LT   EN   RU  
2019 m. rugsėjo 21 d., šeštadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Kultūra
Kam reikalingos žvaigždės?

2003-12-26 | Šių dienų kinas ir apskritai masinė kultūra neįsivaizduojami be žvaigždžių. Su jomis susitapatinama, iš jų laukiama atsivėrimų apie gyvenimo prasmę, naujų meilės nuotykių, galų gale žvaigždės duoda daug peno bulvarinės žiniasklaidos pasvarstymams apie „gyvenimo stilių“. Pastarasis mums primetamas vis įkyriau: kas šių dienų Lietuvoje nenori būti žvaigžde? Kita vertus, jau dantyse grikši, kai kiekvienas viešumoje nors kartą pasirodęs personažas iškart apšaukiamas žvaigžde. Ypač jei pilietis (ar pilietė) nusifotografuoja bulvarinio žurnalo viršeliui nelabai padoria poza ar kostiumu (dažniausiai Ievos). Todėl gal verta dar kartą prisiminti, kas iš tikrųjų yra žvaigždės, kaip atsirado jų kultas ir kodėl jos mums taip reikalingos.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Klube „Los patrankos“ – trečiasis Lietuvos go-go šokėjų čempionatas

2003-12-08 | 2001 m. lapkričio mėnesį žinomas Lietuvos choreografas Kęstutis Baranauskas (grupė F.U.) suorganizavo pirmąjį Lietuvos go-go čempionatą, kurio prizininkai gavo galimybę atstovauti Lietuvą Europos ir pasaulio čempionatuose, - sakoma pranešime spaudai. Šį šeštadienį Kauno klube „Los patrankos“ įvyks trečiasis Lietuvos go-go šokėjų čempionatas. Tai jau trečiasis respublikinis go-go šokėjų čempionatas, organizuojamas Kauno klube „Los patrankos“. Šiuo renginiu siekiama suteikti lankytojams galimybę pamatyti geriausius Lietuvos šokėjus, pristatančius save specialiai šiam čempionatui paruošta programa ir apranga. Stebint kompetetingai komisijai dėl geriausiųjų titulo varžysis apie 30 Lietuvos (Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių ir t.t.) šokėjų finalistų. Patiems šokėjams dalyvauti šiame čempionate yra ne tik prestižo reikalas, bet ir puiki galimybė tobulėti - įdomiausiai pasirodžiusiems šokėjams bus pasiūlytos darbo vietos „Los patrankos“ klube.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Matrica. Revoliucijos

2003-11-13 | Trečiojo filmo veiksmas prasidės ta pačia scena, kuria baigėsi antroji 'Matrica". Kadangi filmo scenarijus vis dar kruopščiai slepiamas, tenka pasikliauti filmo prodiuserio Joelio Silverio žodžiais: "Tai bus nenutrūkstantis karas tarp Žmonių ir Mašinų." Filmo "Matrica.Revoliucijos" kulminacinis momentas - įspūdingas finalinis mūšis, kuris truks net 14 minučių ir kuriam prireikė net 40 milijonų JAV dolerių filmo biudžeto. Tokia suma vienintelei scenai! Joelis Silveris apibūdina tai, kaip sudėtingiausią ir labiausiai komplikuotą sceną, kuri kada nors buvo sukurta kine.

Aktorius Keanu Reevesas jau anksčiau yra sakęs, kad pirmasis filmas simbolizuoja gimimą, antrasis - gyvenimą, o trečiasis - mirtį. Paprašytas paaiškinti tiksliau, jis pasakė: "Galbūt trečiajam filmui labiausiai tiktų pavadinimas "Prisikėlimas". Filmo premjera Lietuvos kino teatruose įvyko tą pačią dieną, kaip ir visame pasaulyje. "Matrica. Revoliucijos" sumušė pasaulinį rekordą. Per penkias pirmąsias kino juostos demonstravimo dienas buvo parduota bilietų už 204 mln. JAV dolerių. Trečia - paskutinioji 1999 m. prasidėjusios trilogijos dalis, kurioje vaidina kino žvaigždė Kynu Ryvsas, tuo pat metu buvo pradėta rodyti 18 tūkst. kino teatrų visame pasaulyje.

