LT   EN   RU  
2019 m. lapkričio 20 d., trečiadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Kultūra
Klaipėdą drebinantis šokių bumas neslūgsta

2006-02-11 | Uostamiestyje veikia per dešimt šokio studijų, ir nė viena jų lankytojų stoka nesiskundžia. Klaipėdiečiai laisvalaikį leidžia ne tik mokydamiesi madingų pramoginių šokių, bet ir arabiškai raitydami pilvą, darydami įspūdingus salto breiko būreliuose ar trypdami polką folkloro ansambliuose. Uostamiestis yra ir vienintelė vieta visoje šalyje, kur galimybę išmokti šokti turi net invalidų vėžimėliuose sėdintys žmonės. Dešimtmetį gyvuojančiame pramoginių šokių klube „Svajonė“ jau antrus metus užsiėmimai organizuojami ir neįgaliems klaipėdiečiams. Klubo vadovas Alvydas Soraka dienraščiui sakė, kad stuburo traumas patyrę bei išsėtine skleroze sergantys žmonės čia įgyvendina savo svajonę vėl judėti. „Jie juda pagal specialiai pa-rinktą muziką. Jeigu toks žmogus pajaučia ritmą, jis išmoktus judesius gali pritaikyti ir šokiams pagal rokenrolą ar salsą“, - aiškino žinomas šokėjas. Jis pasakojo, kad „Svajonėje“ neįgalieji juda be asistentų – šalia jų nėra sveikų partnerių. „Tai nėra tradiciniai poriniai šokiai. Neįgalieji šoka po vieną“, - sakė A.Soraka. Iš viso „Svajonėje“, be neįgaliųjų grupės, šoka dar šešios klaipėdiečių grupės. Nors šokti norinčių vyrų visada būdavo gerokai mažiau nei moterų, pastaruoju metu ir jie vis dažniau praveria studijos duris. „Apskritai žmonės domisi pramoginiais šokiais, ateina, skambina. Svarbiausia – nugalėti drovumą“, - įsitikinęs A.Soraka.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

„Lietuvos” kino teatras...

2006-02-06 | Besiformuojančios lietuviškos kultūrinės miesto funkcijos centre paskutiniuoju metu bene dažniausiai buvo minimas „Lietuvos” kino teatras. Šis kultūros centras, minėdamas 40-ies metų jubiliejų, spėjo tapti ir tipiniu kultūrinės funkcijos nykimo, ir analogų Lietuvoje neturinčio kovos už visuomenines erdves pavyzdžiu. Būtų įdomu panagrinėti šio precedento „populiarumo” priežastis. Juolabiau, į šią problemą žvelgiant ne vien sociopolitiniu aspektu, vedančiu į neišvengiamą politinių sprendimų ir visuomenės lūkesčių konfrontaciją. Urbanistiniame Vilniaus kultūrinės funkcijos žemėlapyje „Lietuvos” kino teatras vaidina išties nemenką vaidmenį. Būdamas beveik pačiame miesto branduolyje, o tiksliau Senamiesčio ir Naujamiesčio urbantektoninio lūžio2 centrinėje dalyje, jis gali būti suvokiamas ne tik sovietmečiu egzistavusio ir šiandieną jau suprivatizuotu kino industrijos tinklo svarbiausiu mazgu, bet ir dar egzistuojančiu Taurakalnio žemutinės terasos kultūrinių centrų komplekso dalimi (žr. schemą). Šis unikalus kompleksas jungia buvusį “Pergalės” kino teatrą, Reformatų bažnyčią, “Lietuvos” kino teatrą, buvusį “Geležinį kablį”. Visi šie objektai suformuoti taškinio užstatymo principu ir išsiskiria savo architektūra, bei tuo, kad egzistuoja neatsiejamai nuo juos supančių viešųjų erdvių, kurias jungia žemutinės Taurakalnio terasos žaliosios erdvės, paįvairintos Frenko Zapos ir kitų kultūros veikėjų mažosios architektūros monumentais.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Vytas Sabaliaukas "Apie likimo upę ir Vėją"

