LT   EN   RU  
2019 m. liepos 16 d., antradienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Kultūra
Folkloro era Lietuvoje

2002-12-30 | Į pirmąją savo gyvenime folklorinę ekspediciją Algirdas Klova išvyko 1979 metais. Nuo tos dienos prasidėjo jo darbas folkloristikos srityje. Iki šiol tų ekspedicijų aplankyta kelios dešimtys, apvažiuoti visi Lietuvos regionai, susipažinta su dainomis, šokiais, instrumentine muzika, instrumentais ir jų gamintojais, smulkiąja tautosaka, paprastais kaimo žmonėmis. Turbūt ekspedicijos ir pastūmėjo paruošti du išsamius darbus, kurie buvo perskaityti tarptautinėse konferencijose Rygoje, Vilniuje, Palangoje: "Lietuvių liaudies instrumentai tautosakoje ir žmogaus gyvenime", "Lietuvių folkloro sintezavimas su kitais muzikos žanrais". A.Klova yra sudaręs ir išleidęs virš dešimties folkloro pavyzdžių rinkinėlių: "Sūpuoklinės", "Linksma diena mums prašvito", "Štai atabėgo baikštusai elnias", "Lietuvos kaimų muzikantų polkos, valsai, maršai" ir kt.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

FOLK-JAZZ: Algirdas Klova vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo jungti lietuvių folklorą su kitais muzikos žanrais

2002-12-30 | Algirdas Klova vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo jungti lietuvių folklorą su kitais muzikos žanrais. Dar 1988 m. jis parašė pirmąją kompoziciją "Grojam taip kaip mokam, bet visi drauge" folkloro ansamblio instrumentinei grupei ir roko grupei, atliko ją Vilniaus sporto rūmuose su roko grupe "Antis" ir "Ratilio" instrumentine grupe. Tai buvo pirmasis folkloro ir roko muzikos jungimas Lietuvoje. "LAUMIŲ SEKMĖS" - bendras Algirdo Klovos ir Skirmanto Sasnausko projektas, pirmą kartą atliktas 1991m. Vilniuje, vėliau įrašytas Vilniaus plokštelių studijoje ir išleistas 1994 metais. 1995 demonstruotas Vokietijoje. Kompoziciją atliko S.Sasnausko džiazo kvartetas ir A.Klovos vadovaujamas folkloro ansamblio "Vydraga" grupė. Panaudotos lietuvių liaudies dainos, sutartinės, instrumentinė muzika, sakmių fragmentai, būrimai, paukščių balsų mėgdžiojimai.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Akademinė muzika ir jos perspektyvos Lietuvoje

2002-12-30 | Algirdo Klovos kūryba labai įvairialypė, tačiau svarbesni bruožai, vienijantys visą kūrybą - melodingumas, improvizaciškumas, gausus folklorinių elementų panaudojimas. 1984-1990 metais parašytuose kūriniuose kompozitorius pasuko minimalizavimo kryptimi (styginių kvartetas "Viltis", "Atspindys ežere saulei tekant 6val. ryto", kvartetas birbynėms, "Medžio kalbėjimai", "Ratelis" 4 instrumentams). Algirdas Klova parašė daug įvairių žanrų kūrinių. Tai kamerinė, vokalinė solinė ir chorinė, simfoninė muzika, muzika lietuvių liaudies instrumentams ir jų ansambliams, teatrui, kinui, radijo ir TV vaidinimams, filmams, laidoms, pramoginė muzika ir kūriniai vaikams. Nemaža dalis A. Klovos kūrinių įrašyta LRT fonduose, plokštelėse, kasetėse ir CD, spausdinta rinkiniuose ir autoriniuose leidiniuose.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Toro Bravo - grupė nemėgsta neteisybės, nesusipratėlių ir didžiųjų ideologų, kurie tik mykia, bet nieko nedaro

2002-12-30 | Grupės istorija prasidėjo 1997m. žiemą, kai du bičiuliai, Oi! muzikos mylėtojai, bare prie alaus bokalo sumąstė padaryti naujovę Lietuvoje - sukurti originalią lietuvišką Oi! grupę. Ši idėja, kaip dažniausiai prie alaus būna, nebuvo užmiršta. Į grupę buvo pakviesti tie bičiuliai (iš lietuviškos muzikinės punk scenos), kurie mokėjo (ir nelabai) groti. Buvo sutarta, kad tai bus projektas vienam įrašui. Darbas prasidėjo. Repetuojama buvo šaltam bombiake su visiškai shujovu aparatu, bet aš tuos metus atsimenu, kaip geriausius. Grupė buvo labai vieninga ir draugiška - daug noro, daug entuziazmo. Aplink malėsi sava chebra, buvo daug linksmų nugėrimų, gerų koncertų, smagių muštynių, nuotykių. Juo labiau, sekės grot! Taip po truputį buvo sukurta programa. Vėliau, susimetus, per 9 valandas įrašyta. Nu, ką, viskas? Tikslas pasiektas?

