LT   EN   RU  
2019 m. lapkričio 15 d., penktadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
Akimirkos sentencija
"Racionalus žmogus pats adaptuojasi prie savo aplinkos. Neracionalus gi atkakliai bando pačią aplinką pritaikyti prie savęs. Kaip tik todėl visas progresas ir priklauso nuo neracionaliųjų."
George Bernard Shaw
Draugai
Matulaičio bažnyčia
Lietuvių Tautinio Jaunimo Sąjunga
Tautinės krypties portalas
Etninės kultūros erdvė
Biržų krašto naujienos
Slaptai.lt - unikalus leidinys
Lietuvių sąjunga „Tauta ir Tėvynė“
Lietuvos žaliųjų judėjimas
Žaliosios minties laikraštis
Istorijos puslapiai
Receptai, patiekalai, kulinarija.
Skanus.lt
Reklama
  Kultūra
Spektaklis apie meilę Meilės dienai

2004-03-24 | Tamsa. Girdisi, kaip dunda traukinio vagonai. Žmonės. Jie važiuoja gyvenimo traukiniu, dairosi į šalis. Jie vieniši, nemato vieni kitų, tik žvelgia ilgesingu, meilės ištroškusiu žvilgsniu. Taip prasideda Anželikos Cholinos šokio teatro spektaklis „Meilė“. Spektaklio premjerą teatras pristatė šv. Valentino vakarą. Tą ir kitą vakarą Lietuvos nacionalinio dramos teatro salė buvo sausakimša. Gal visus sugundė toks spektaklio pavadinimas, noras Meilės dieną praleisti su meile? Tiesa, Anželikos Cholinos teatro premjerose niekuomet netrūkdavo žiūrovų. Psichologai teigia, kad žmonės daugiau informacijos perteikia ne žodžiais, o veido išraiška, judesiais. Žodžiais galima meluoti, o judesiais apgauti beveik neįmanoma. Šokio spektaklis, kuriame visiškai nėra žodžių, puikiai išreiškia žmogaus išgyvenimus. Tai A. Cholina jau ne kartą įrodė, kad ir paskutiniame spektaklyje „Tango in Fa“, santykiams tarp vyrų ir moterų perteikti pasirinkdama tango šokį.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Kauno Jaunimo Kamerinis Teatras

2004-03-24 | “Tuometinis teatrinių eksperimentų bumas Sovietų Sąjungoje ir Rytų Europos šalyse, o taip pat kultūrinis vakuumas, susidaręs Kaune po Modrio Tenisono teatro likvidavimo lėmė, kad galėjau įgyvendinti seną svajonę – sukurti savo teatro studiją”, - sako Kauno jaunimo kamerinio teatro meno vadovas Stanislovas Rubinovas. 1976 metais Kaune buvo įkurta Jaunimo muzikinė studija, vėliau Jaunimo teatras – studija. 1986 metais studija iškovojo profesionalaus teatro statusą ir tapo Kauno jaunimo kameriniu teatru. 1977 metais drauge su kompozitoriumi Giedriumi Kuprevičiumi buvo pastatytas spektaklis pagal Moriso Meterlinko vienaveiksmę pjesę. Tai buvo specialiai šiam kolektyvui kompozitoriaus parašyta opera “Ten, viduje”. Jau pirmasis tuometinės Jaunimo muzikinės studijos spektaklis turėjo sudėtingą likimą. “Jei šitaip plūsta jaunimas, vadinasi, ten kažkas negerai”, - buvo partinių vadovų nuosprendis. Gandas, kad opera po vienintelio pristatymo gali būti uždrausta dar labiau kurstė žiūrovus. Kauniečiai prie bilietų kasos stovėdavoper naktis.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

"Teatriuko" istorija

2004-03-24 | Aktorių trupė "TEATRIUKAS" susibūrė 1998 m. rudenį. Trupėje - trys aktoriai. Repertuare - trys spektakliai vaikams, koncertas vaikams ir koncertas suaugusiems. Vaidiname ir dainuojame mažiems ir dideliems visoje Lietuvoje. Dalyvaujame įvairiuose renginiuose, festivaliuose, reklaminėse akcijose, vaikų vasaros stovyklose. 1998 09 23 keturi draugai, 1997 m. baigę Vilniaus Universitetą (aktoriaus - filologo spec., kurso vadovė aktorė Nijolė Gelžinytė) susibūrė į trupę "Teatriukas". Pirmas "Teatriuko" pasirodymas - "Grybų šventė" Varėnoje 1998 spaly. Pirmoji "Teatriuko" premjera - spektaklis "Piemenėlių išdaigos" buvo parodytas 1998 11 22 Mokytojų namų svetainėje. 1999 03 20 Valstybiniame Jaunimo teatre įvyko spektaklio pagal J. Erlicko poeziją vaikams "Kad būtų linksma" premjera. Spektaklis buvo sukurtas remiant Lietuvos Kultūros ministerijai ir Atviros Lietuvos fondui.

