LT   EN   RU  
2019 m. lapkričio 20 d., trečiadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Kultūra
Andrius Jakučiūnas "Medūza"

2003-06-26 | Kai šventojo Kristoforo mieste pasibaigia žiemos liūtys ir spįsteli saulė, kiek apdžiūvęs nuo gyvenamojo namo sienos ima byrėti tinkas ir po kelių dienų jau nė ženklo nelieka, kad čia jo būta. Tuo pačiu metu mieste įsisiautėja ir akinių nuo saulės pirkimo karštligė - visi, kas dar nebuvo jų įsitaisę ligi tol, tiek vaikai, tiek suaugusieji, susispiečia prie parduotuvių ir veikiai aplink nelieka nei vieno žmogaus neužtemdytom akim. Be to, šioje ir keliose gretimose gatvėse prapuola elektra, dėl to paukščiai ramiai sau tupi ten, kur anksčiau žūdavo, o ant laidų ties Atpirkėjo, to valkatos, langu, gyventojai padžiauna skalbinius. Tiesa, elektrą gana greitai įjungia, užtat niekas nebesiryžta nuimti skalbinių. Vaikai džiūgauja, svaidosi tinko nuobiromis, o jų tėveliai neša skundą namų valdybon. O jau kitą rytą kieme pasirodę plepūs statybininkai iškerta vijoklius po langu ir pakabina keltuvą.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Andrius Jakučiūnas "Laiškai Katerinai"

2003-06-26 | Miela katerina tikrai nesuprantu ką veiki savo rovaniemyje užtat galiu iš eilės išvardinti tavo rūbus kai juos sugalvojau buvo labai ūkanotas rytas ir man norėjosi kažko labai gražaus tuos mėlynus džinsus megztinį ir kepuraitę gali išmesti į šiukšlių dėžę svarbiausia marškinėliai jie turi septynias spalvotas sagas taip man pasirodė gražiau todėl taip ir sumaniau o gal tu jas pati įsisiuvai dėl manęs išties vertinga kombinacija balta geltona oranžinė žalia raudona ruda mėlyna tik kur juoda nėra vaivorykštės sudėties ir nesvarbu kadangi rašau tau pirmą kartą pasakysiu kad jas dievinu juk tau patinka kai kažkas dievina tavo sagas katerina o man patinka ir raidė k taip pat ir dėl jos tave myliu kaip keista mylėti dėl raidės bet kur tu dabar man niekaip neateina į galvą tinkama vieta tikriausiai ramiai sau sėdi ant upės kranto savo prakeiktame rovaniemyje negaliu jo apkęsti o upė erzina nes per toli ji teka.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Benediktas Januševičius "Smulkmenos"

2003-06-26 | Galėjo būti taip. Aš priėjau prie lango. Pro langą matėsi ežeras. Vėjo nebuvo. Ežeras nerūpestingai tyvuliavo, o atskiri jo lopiniai buvo visiškai ramūs, todėl vandens telkinys iš dalies galėjo apsimesti veidrodžiu, atspindinčiu kitame krante stūksančius medžius, gal net visą mišką, - nežinau, iš toli sunku suprasti.
Bebras pliaukštelėjo uodega ir ištirpo. Ant tiltelio užsirioglino moteriškė su skalbiniais, gal senutė, gal jauna, koks skirtumas. Kiek pasipliuškeno. Netrukus atėjo kita. Abi prisėdo, ėmė šnekučiuotis. Po to - dar viena. Ir dar. Kompanija užsirūkė. Vis garsėjančias kalbas skiedė juokas.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Benediktas Januševičius "Kitas kambarys su gipsine kaukole"

2003-06-26 | Gavau laišką. Ne aš jį rašiau ir ne šiandien. Tačiau tekstas, kaip ne keista, skirtas būtent man. Dabar tikriausiai ir pakili nuotaika jo autorei išgaravo. Nevaikščios gi tris dienas įkvėpta. O jeigu pasiryžtų vaikščioti, tuomet jai tektų žiedelį segtuku užsisegti. Kad žiedlapėliai neišbyrėtų. Nors ko šiais laikais nebūna. Beje, sako, laikai keičiasi. Tačiau laišką turiu. Su parašu: Tyla.
Laiškai užtrunka, pasiklysta; perlaidos visai nebeateina. Todėl, užuot laukęs perlaidų, pažvelgiau į slenkstį, smarkiai patryptą, bet vis dar aukštą, tinkamą sėdėti. Todėl ir sėdėjo ant jo Kazys1, o gal Alvydas2 ir tylėjo. O gal netylėjo, tik santūriai šypsojosi. (Tylėti juk sunkiau, nei šypsotis.) O gal visai ne Kazys ir ne Alvydas, tik ūsai, krūpčiojantys, pavasario vėjūkštį košiantys.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Darius Pocevičius "Paskutinis žodis"

2003-06-26 | Balso stygos įkaito iki raudonumo, melsvos smilkinių gyslos išpampo ir ritmiškai pulsavo lyg dvi storos įtemptos zvimbiančios virvės, nuo įtampos išblyškęs veidas nusidažė nelygiom rožinėm nesveikų skruostų dėmėm. Iškreipta burna atverdavo pageltusias dantenas ir keletą per stebuklą išlikusių smailių dantų, sulig kiekviena konvulsija laukan vis išlendantis liežuvis išmesdavo ant žando eilinę porciją lipnių seilių. Drumstas skystis iš gerklės varvėjo ant iškrakmolytos pagalvės ir akinančio baltumo patalų, iškart pavirsdamas pajuodusia šlapia dėme

