LT   EN   RU  
2019 m. rugsėjo 20 d., penktadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Kultūra
Šviesaus atminimo poetas Bernardas Brazdžionis

2004-07-25 | B.Brazdžionis gimė 1907 m. vasario 2 d. Stebeikėlių kaime, netoli Pumpėnų, Biržų apskrityje. 1908 m. šeima emigravo į JAV, bet 1914 m. vėl grįžo į Lietuvą. Pradžios mokyklą Brazdžionis lankė Žadeikiuose ir Pasvalyje. 1921-1929 m. mokėsi Biržų gimnazijoje. Nuo 1924 m. Brazdžionis pradėjo rašyti ir spausdinti savo eilėraščius. 1929-1934 m. studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, taip pat pedagogiką Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete. Čia B.Brazdžioniui atsivėrė plati dirva literatūriniam darbui. Jis dalyvavo studentų ateitininkų Šatrijos" meno draugijoje, studentų humanitarų draugijos literatūros sekcijoje, kuriai 1931 m. vadovavo. 1933 m. redagavo laikraštį Lietuvos studentas". Baigęs universitetą B.Brazdžionis dėstė lietuvių kalbą įvairiuose kursuose ir mokyklose, vėliau dirbo Sakalo" leidykloje Kaune. 1940-1944 m. buvo Maironio literatūros muziejaus kuratorius. Jis redagavo daugelį visuomeninių ir literatūrinių žurnalų - Ateities spinduliai" (1932-1940), Pradalgės" (1934-1935), Dienovidis" (1938-1939), skelbė kritikos straipsnius ir knygų recenzijas, išleido vaikams skirtas poezijos knygeles. B.Brazdžionio rinkinys Ženklai ir stebuklai" (1936) pelnė Sakalo" leidyklos premiją, Kunigaikščių miestas" (1939) - Valstybinę literatūros premiją.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Po girią vaikščiojo poetas

2004-07-25 | Keistas dalykas – Lietuvoje iki šiol tebuvo išleista vos pora apžvalginių knygų, skirtų vaikų literatūrai. O juk tikrai turime kuo pasidžiaugti – Vytė Nemunėlis, Anzelmas Matutis, Kostas Kubilinskas, Vytautė Žilinskaitė – tai tik keletas vardų, kuriuos žinome tikrai kiekvienas. Tiesa, paskutiniu metu rašančių vaikams visai nesigirdi, gal todėl, kad tai atrodo “nerimta”, “neįdomu”, o gal tiesiog mūsų rašytojai nebeturi ką pasakyti vaikams? Tačiau galima pasidžiaugti, kad, nepaisant sumažėjusio dėmesio vaikų literatūrai, beveik prieš metus pasirodė knyga “Po girią vaikščiojo poetas”, skirta vaikų poetui Anzelmui Matučiui Matulevičiui, kurios autorius yra literatūros kritikas, rašytojas Jonas Linkevičius. Nors spauda nelepino autoriaus ir jo knygos pernelyg dideliu dėmesiu, tačiau pati knyga ir jos autorius save tinkamai pristatė visuomenei. Gegužės 23 d. Vytauto Didžiojo universiteto Posėdžių salėje įvyko jau 21 šios knygos pristatymas. Renginį organizavo Vytauto Didžiojo universitetas ir Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, jį vedė vienas renginio iniciatorių Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centro direktorius Valdas Kubilius.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Ypatingas draugas ir retas poetas. Jono Juškaičio 70-mečiui

2004-07-25 | Jonas Juškaitis yra mano draugas. Tuo džiaugiuosi ir didžiuojuosi. Susipažinome 1953 metais, kai įstojome į Vilniaus universitetą studijuoti lituanistikos. Buvome viename kurse ir vienoje akademinėje grupėje. Ne per toliausiai viena nuo kitos ir mūsų gimtinės. J.Juškaitis gimė Kuturiuose, netoli Jurbarko, prie Imsrės ir Nemuno. Apie 30 km į šiaurę nuo Kuturių, už Vadžgirio, už Bebirvos ir Šaltuonos, buvo mano gimtasis kaimas – Kalupiai. Mūsų vaikystės laikais pasiekti Jurbarką arkliais buvo ne taip jau lengva, bet vis tiek kartais atvažiuodavom čionai į Šv. Petro ir Povilo atlaidus. Mano gimtinė visą laiką priklausė Raseinių apskričiai, vėliau Raseinių rajonui, tik paskui, stambinant kolchozus ir sovchozus, atsidūrė Jurbarko rajone. Taip pasidariau J.Juškaičio ne tik bendraklasis, bet ir kraštietis – jurbarkiškis.
J.Juškaitis yra ypatingas draugas. Jo draugiškumą labai branginu. Su juo bendraudamas, pasitikrinu savo paties gyvenimą. Nors mes susitinkame gana retai, bet kiekvienas susitikimas verčia pasitarti su savo sąžine, pasitvarkyti savo viduje. Bendraudamas su J.Juškaičiu, atitrūksti nuo kasdienybės ir persikeli į kitą pasaulį – į meno, mokslo, kūrybos pasaulį.