Lankomumo reitingasKomentarų: 3

plačiau >>

Raganiukės teatras

2004-03-24 | Įkurtas 1995 metais gruodžio 5 dieną. Tai profesionalus teatras vaikams, turintis 200 vietų modernią žiūrovų salę, nepriklausomą teatro trupę, turinčią savo biudžetą ir administaciją sudaro: režisierius, aktoriai, kompozitorius, vaikų psichologas ir direktorius. "Raganiukės teatras" - Teatrui vadovauja teatro ir TV režisierė Rita Urbonavičiūtė, nuo 1985 metų dirbanti režisūrinį darbą. R.Urbonavičiūtė daugiausia režisuoja ir rašo pjeses vaikams. Repertuarą sudaro spektakliai skirti iki mokyklinio ir pradinio mokyklinio amžiaus vaikams nuo trijų metų. Spektakliai pastatyti pagal šiuolaikinių ir žymiausių pasaulio autorių kūrinius. Šis teatras turi didžiausią repertuarą Lietuvoje skirtą mažiesiems žiūrovams. Šiuo metu repertuare yra apie 30 spektaklių. Iš jų keli originalūs spektakliai - žaidimai, ugdantys vaikų fantaziją, bei lavinantys suvokimą apie teatrą, juose kartu su aktoriais vaidina ir mažieji teatro žiūrovai bei jų tėveliai. Taip yra išlaikomas atviras ryšys su auditorija, suteikiama galimybė bendrauti su pasakų personažais, kasdienybę paversdamas stebuklu. Smulkiau apie spektaklius rasite: spektaklių aprašymuose.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

VGTU teatras - studija „Palėpė”

2004-03-24 | Vilniaus Gedimino Technikos Universiteto (VGTU) teatras - studija „PALĖPĖ” - bene jauniausias universitetinis teatras Lietuvoje - jis susibūrė tik 1999 metų rudenį, universiteto vadovybės ir režisieriaus Olego Kesmino (tuo metu jis dirbo Vilniaus Nacionaliniame dramos teatre) iniciatyva. Išskirtiniai teatro bruožai: kolektyvo stabilumas (nemažai trupės narių užsibūna ilgiau nei dviems sezonams), produktyvumas (per sezoną teatras pristato ne mažiau kaip dvi premjeras) bei didelis vaidinamų spektaklių skaičius. „Palėpės” teatras-studija neturi įprastos teatro salės - savo vaidinimams ji pritaikė dvi greta esančias auditorijas. Šiose kamerinėse patalpose, talpinančiose 30 - 50 žiūrovų, ir yra rodomi teatro vaidinimai, o scenografijai panaudojamos patalpos sienos. Šiuo metu studijos veikloje dalyvauja virš 50 žmonių - ne vien VGTU studentų. Daugumos jų studijos ar darbas visiškai nesusiję su menais. Nepaisant to studijos nariai ne tik vaidina, bet ir patys režisuoja (Agnė Simanavičiūtė - „Čia ir dabar”, Tomas Dapšauskas - „Mėnesiena”, Vaida Matusevičiūtė - „Orfėjas”, „Viena”), kuria dekoracijas ir kostiumus (Eglė Sniečkutė - „Kostiumas”, Dalia Kiaupaitė - „Orfėjas”), bei patys jas daro, taip pat dirba šviesos ir garso operatoriais, ruošia spektaklių programėles bei afišas.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Klube „Dada” vyks go-go šokėjų čempionatas