2006-01-09 | Egzistencinio liūdesio, depresijos iškankintoms ar šiaip naktyje pasimetusioms sieloms naudinga pažvelgti į gyvenimą iš šono, tarsi nuo kranto į šalimais pratekančią upę, kad pamatytume ir apsvarstytume. Toks sielos nuotykis padeda priimti likimą ir susitaikyti su savimi pačiu. Augti nepadeda nei antidepresantai, nei alkoholis ar triukšmingi pakvailiojimai. Individualizacija, dvasinis brendimas ar dar kaip bepavadintume esminį savęs surankiojimo iš gabalėlių darbą, yra valingas vidinis judesys. Knyga „Apie likimo upę ir Vėją“ turėtų būti paspirtis mirties kultūros apsuptyje pasirinkusiems gyvenimo kelią. Knygos pradžioje nuplėšinėjamos taip labai vertinamos ir ieškantį klaidinančios „neoninio pasaulio“ dekoracijos, pašiepiami šiandieniniai mūsų visuomenės stilingi, bet ne mažiau primityvūs tabu. „Gyvenimas nėra pasaka, bet upė“. Pažinus klastą, kurią šiandienos jaunimas taip stipriai jaučia, nors ir nepajėgia įvardyti, toliau svarstomas gyvenimo ir mirties santykis. Senatvės nelaimė ir mirtis gali bet kam sugadinti nuotaiką ir atimti apetitą, bet ar tai yra tai, ko reikia bijoti?

Lankomumo reitingasKomentarų: 3

plačiau >>

SIELA: tikrovė

2006-01-09 | "SIELOS" vardas, skelbdamas naujos kartos atėjimą į muzikinį pasaulį. Liepos 14 d. įvyksta pirmasis grupės solinis koncertas senuose Utenos kultūros rūmuose (dabar klubas “Tornado”). "SIELA" pakelia sparnus skrydžiui. Rugpjūčio mėn., atstovaudama savajai kartai, grupė dalyvauja I - ąjame hipių festivalyje Ariogalos stadione kartu su garsiomis grupėmis "ODIS" (Latvija), "VETO BANK" (Lietuva) ir t.t. Po šio festivalio spaudoje pasirodžiusios publikacijos "SIELĄ" apibūdino kaip švelnų "KINO" šešėlį Lietuvoje. Pirmą kartą grupės daina “O mano žvaigžde” nufilmuota festivalio Ariogaloje metu parodoma per nacionalinę televiziją LTV. Lapkričio mėn. grupės muzikantai suorganizuoja V. Cojaus atminimo koncertą Utenoje ir pasikviečia dvi panašaus stiliaus grupes iš Sankt Peterburgo - "BUKVA O" ir "GLAVNYJ KALIBR". Visą šį renginį lydėjo nežabota jaunimo energija ir anarchija (yra žinoma, jog patys "SIELOS" muzikantai po koncerto stiklino išdaužtus langus, keitė sudaužytas kriaukles ir veidrodžius). Tą patį mėnesį Aurelijus S. susipažįsta su viena iškiliausių asmenybių Lietuvos muzikiniame pasaulyje Andriumi Mamontovu, kuris suveda jį su garso režisieriumi ir prodiuseriu Edmondu Babensku.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Kiril Bulyčiov "Žemės mergaitė"

2006-01-03 | Alisa - tikrai nepaprasta mergaitė, vien jau jos draugai ko verti! Tai - dinozauras Brontis, gyvenantis Maskvos kosmozoosode, Sirijos sistemos gyventojas Šuša, profesorius Kurakis, trumpam buvęs pačiu tikriausiu vaiduokliu, Šnekorius - fenomenalios atminties paukštis, galintis skraidyti kosminėje erdvėje, geologas Gromozeka, kurio mėgstamiausias gėrimas - valerijonas, Indikatorius - nemokantis kalbėti, tačiau keičiantis spalvą priklausomai nuo nuotaikos, kosmonautas Ploskovas ir dar daug daug kitų įvairių padarų ir keistų asmenybių. Be to, Alisa gyvena XXI amžiaus pabaigoje, kai kosminės kelionės tapo įprastas reikalas, o futbolo varžybos organizuojamos Mėnulyje, kur varžosi Žemės, Marso ir Fikso planetose gyvenantys padarai. Tačiau visa košė užverda tada, kai Alisos tėtis - gan išsiblaškęs kosmozoologijos profesorius - pasiima ją į kosminę ekspediciją, kurios tikslas - surinkti Maskvos kosmozoosodui naujų eksponatų. Greitai šis kelionės tikslas tampa antraeilis ir Alisa, jos tėtis, kosminio laivo kapitonas Ploskovas bei mechanikas Zelionas leidžiasi narplioti legendinių kosmoso tyrėjų - Antrojo ir Trečiojo kapitonų - dingimo paslapties... Nepasakosiu viso siužeto, manau, neverta, geriau pačiam paskaityti, nes knygelė nepaprastai įdomi, patraukli ir turbūt ne vienas vaikystėje ją yra skaitęs. Man nuo šios knygos prasidėjo pažintis su fantastine literatūra ir dabar tai mano mėgstamiausias literatūrinis žanras. Ne vienas sovietmečio vaikas (dabar jau "suaugėlis") prisimena Alisą Selezniovą, XXI a. mergaitę ir nepaprastus jos nuotykius praeityje, pamatytus filme "Viešnia iš ateities", sužavėjusiame visos didelės Tarybų Sąjungos vaikus.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Išpardavę bilietus į "Chippendales" pasirodymus, organizatoriai rengs papildomą šou Vilniuje