Lankomumo reitingasKomentarų: 2

plačiau >>

Anzelmui Matučiui - 80

2004-07-25 | Sausio 7-ą dieną minėjome gražią lietuvių literatūrinio gyvenimo sukaktį – 80-ąsias vaikų poeto Anzelmo Matučio (tikr. Matulevičius) gimimo metines. Per visą savo gyvenimą produktyviausiu lietuvių vaikų poetu pripažintas A.Matutis parašė daugiau nei trisdešimt knygų knygelių, kurių centre – spalvinga įvairiomis nuotaikomis blykčiojantį mažąjį “kodėlčiuką” supanti aplinka, spinduliuojanti meilę Dievo sukurtam pasauliui, stebuklinga ribų tarp to, kas tikra, realu, ir to, kas išgalvota, fantastiška, nepaisymu: realusis pasaulis vaizduojamas lygiagrečiai su vaizduotės, fantazijos karalyste, iš mažąjį vabalėlį supančios aplinkos nesunkiai nusikeliama į “karštąją Sacharą”, kosmoso platybes, “žaliąjį miestą” ar smėlio dėžę. Poeto kūryba primenanti spalvingai iliustruotus pasaulio pažinimo, etikos vadovėlius, aktyvinančius vaikų mąstymą ir jausmus. Ne veltui G.Skabeikytė teigė, jog „A.Matutis vertas, kad su jo poezija augtų kiekviena vaikų karta“. Straipsnyje “Yra toks žydras paukščiukas” poetas prisipažinęs, kad jo tikslas ir esąs kurti būtent tokius kūrinius, kurie “suvirpina psichologines ir vaizdines vaikų sielos stygas ir tampa mažųjų savastimi”. 15- ųjų poeto mirties metinių minėjimo metu R.Keturakis pastebėjęs, kad A.Matutis visą gyvenimą neigė vaikystę kaip laikiną etapą. “Vaikystės šalies poetai gali dainuoti tik visą širdį, visus geriausius jausmus, visą gyvenimą paskyrę šventam dalykui – didelei mažųjų poezijai”. O štai ir B.Brazdžionis, kalbėdamas apie A.Matučio kūrybinį kelią, džiaugėsi autoriaus tendencingumu, ištikimybe “vaikystės šaliai”.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Kas yra rašytojas

2004-07-25 | “Pasaulyje, matote, gerbiamasis, yra trys rūšys niekšų: naivieji niekšai, tai yra tokie, kurie įsitikinę, kad jų niekšiškumas yra visų didžiausias kilnumas, drovieji niekšai, tai yra tokie, kurie savo niekšiškumo drovisi, bet kai veikimo planui būtinai reikalinga, vis dėlto jį parodo, ir pagaliau tiesiog niekšai, grynakraujai niekšai”. Ši plataus užmojo mintis-išvada, mintis-pranašystė priklauso F.Dostojevskiui, ir išversta ji M.Miškinio plunksna. Vienas rašytojas – rašytojas, kitas – vertėjas. Jeigu žmogaus vardą reikėtų rašyti didžiąja raide, abu jie nusipelnė tos raidės. Frankfurto knygų mugės metu pats laikas pakalbėti apie rašto žmones. Ne vien rašytojus, bet ir skaitytojus, nes pirmieji be antrųjų – tai generolai be armijų. Todėl masiniai renginiai, vadinami knygų mugėmis, yra būtina kultūringo pasaulio dalis. Taikingiausia pasaulio dalis, kur armijos susitinka ir susilieja, neatstatydamos vienos į kitas ginklų. Koks gali būti priešiškumas tarp tą pačią knygą skaitančių žmonių? Joks, nebent jie pasiginčija dėl idėjų ir bando išsiaiškinti, ar gerai atliktas vertimas.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Albumą „Bitutė“ „Cisco Kid“ narė pasaugos anūkams