2004-02-19 | Atviras “Dada” go-go šokėjų čempionatas vyks dvi dienas. Pirmąją dieną (penktadienį) vyks atrankiniai turai, antrąją dieną (šeštadienį) - pusfinaliai ir finalas. Pirmosios vietos laimėtojui atiteks nugalėtojo taurė bei pagrindinis prizas. Geriausi šokėjai bus renkami vaikinų ir merginų bendroje kategorijoje. Renginį stebės ir nugalėtojus rinks specialiai tam sudaryta komisija, iš su šokiais susijusių pramogų verslo atstovų, žurnalistų bei rėmėjų. Go-go šokėjai bus vertinami pagal šiuos kriterijus: imidžas, bendravimas su publika, šokis, muzikalumas, gracija/plastika. Go-go šokėjų čempionate, prieš ir po renginio visi dalyviai bus tikrinami specialiais testais. Organizatoriai aiškinsis, ar dalyvis nevartoja dopingo ir kitų fizinį aktyvumą stimuliuojančių priemonių. Bus tikrinama, ar dalyvis nėra apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ar alkoholio. Praėjusiais metais užprotestavus keliems dalyviams testo buvo atsisakyta, bet šiais metais, pasak organizatorių, tai bus įvykdyta. Kol kas dar nėra aišku, ar dalyvaus šiame čempionate praėjusių metų „Dada“ go-go čempionato nugalėtojai Sandra Sušinskytė, Vaidas Smelevičius bei Monika Skabickaitė. Praėjusių metų čempionato nugalėtoja Sandra Sušinskytė ir trečiosios vietos laimėtoja Monika Skabickaitė šiuo metu koncertuose talkina atlikėjai Gintarei, o praėjusių metų antrosios vietos nugalėtojas Vaidas Smelevičius go-go šoka Londono klubuose.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Ne visa “Antis”

2004-02-18 | 1984 m. lapkritį, pačioje PPP (piatiletka pyšnych pochoron – prašmatniųjų laidotuvių penkmečio) kulminacijoje, nelabai toli nuo geografinio Lietuvos centro esančiame Kauno senamiestyje, pagal visus paveldo apsaugos reikalavimus restauruotuose Architektų namuose, susirinko pulkelis roko entuziastų ir įkūrė grupę nihilistiniu pavadinimu “Antis”. Kad jaunuoliai buvo abejingi socialistinėms vertybėms, išdavė ne tik jų pasirinkta vadinamoji postpankiška muzikos orientacija, bet ir šiukščiai ironiški grupės lyderio Algirdo Kaušpėdo tekstai, išjuokę ir niekinę visuomenės daugumai, atrodytų, visiškai priimtiną gyvenimo būdą. Suprantama, tokia kryptis tais laikais buvo taip beviltiškai neperspektyvi, kad “Anties” nariai dar gana ilgai muzikavimą vertino tik kaip juos dominusią pasilinksminimo formą, nepretendavusią į jokių muzikinių, oficialiųjų etinių ir politinių standartų paisymą. Žemo lygio pramoga, – neabejotinai pagalvodavo ne vienas už miesto kultūros sektorių atsakingas pareigūnas, tikriausiai dar nepamiršęs karčios 1972 m. patirties, kai mieste buvo “taip neleistinai apleistas darbas su jaunimu” ir hipiškos idėjos susijungė su atviru pasipriešinimu sovietiniam režimui. Ir kas žino, gal kaip tik dėl tokio neapsižiūrėjimo “Antis” netrukus tapo ryškiausia lietuvių roko vėliavneše, drauge su pabudusia tauta drąsiai smeigusia mirtiną dūrį okupantui.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

XXI amžiaus popkultūros pionieriai

2004-02-14 | Eidamas trisdešimt trečiuosius metus, imuosi žurnalistikos. Esu rašęs Klaipėdos dienraščiams, teko darbuotis keliose televizijose, radijo stotyse, pristatyti spaudai organizuojamus renginius, o dabar rašau “Muzikos barams” – rimtam, nuosekliam muzikos ir kultūros leidiniui. Žmonės mane labiau pažįsta kaip DJ Saga – elektroninės muzikos švenčių organizatorių ir didžėjų, iš tos varpinės ir paskalambysiu apie naująją kultūros industriją Lietuvoje ir pasaulyje. Muzika mane lydėjo ir teikė džiaugsmo nuo pat vaikystės, laikui bėgant, jos išgirsdavau vis įvairesnės. Emocijos keitėsi, kol nusprendžiau išmokti jas suvaldyti. Verta nušviesti, ką patiria entuziastai, pasiryžę “sutramdyti” muziką , kadangi sparčiai populiarėja įvairių stilių šokių muzika, kuriama skaitmeninėse studijose, kadangi atidaroma vis daugiau naujų naktinių pasilinksminimo vietų, kuriose pirmuoju smuiku griežia didžėjus. Šis žmogus gali visam laikui pakeisti populiariosios muzikos sampratą. Todėl kviečiu tave, mielasis skaitytojau, į kelionę po neįprastos profesijos žmonių pasaulį.