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Darius Pocevičius "Mandragora"

2003-06-26 | Vakar nebuvo iš tolimos neperregimos miglos atsklindančių tylių žodžių, nebuvo besišypsančio bučinio ant mano kaktos ir lūpas kutenančios kvepiančios plaukų sruogos. Nebuvo iki skausmo pažįstamų drėgnų tamsių akių, užpildančių savimi visą mano kambarėlį. Viso to vakar nebuvo. Pabudau aš pats. Delnu nubraukiau nuo jau pradingusio sapno ištįsusią seilę, prasitryniau traiškanotas akis... Iš karto supratau - kažkas ne taip. Pro langą į mane žiūrėjo ta pati jau aukštai pakilusi saulė, tas pats vėjas brūžino tų pačių medžių šakas, ant dar šiltų patalų susirangęs ilsėjosi toks pats mano šešėlis. Šalia lovos kaip visada gulėjo numestas pliušinis meškiukas seniai nutraukta viena ausimi, už jos - į kampą sukrauta metalinių kareivėlių rietuvė. Kitoje kambario pusėje manęs laukė dar neužbaigtas statyti mašinų garažas, kuriame trūksta dviejų detalių, atversta knyga su nuplėštu puslapio kampu. Mėtėsi man per klaidą padovanotos beakės lėlės galva, neprisuktas vilkelis, nugriuvusi kėdė, trys spalvotos sagos...

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Darius Pocevičius "Paslaptys"

2003-06-26 | Užsimerkt. Įtempt visus raumenis, sulipdyt vokus, sugirgždint krūminiais, abiem kumščiais aklinai užspaust smilkinių gyslas. Stebėt, kaip žūsta tau gerai pažįstamas senas pasaulis. Stebėtis, grožėtis, kaip jis iš lėto virsta gilia, ratilais raibuliuojančia tamsuma, po to bekrašte rožinės spalvos dykyne. Įžengt į ją. Nedrąsiais pirmaisiais žingsniais išbandyt nežinomos žemės tvirtumą. Pro pirštus prasijot smilčių saują, sukelt vėją, išbarstyt jas po visą horizontą. Eit į priekį. Vis tolyn ir tolyn, be jokio orientyro, įbedus žvilgsnį tiesiai prieš save. Tuoj pat pasiklyst. Nepastebėt to, iš naujo sukt ratus, sugrįžt atgal, keliaut į kitą pusę.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Darius Pocevičius "Motina"

2003-06-26 | Ak, ir vėl tas nesibaigiantis lietus. Bjauri drėgmė smelkiasi kiaurai pro visą mano kūną, maudžia senus išopėjusius šonus, nešvariu vandeniu tvindo šilumos ir saulės išsiilgusią širdį. Žudikiški lašai be paliovos kapsi į plačiai išsiliejusias balas, lesa akmenis, žolę ir žemę, nenumaldomai tiksi, skaičiuoja paskutines gyvenimo valandas. Ne, nebesulauksiu aš išganingojo saulės žvilgsnio, nebepamatys ji jau mano kančios, nenuskaidrins švelnia šypsena mano nykaus ir betikslio buvimo. Daugiau nebegaliu...

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Darius Pocevičius "Pirmasis žodis"

2003-06-26 | Netikėtas ir veriantis skausmas trenkė kaip žaibas. Lyg įkaitintas žarsteklis, iki pusės įsmeigtas į mano pilvą, lyg sunkus akmens luitas, sutraiškęs man žarnas ir krūtinę. Kūno nebejaučiau. Viskas baigta, šmėstelėjo mintis. Turbūt jie suklydo ir nupjovė ne bambagyslę, bet kiaurai perrėžė visą mano kaklą. Ketvirčiavo aštria giljotina, atskyrė mane nuo mano rankų, kojų ir viso to, ką dar turiu. Mano galva, greičiausiai, dabar voliojasi kažkur ant grindų! Tyliai tyliai klykiau surakintas nematomų kančios grandinių. Pulsuojantis skausmas daužė, kalė man smilkinius sunkiais kūjų dūžiais. Skaičiavau juos, skaičiavau sekundes, minutes, ištįsusias į metų metus. Visas aš tapau vieninteliu troškimu, grynu ir aštriu kaip deimanto briauna. Kad tik visa tai kuo greičiau baigtųsi!

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Justinas Macijauskas "Odė egoistui"

2003-06-26 | Jėga ir Priežastis. Šie du dalykai Tau buvo tarsi polinės priešybės. Vien mintis apie tuos, turinčius savo falsifikato pripildytose rankose valdžią ir besikišančius į Tavo mokslinių Tiesų "užsiėmimus", Tau kėlė, o didis Mokslo Varžte, tikrą siaubią! Tu kalbėjai: "Tai būtų kaip absoliutus despotas, esantis nei gydytojas, nei architektas, tačiau suvokiantis turįs galią įsakinėti bei vėliau imantis pradėti valdyti vaistus ir statyti pastatus pagal savo įnorius - rizikuodamas savo nelaimingųjų pacientų gyvybėmis ir pagreitindamas savo statinių griūtį". Savo visuomenės Tu prašei tik vieno - leisti Tau laisvai mąstyti.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!