2004-07-20 | Šią savaitę išleistas grupės „Cisco Kid“ minialbumas „Bitutė“. Jame - lietuviškų dainų „Bitutė“ ir „Ant kalno mūrai“ versijos ir originalūs „Cisco Kid“ kūriniai. Šiuo metu „Cisco Kid“ yra gimtojoje Belgijoje, o albumo pristatymo rūpesčiai patikėti Lietuvoje likusiai naujai grupės narei Audrai-Garbanei. Mergina nė kiek neišgyvena, kad laimėjusi konkursą iškart neišvyko su grupe į Belgiją. „Crazy“ panelė linksmai leidžia laiką ir Lietuvoje. Praėjusią savaitę poilsiavusi, Audra su kompanija okupavo Palangos klubą „Laukinių Vakarų salūnas“. „Visas naktis ten leidom, personalas mus jau pažinojo. Kiekvieną vakarą tapdavome „kiečiausiu stalu“, - juokėsi Audra. Mergina nutarė pašėlti iš širdies ir dalyvavo visose klube rengiamose rungtyse. Du kartus nugalėjo karaoke konkursą, du kartus – „go-go“ konkursą, kelis vakarus tapo „Mis Laukinių Vakarų mergaite“. „Esu toks žmogus: jei jau įsijaučiu, mane sunku sustabdyti. Noriu dalyvauti visur ir man „dzin“, ką mano kiti. Draugai žino, kokia esu pašėlusi, todėl net nebando priekaištauti. Visi įpratę mane matyti linksmą. Neduok Dieve, darbe būnu rimta ar blogos nuotaikos, visi aplinkiniai išsyk teiraujasi, ar nesergu“, - pasakojo Audra. Bare, kuriame „Cisco Kid“ narė dirba padavėja, taip pat nebūna liūdna. „Kartais užlipame pašokti ant baro“, - prisipažino ji. (Audra go-go šoka nuo 16 metų ir yra tapusi geriausia Panevėžio „go-go“ šokėja bei Lietuvos „go-go“ čempionato trečios vietos laimėtoja.)

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Jaunas ir žavus „Elfų“ teatras

2004-03-24 | 1999 metų rudenį Vilniuje įvairių mokslo įstaigų skelbimų lentose ir gatvėse pasirodė nuotraukomis iliustruotų afišų, kviečiančių į „Elfų“ teatro spektaklius suaugusiems: „Dvi Sofi“, „Senis ir jūra“ ir vaikams: „Skudurinė Onutė“, „Nulėpausio gimtadienis“. Sausio mėnesį pasirodė ir kvietimas į naują premjerą vaikams „Svogūnėlių pagrobimas“. „Elfų“ teatro ištakos – Marijampolės teatro studija. Šiai studijai 1996 metais vadovavo teatro režisierius Romas Vikšraitis. 1997-ųjų žiemą iš aktyviausių Marijampolės teatro studijos aktorių režisierius subūrė trupę ir įsteigė „Elfų“ teatrą. Teatro atidaryme suvaidintas spektaklis vaikams „Elfų pasakaitės“ (dabar pervadintas į „Skudurinė Onutė“). Berengiant šį spektaklį ir kilo mintis teatrą pavadinti „Elfų“ teatru. Visgi į tikrą dienos šviesą „elfai“ išlindo 1999-aisiais. Tų metų rudenį teatras įsikėlė į naujas patalpas šalia Vaikų ir jaunimo centro (Vilniuje, Ukmergės g.41, korp. B). Rugsėjo 4 d. naujoje salėje atidarytas naujas teatro sezonas – suvaidinta L. Lambero drama „Dvi Sofi“. Po spektaklio surengtas muzikinis vakaras – teatro aktoriai dainavo pirmiesiems teatro žiūrovams ir rėmėjams: UAB „Chrustik“, UAB „Indanė“, „Transmedos autoservisas“.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Teatras gyvuoja ir aptvare