Lankomumo reitingasKomentarų: 6

plačiau >>

Mada kaip liga arba Madinga – nuodinga

2004-02-14 | Jaučiuosi smagiai rašydamas naujam muzikiniam leidiniui, tegul jis būna reikalingas ir teisingas. Tikiuosi jam pavyks įsitvirtinti rinkoje ir bus laukiamas kiekvienas “Stroboskopo“ numeris. Tiesa sakant jokios rinkos nėra, ji dar tik formuojama, nes laisvai šokame ir klausomės vakarietiškos muzikos ne taip jau senai. Populiarūs šalies dienraščiai vengia temų apie naktinius klubus ar privačius šokių vakarus, tarsi to nebūtų arba, tai neštų nelaimes. Nelaimių populiarioji spauda ir teieško, tuom įrodydama, kad patiems reikia rūpintis savišvieta. O jaunimas su savo menka perkamąja galia yra ne tik, kad žemiausios kategorijos tikslo grupė, bet dar ir visapusiški niekadėjai, narkomanai ir alkoholikai. Ką daryti brangūs tautiečiai, kur tiesos ieškoti? Internetas, kaip dievo žodis tikinčiajam, gelbsti sunkią akimirką, čia ir draugų galybė ir vaizdų ir muzikos, žodžiu visas pasaulis po kojomis, rodosi nertum ir gyventum ten. Beje tu jaunimas ar ne? Tiek to. Sakykime vakar atšventei ketvirtį amžiaus. Jautiesi mažumėlę nepilnavertis su mažokai litų, dar padangos nekeistos, gal net žmona ar draugė namuose, o ji tai tikrai neklauso bumčiko. Ką daryti, ką daryti, jeigu buvai reiveris prieš dešimt metų, o dabar jaunimas dėde vadina, net nepatogu, ar ne? Savigrauža žudantis lietuvių bruožas, bet tu ne toks. Tu žinai, kad esi tikras elektroninės muzikos mylėtojas, nes atskirtum techno nuo house, drum and bass nuo ambient, tu dar prisimintum iškiliausius kūrėjus ir didžėjus. Tada tave galėjo vadinti snobu, nes buvai išskirtinis – ne popsovikas, didžiavaisi savimi, keiteisi įrašais su draugais, lankei retus vakarėlius, tada buvai ant bangos, o dabar dėdė ar teta. Kartais tai malonu ausiai, pagauni? Ir tai gali užliūliuoti. Nekvailiok, bent iš padorumo apsilankyk naujausiame naktiniame klube. Nebūk namisėda varyk į naktį…

Lankomumo reitingasKomentarų: 2

plačiau >>

Apie kritiką, arba Ežiukas rūke

2003-12-27 | Mes jau esame pripratę prie kritikos - ir kritikuojame dažniausiai patį gyvenimą, pačią realybę. Keikiam ją, kada norime ir kaip išmanome. Taigi pakalbėkime apie kritiką, apie jos tikslus, naudą ir žalą. Kokia yra pačios kritikos prasmė? Pradėkime nuo teiginio, kuris yra mūsų laikų išraiška - bet kokia kritika veda į geresnę "sistemos" apytaką ir tampa savotiškais skiepais nuo gresiančių pavojingesnių ligų. Iš tikrųjų, jei "sistemos" terminu įvardysime šiuolaikinę pasaulio raidą, šis teiginys pasitvirtina. Kritika gali būti maištas. Jis bus suprastas, savaip įvertintas ir užims savitą vietą įvairiuose diskursuose - nuo politinio iki biologinio. Pavyzdžiu gali tapti kad ir antiglobalistinis antikapitalistinis sąjūdis ar kokia nors kita subkultūra. Nors labai stengiamasi išlaikyti maišto aurą, revoliucinę nuotaiką, kontrkultūrinis maištas savaime veikia pagal nusistovėjusį modelį, išlaikydamas arba atnaujindamas, bet iš esmės nekeisdamas maištų tradicijos - žaisti avangardą, prisiimti visas su tuo susijusias gyvenimo būdo nuostatas ir vėl grįžti į normalaus gyvenimo vėžes, jei, žinoma, nenueita per toli. Tie, kurie nueina per toli, arba susinaikina, arba marginalizuojasi, sunkiai besitikėdami, kad kas nors seks jų pavyzdžiu, sieks tokio idealaus tipo. Jei tai įvyksta, užsukamas naujas maišto spiralės ratas. Taigi reikia paklausti, ar tokia kritika kaip kontrkultūra yra vaisinga ir tikrai pasiekia savo tikslą?

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!