2005-10-27 | Lapkričio mėnesį koncertinės agentūros "Makroconcert" organizuojami seksualiųjų "Chippendales" vyrukų pasirodymai Lietuvoje susilaukė milžiniško lietuvaičių dėmesio. Bilietus į šokėjų pasirodymus Kaune ir Vilniuje merginos išpirko iki renginio likus trims savaitėms. Jau nuo praeitos savaitės agentūros "Makroconcert" telefonai įkaitę nuo "Chippendales" fanių skambučių. "Kasdien sulaukiame begalės merginų skambučių. Visos teiraujasi papildomų bilietų į "Chippendales" šou. Po tokio skambučių antplūdžio nusprendėme surengti papildomą šou Vilniuje" - "Chippendales" populiarumu džiaugėsi "Makroconcert" ryšių su visuomene atstovė Inga Grigaliūnaitė. "Chippendales" savo aistringoms gerbėjoms lapkričio 9 d. Vilniaus "Ledo rūmuose" padovanos ir antrąjį pasirodymą: papildomas šou bus surengtas 18 valandą. "Jau turime ne tik sostinės merginų, bet ir kauniečių užsakymų bilietams į antrąjį šou Vilniuje" - teigė I. Grigaliūnaitė. "Chippendales", kurie dar vadinami "pačiu karščiausiu amerikietiško eksporto produktu", rugsėjo pabaigoje leidosi į turą "European Fantasy Tour", per kurį surengs apie 70 pasirodymų 16 Europos šalių. Pasirodymus žada aplankyti beveik 100 tūkstančių moterų.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Ne griauti, o statyti

2005-10-21 | „Ar jūs jaučiate, kokia esate galinga jėga?! Savo sąmoningumu, drąsa, ryžtu, neabejingumu įrodėte, kad Lietuva turi ateitį, turi JUS!” (citata iš spalio 13–osios studentų mitingo organizatorių padėkos). Lietuva sujudo. Labai staigiai ir netikėtai. Bruzdėjimas virto judėjimu. Šalia „Lietuvos” (nebe) kino teatro įkurta „Pro–testo” laboratorija, spalio 13–ąją studentai pamarširavo prie Vyriausybės langų, užvakar ant Vilniaus dailės akademijos pievelės benamiai studentai statėsi palapines. Dar įmonių darbuotojų streikai. Taip, suvokimas, kad esi prievartaujamas, jau yra tavo laimėjimas. Vis dėlto drąsūs turėti savo nuomonę šįkart pabandė ją ir apginti. Kino kritikas Skirmantas Valiulis taikliai pasakė, kad „šiandien baimės Lietuvoje daugiau nei prieš 15 metų. Iš kur ji kyla? Galbūt iš to, kad imame galvoti, tikėti, jog dabar tai jau viskas „bus gerai”, pasaulis lyg ir tvarkosi viena linkme. Tačiau gyvename tokiu laiku, kai egzistuoja primestas, priverstinis mąstymas”. Jo atsisakyti – gera protesto pradžia. O toliau? Pirmiausia sunaikinti „man tas pats”, tada nebijoti pareikšti, kad „man ne tas pats”. Galiausiai visa tai sujungti į gerai apgalvotą „mes už”.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

AXX, arba Lietuvos menininkų jėgų išbandymas erotinės kultūros srityje

2005-10-04 | Lietuviško komercinio kino festivalis-konkursas AXX didžiuosiuose ekranuose viešai prabilo kontraversiškatema „Geismas ir grožis". 10-ties minučių trukmės filmuose kino ir teatro režisieriai, dailininkai, fotografai bei muzikantai turėjo galimybę pademonstruoti savo požiūrį į geismą, aistrą, meilę. Dvylika skirtingų požiūrių į intymų gyvenimą pateikta masinei auditorijai. Dar nesulaukusi AXX festivalio komisijos (jos pirmininkas - ekscentriškasis bosnių kilmės režisierius Emiras Kusturica) verdikto, leidausi apžvelgti lietuvių kino seksualinių praktikų vaizdus... Lietuvos kinematografijos istorijoje erotikos vaizdiniai beveik nebuvo eksploatuojami. Prieš akis iškyla tik neerotiškų, neintelektualių, vyriškų sovietinių moterų etalonai. Tačiau baikštaus, švelnaus moteriško jausmingumo randame Almanto Grikevičiaus filmuose „Ave, vita", „Jausmai", metafizinio nuogumo - Šarūno Barto filmuose, o Arūno Žebriūno filmą „Kelionė į rojų" „sutvarkė" cenzūra - iškirpta erotikos scena sudūlėjo kinematografijos komiteto pirmininko archyvuose... Lietuvių kinui su „iškarpyta" erotika nebuvo aktuali erotikos ir pornografijos konfrontacija dėl skiriamosios linijos, nubrėžiančios, kur yra grožio, jausmo ir meilės išraiška, o kur tik lytinio akto fiksacija. Tikras lūžis kino pasaulyje įvyko pasirodžius B. Bertolucci filmui „Paskutinis tango Paryžiuje" (1972), kuris atvirai nagrinėjo seksualines obsesijas, susijusias su psichinėmis traumomis.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Nepilnametės naktis leidžia ne miegodamos namie, o raivydamosi scenoje