2004-03-24 | Paskutiniu metu daugiau optimizmo teikia kamerinių, netgi neprofesionalių teatrų aktyvumas. Rafinuotas ir plebėjiškas entuziazmas galutinai pražudė didžiųjų teatrų grandus, užtat „mėgėjiški” kolektyvai ima diktuoti žiūrovų skonio madas. Įpročiu tampa lankymasis mažose pašiūrėse ir salytėse. Jų trauka proporcinga didelius valstybinius teatrus apėmusiai depresijai. Tikras linksmybės taures dabar kelia vidutinės klasės ambicijos. Turiu patikslinti - kūrybinės ambicijos. Tokios, kurios ir sunkiomis sąlygomis suveda žiūrovą su medžiaga, aktorių su jo paties ambicijomis. Nepaisant begalinio užimtumo, kūrėjai greit ir išradingai prisitaiko, parinkdami scenas, bendradarbiavimą, kompromisą. Žinoma, tokių kūrėjų ir administratorių nedaug, nes labilia ir linksma vadyba vis dar nepasitikima sistemingai, o ypač aukštutinėse padangėse, kur maži paukštukai turi nuolankiai tūpčioti iš barzdoto dėdulės kalėdinio maišo laukdami teatro reformos rezoliucijos.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Šokio spektaklis Romeo ir Džuljeta

2004-03-24 | Per dvejus teatro gyvavimo metus buvo pastatyti du didelio žiūrovų dėmesio susilaukę šokio spektakliai - "Tango in FA" pagal A. Piazzollos muziką ir "Meilė". "Romeo ir Džuljeta" jau trečiasis A|CH teatro pastatymas. Visiems puikiai žinoma Kapulečių ir Montekių šeimų nesantaikos ir jų vaikų meilės istorija bus pateikta jungiant šiuolaikines išraiškos formas: šokį, muziką, vaidybą. Šią visais laikais aktualią istoriją, kupiną meilės, ryžto, pasiaukojimo ir aistros A.Cholina perteiks neabejotinai išskirtina, charakteringa, emocionalia, trykštančia vidine energija, žavesiu, originalia išraiška, gyvybinga choreografija šokio ir dramos sintezėje, naudojant šiuolaikinių kompozitorių muziką, subūrus talentingų kurėjų, aktorių ir šokėjų trupę. Šokio spektaklis "Romeo ir Džuljeta" - didelės apimties, kostiuminis spektaklis, kuriame dalyvauja 24 dramos teatro aktoriai, baleto artistai, Lietuvos muzikos akademijos aktorių-šokejų specialybės studentai, sukurtas jungiant šiuolaikines išraiškos formas: šokį, muziką, vaidybą. Nepriklausomam A|CH teatrui tai didžiausias įgyvendintas projektas. Šokio spektaklis "Romeo ir Džuljeta" A|CH teatrui kainuos 250 tūkstančių litų, pastatymas neapsiėjo ir be privačių struktūrų paramos, 28000 litų skyrė Lietuvos kultūros ir sporto rėmimo fondas.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Anželikos Cholinos šokio teatras

2004-03-24 | Anželikos Cholinos šokio teatras buvo įsteigtas 2000 m. gruodžio 22 d. siekiant turėti nepriklausomą kūrybinį procesą. Pirmasis teatro spektaklis, kurio premjera įvyko 2001 m. sausio 30 d. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje - Tango in FA (pagal A. Piazzollos muziką), sulaukė didžiulio žiūrovų ir žiniasklaidos dėmesio. Antrojo teatro šokio spektaklio Meilė premjera įvyko Lietuvos nacionalinio dramos teatro Didžiojoje scenoje 2002 m. vasario 14 d. Trečiasis ir didžiausias A.Cholinos darbas Romeo ir Džuljeta buvo pristatytas 2003 m. kovo 28 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre. Šiam spektakliui choreografė subūrė jau 24 artistų trupę: jaunuosius Lietuvos operos ir baleto teatro artistus, dramos teatro aktorius bei Lietuvos muzikos akademijos aktorių-šokėjų specialybės studentus. Ketvirtąjį sezoną A|CH teatras atnaujino iš Lietuvos nacionalinio dramos teatro perimtus spektaklius: Bernardos Albos namai bei Carmen. Pastarasis pačiai choreografei yra visiškai naujas darbas, suteikęs jai galimybę dar kartą grįžti prie neišsemiamos temos, ištaisyti per 5 metus nuo pirmosios premjeros paaiškėjusias klaidas, patobulinti choreografinius sprendimus bei pateikti brandesnį požiūrį į šį legenda tapusį siužetą.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!