadinama Roibos, - tai lapeliai ankštinės kultūros, augančios Pietų Afrikos Cedaro kalnuose. Ši raudonos spalvos arbata yra sodraus, salsvoko kvapo. Smulkių, panašių į adatėles lapelių arbata yra malonaus skonio, labai kvapni ir gerai malšina troškulį. Raudonoji arbata - natūralios spalvos. Joje nėra jokių priedų ar konservantų. Arbatoje nėra ir kofeino, nedaug tanino, tačiau gausu mineralinių medžiagų.. Gydomosios šios arbatos savybės dar nėra galutinai ištirtos. Tačiau žinoma, kad raudonoji arbata slopina alerginius dieglius, tad ypač rekomenduotina vaikams, žmonėms, sergantiems alerginėmis ligomis. Joje gausu kaldo, fluoro ir mangano. Tačiau labiausiai ši arbata vertinama dėl to, kad joje ypač gausu geležies. Be to, raudonojoje arbatoje esančios geležies neužblokuoja taninai. Kitaip tariant flavonoidai prisijungia ląsteles žeidžiančius laisvuosius radikalus.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!