2005-10-01 | Kai suaugusieji eina linksmintis, į darbą išsiruošia ir jaunutės šokėjos. Klubų administracijoms dažnai būna nė motais, jog ant scenos šokančiai, drabužėliais tik intymiausias kūno vietas prisidengusiai mergaitei vos šešiolika metų. Užtat tokios jaunutės merginos labai džiugina pagyvenusių vyrų akį. Vaikų išnaudojimas šou verslo tikslais beveik įteisintas ir Lietuvos įstatymuose. Šou verslas vis dažniau įtraukia ir nepilnamečius. Lietuvoje sparčiai išpopuliarėjo moksleivių grupė „Mokinukės“. Jos narių amžius - iki 16 metų. Tačiau mergaitės gali džiaugtis tik tuo, jog nereikia koncertuoti naktimis. Tačiau nepilnametėms go go šokėjoms tenka daugiau išbandymų. Jų darbo „diena“ prasideda vėlai vakare ir tęsiasi iki 3 ar 4 valandos ryto. Mergaitės ne tik pavargsta fiziškai. Po naktinio darbo jos skuba į mokyklą, tad pamokose sėdi apsimiegojusios. Lieka tik spėlioti, kaip pervargusios paauglės sugeba įsiminti pamokose teikiamą informaciją. Nepilnametės go go šokėjos šoko beveik kiekviename uostamiesčio naktiniame klube. Šiuo metu situacija šiek tiek pasikeitė. Ir į gera. „Jaunos mergaitės dabar linksmina tik kelių klubų publiką. Tiesą sakant, klubų administracijos pradėjo bijoti nepilnamečių pasirodymų. Savininkus baugina padažnėję reidai, kurių metu tikrinama, ar klube nešoka per jaunos šokėjos. Vaikų teises ginančioms tarnyboms nepatenkinti klubų darbuotojai įskundžia, jog čia esama nepilnamečių. Tad tarnyboms tereikia gautą informaciją patikrinti.

Lankomumo reitingasKomentarų: 8

plačiau >>

Roko grupė "Laiptai"

2005-09-27 | Grupė „Laiptai" susibūrė 1984 metais Pasvalyje, kultūros namuose, tačiau pavadinimą sugalvojo tik po metų 1985m. Šie metai ir yra oficialūs grupės „Laiptai‘ gimimo metai. Tada grupėje grojo Romualdas Ravka (smuikas), Voldemaras Rodžius (bosinė gitara), Antanas Maželis (mušamieji), Vygintas Venclovas (klavišiniai ir vokalas), Audronis Grincevičius (gitara ir vokalas), Henrikas Balčiūnas (klavišiniai ir vokalas). Tada grotos muzikos stilių sunku apibūdinti ,gal nauja banga, gal alternatyvi muzika, o kai kas pavadinio net „kurortiniu roku".... Grupės stilius pasikeitė į grupę 1988 metais atėjus Martynui Stepuliui (ex M.Suraučiaus grupė „Plius minus") ir Kęstui Garlauskui , abu grojo klavišiniais, Aleksui Fominui (bosinė gitara) ir Rimui Baltrušaičiui (mušamieji). 1991m. prie grupės prisijungė vokalistas iš Kėdainių- Arūnas Grigolius. Muziką „Laiptams" dažniausiai kūrė Audronis, Vygintas ir Martynas. „Laiptų" muzika niekada nebuvo teksto išraiška. Pirmiausia-muzikinė idėja, tik paskui tekstas. Repeticijos buvo laisvos, net galima sakyti kartais stichiškos. Grupės nariai repetuodavo tik po darbo antradieniais ir ketvirtadieniais. Tai buvo „šventos" dienos, paskirtos tik muzikai... Grupė buvo neetatinis Valstybinės filharmonijos Kauno filialo kolektyvas, vėliau Kauno POP centro kolektyvu. Dalyvavo beveik visose to meto didžiausiuose renginiuose, festivaliuose, konkursuose, televizijos ir radijo laidose.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!