Lankomumo reitingasKomentarų: 14

plačiau >>

Ji šoka pas Gintarę ir ilsisi pas Maksą

2003-10-26 | Šokių mokykla arba rokenrolas su “svolačium” ir kankanas plikais papukais. Kadangi Sandra turi dvi vyresnes seseris sportininkes, mama norėjo, kad bent jauniausia dukra ne sportuotų, o įgyvendintų jos svajonę - taptų šokėja. “Todėl ir nuvedė į šokių mokyklą. Ne kartą norėjau ją mesti, tačiau buvau ne tik kukli, bet ir bailė, todėl lankiau toliau. Aišku, dabar galiu mamai tik padėkoti.” Taip aštuonerių metų Sandra pradėjo šokti Klaipėdos šokių mokykloje “Kakadu”. Viskas būtų lyg ir nieko, bet ten nukentėjo jos santykiai su vyriška lytimi. Ir čia kaltas toks „svolačius“ (lietuviškai - velnias). “Man pasiūlė šokti akrobatinį rokenrolą. Kadangi labai gerai šokau, davė porininką, tokį aštuntoką. Labai džiaugiausi, ir mums puikiai sekėsi, bet tik tol, kol jis nesužinojo, kiek man metų. Atrodžiau vyresnė, ir aštuntokas tikriausiai manė, kad mes bendraamžiai. Todėl sužinojęs, kad mokausi 2E klasėje, atsisakė būti mano pora! Verkiau, o kai vadovė mus vėl privertė kartu šokti, jis, svolačius, sugebėjo padaryti taip, kad visiems atrodytų, jog esu prasta šokėja ir net nejaučiu muzikos! (Sandra tai pasako su tokiu siaubu, kad supratu, jog terminas “nejausti muzikos” šokėjų žodyne yra vienas baisiausių.) Ir mane išmetė iš akrobatinio rokenrolo, nors jau buvau pasisiuvusi koncertinius rūbus (ar begali būti didesnė trauma mergaitei - neapsivilkti suknelės?). Supykau ir pykstu iki šiol, labai norėčiau jį dabar sutikti ir paklausti - tai ar jaučiu aš muziką, ar ne?

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Mykolas Linkevičius. Jaunystės ir mirties poetas

2003-09-27 | 1938 metais išleistoje žemaičių prozos ir poezijos antologijoje „Žemaičiai” (sudarė ir redagavo Stasys Anglickis) savo autobiografijoje poetas rašė: „Gimiau, atrodo, ne taip seniai ­ 1909 m. Raseinių apskr. Šiluvos v., Plauginių km. ­ be to, ir pasaulio ne perdaugiausia teko matyti, tačiau suspėjau į viską žiūrėti daug iškentėjusio ir išgyvenusio žmogaus akimis. Jau pačioje mažumėje mane palietė šiurkščiais pirštais skurdas, liga ir kitokios gyvenimo nuoskaudos, kurių, turbūt pilna kiekvieno mažažemio lietuvio gryčioje. Motina, būdama nepatenkinta esama būkle, šiaip taip įkalbėjo tėvui vykti į tolimą užjūrį, kurį po metų ir mudu su ja pasiekėva. Deja, siaučiant nedarbui, mūsų trijų narių šeimai aukso šalyje ėmė grėsti bado pavojus ­ ir tik vienas tėvas pasiliko už Atlanto, atsiduodamas Visagalio valiai. Dėdė, motina ir aš gimtan kraštan atsidūrėm prieš pat didįjį karą, t. y. 1914 m. liepos mėn.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Lietuvos čempionė pinigus užsidirba erotiniais šokiais

2003-08-21 | Ne visiems garsiems Lietuvos sportininkams pasiseka išgyventi iš savo profesijos, kai kuriems iš jų, norint susdurti galą su galu, tenka griebtis ir kitų, su sportu ne itin susijusių užsiėmimų. Garsi Lietuvos bėgikė, Sidnėjaus olimpiados dalyvė Žana Minina neseniai įsidarbino naktiniame klube "Lithuanian Wild Club" go-go šokėja. Dėl tokio netikėto Lietuvos 400 metrų bėgimo čempionės pasirinkimo Žanos Mininos trenerė Palmira Žukienė bei Lietuvos lengvosios atletikos federacijos generalinis sekretorius Eugenijus Burokas sportininkės nesmerkia ir sako, kad dėl to kalta tik prasta šalies ekonominė būklė. Tačiau pati sportininkė, anot trenerės P.Žukienės, itin jautriai reaguoja į tai, kad tapo žinoma apie šį jos užsiėmimą, ir šia tema su žurnalistais nekalba. Apie tai nelinkę kalbėti buvo ir klubo "Lithuanian Wild Club" vadovai. Tačiau jie neslėpė, kad jų vadovaujamame klube Ž.Minina dirba go-go šokėja. Sportininkės trenerė P.Žukienė sako, kad jai visiškai suprantamas jos auklėtinės noras užsidirbti daugiau pinigų, nes kaip olimpinės rinktinės narė ji dienai tegauna 15-20 litų maistpinigių. Pasak P.Žukienės, VPU vakariniame skyriuje kūno kultūros specialybę studijuojanti Ž.Minina ieškojo su specialybe susijusio darbo - ėjo į Vilniaus miesto lengvosios atletikos sporto mokyklą, taip pat kreipėsi į sostinės savivaldybės sporto skyrių, prašydama surasti trenerės darbą. "Negi ji eis į supermarketą? Neišdirbs tiek valandų. Žodžiu, arba dirbi, arba sportuoji.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Viskas apie Super 8 kiną

2003-08-13 | Yra trys pagrindiniai kino juostų formatai: 35mm, 16mm ir 8mm. 35mm juosta yra skirta profesionaliam kinui, tuo tarpu 8mm ir 16mm skirti mėgėjams. Kadangi pasaulyje kino mėgėjų nebeliko (išskyrus Joną Meką), o profesionalų niekada ir nebuvo, visos tos nesąmonės, kas profesionalas, o kas mėgėjas, neturi prasmės. Skirtumas tik tas kad, 35mm kinas reikalauja kur kas didesnių investicijų, kurių nei aš, nei mūsų brangioji Tėvynė, sau leisti negali. Apie 16mm nieko daug negaliu pasakyti, skambinkit Mekui... Kalbant apie 8mm kino juostą, jos visas žavesys ir yra mažame formate, ko pasekoje gaunamas specifinis nepamainomas vaizdas. Drįsiu teigti, kad tokio vaizdo, kokį duoda 8mm jūs neišgausit nei iš bet kurios kitos kino juostos ar net skaitmeninio formato (netgi pasitelkus į pagalba tokias programas kaip "Cinelook"), aš net nekalbu apie VHS.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Komercinis kinas - kas tai?

2003-08-13 | Norėdama geriau supažindinti su komercinio kino paslaptimis viešnia kaip pavyzdį pateikė Ameriką - užsieniečių šalį, kurios kine atsispindi visos tautos: aktoriai, režisieriai - visų tautybės gali būti skirtingos. Atvykėliai atsiveža savas kultūras, o Amerikos kinas tampa tuo sietu per kurį visa tai praeina ir lieka tai, kas svarbu visiems žmonėms. Kiekviena tauta žiūrėdama JAV sukurtą kiną ras kažką artima, sava.O svarbiausia - supras ten gvildenamas problemas, turės panašią vertybių skalę, panašiai reikš emocijas. Rusijos kinui komercijos idėjos buvo labai tolimos. Susidaro įspūdis, kad Rusijai nereikia žmonių kuriančių masėms. Kino režisierius Gaidajus, pastatęs kinus "Brilijantinę ranką", "Operaciją Y" ir kitus Šuriko nuotykius", kurie ir dabar yra žiūrimiausi Rusijoje, negavo jokios premijos.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Autorinis kinas ir jo šiuolaikinės transkripcijos

2003-08-13 | Autorinis kinas gimė atsitiktinai. To kaltininkai - žmonės, atnešę į kiną savo individualybę. Tai ryškios, ilgai degančios žvaigždės, tokios asmenybės kaip Binuel, Brison, Tarkovskij, Felini. Autoriniame kine svarbu ne tai, ką tu pasakai, atrandi, kokį žanrą pasirenki, bet tai, kokį tu sukuri savitą pasaulį, kuriame keletą valandų vieši žiūrovai. Autorius - tai menininkas, kuriantis pasaulio suvokimą per savo prizmę. Tas kūrinys visada turi praeitį, dabartį ir ateitį. Jis pilnateisiškai egzistuoja šalia realaus pasaulio. Svarbu atskirti autorinį kiną nuo kitų, nes geras kinas - nebūtinai yra autorinis.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Kinas Irinos Šilovos akimis

2003-08-13 | Vasario mėnesį Lietuvoje lankėsi žymi rusų menotyrininkė, kino kritikė Irina Šilova. Kaip teigė viešnia, į jos paskaitas net ir mažiausiame Gruzijos miestelyje susirenka pilnos salės žmonių. Deja, čia tokio gausaus dėmesio nesulaukta, nors renginys ir buvo reklamuojamas didžiausiuose Lietuvos dienraščiuose. Lietuvos kino kritikai, pvz., R. Stonkutė, dažnai skundžiasi neturintys kur tobulintis, semtis žinių Lietuvoje, bet jų šis seminaras nesudomino. Auditorijoje sėdėjo vos kelios dešimtys būsimųjų režisierių, daugelis vėlavo, nors paskaita vyko nemokamai.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!