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Klaipėdos klube "Dada" varžysis Go-Go šokėjai

2002-12-11 | 2003 metų sausio 24 – 25 dienomis Klaipėdos naktiniame klube “Dada” vyks Lietuvos Go-Go šokėjų čempionatas “Dada” taurei ir pagrindiniam prizui laimėti, sakoma pranešime spaudai. “Dada” Go–Go šokėjų čempionatas 2003” vyks dvi dienas. Pirmąją dieną (penktadienį) vyks atrankiniai turai, antrąją dieną (šeštadienį) - pusfinaliai ir finalas. Pirmosios vietos laimėtojui atiteks nugalėtojo taurė bei pagrindinis prizas. Geriausi šokėjai bus renkami vaikinų ir merginų bendroje kategorijoje. Renginį stebės ir nugalėtojus rinks specialiai tam sudaryta komisija iš pramogų verslo atstovų, žurnalistų bei rėmėjų. Go–Go šokėjai bus vertinami pagal šiuos kriterijus: stilius, bendravimas su publika, šokis, muzikalumas, gracija, plastika. Go–Go šokėjų registracija prasidės likus vienam mėnesiui iki čempionato pradžios. Kiekvienas užsiregistravęs dalyvis dalyvaus pokalbyje su renginio organizatoriais ir savo sugebėjimus šokti profesionaliems choreografams rodys iki čempionato pradžios likus vienai savaitei. Pasak renginio organizatorių, išankstinė atranka reikalinga tam, kad žiūrovai atėję į renginį pamatytų išties geriausius Lietuvos šokėjus.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Poetas iš vienkiemio

2002-10-19 | Kalbėtis su keturių poezijos knygų autoriumi Stasiu Stacevičiumi “Vorutos ” žurnalistams teko dar pernai, kai jis Trakų Salos pilies menėje gavo fondo “Į Laisvę” premiją. Šis fondas buvo įkurtas 1960 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose kaip nepelno visuomeninė, kultūrinė organizacija. Fondo tikslai – leisti ir skatinti įvairias studijas bei knygas istorine, filosofine tematika, remti kultūrinę ir patriotinę veiklą išeivijoje, o atkūrus nepriklausomybę, ir Lietuvoje. 1990 metais Lietuvoje buvo įkurtas “Į Laisvę” fondo filialas, kuris ėmė rūpintis leidyba, organizuoti istorinių ir politinių studijų savaites bei kitokius renginius. Anksčiau S.Stacevičius dirbo Šalčininkuose ir Varėnoje, šešerius metus gyveno ir dirbo korespondentu Trakuose. Pernykščiai metai S. Stacevičiui buvo sėkmingi, juoba jis tapo ir Poezijos pavasario laureatu. Abiejų premijų laureatas gavo jas už ketvirtąją savo knygą “Toli kriokliai”. Paklaustas, ką simbolizuoja knygos pavadinimas, S.Stacevičius teigė pavadinimą siejęs su nostalgAnksčiau S.Stacevičius dirbo Šalčininkuose ir Varėnoje, šešerius metus gyveno ir dirbo korespondentu Trakuose. Pernykščiai metai S. Stacevičiui buvo sėkmingi, juoba ija subtiliam ir tyram gamtos grožiui, iš dalies ir prisiminimams.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

„8 moterys" - 8 žvaigždės - 8 kalės"

2002-09-10 | Lietuvoje pradedamas rodyti vienas žinomiausių pastarojo meto Prancūzijos sukurtų filmų - 35 metų režisieriaus Francois Ozono „8 moterys". Filmas, kuriame vaidina populiariausios Prancūzijos aktorės, šių metų Berlyno kino festivalyje apdovanotas specialiu „Sidabrinio lokio" prizu už aktorių ansamblį. Išskirtiniame interviu „Lietuvos rytui" F.Ozonas pasakojo apie darbą su filmo aktorėmis, jų tarpusavio santykius, moterų psichologiją, savo režisūrines provokacijas. Pirmąjį savo filmą „Šeimos nuotrauka" F.Ozonas sukūrė 1998 metais, būdamas 31-erių. Ir iškart sulaukė sėkmės. Filmas tais pačiais metais buvo parodytas Kanų kino festivalyje. Dabar režisierius filmografijoje - per 20 kino juostų, tarp jų tokie žinomi kūriniai kaip „Kriminaliniai meilužiai", „Lašai ant įkaitusio akmens", „Po smėliu" ir kiti. Jis vadinamas viena didžiausių prancūzų kino vilčių. Taigi - Francois Ozonas. Įdegęs veidas, žavi santūri šypsena. Nuogąstavimus, kad garsus jaunas kūrėjas bus arogantiškas ir paslaptingai nešnekus, greitai išsklaido draugiškas žvilgsnis, nuoširdus pasisveikinimas. Įsitaisęs Paryžiaus „Baubourg" kavinės kėdėje, kramsnodamas salotas F.Ozonas pirmiausia pasiteiravo, kada „8 moterys" bus rodomas Lietuvoje ir ar Europos kinas pas mus populiarus. Paklaustas, ką pats žino apie Lietuvą, jis nesutrinka ir atsako: „Žiūriu Euroviziją. Tai viskas ką žinau".

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Kino gastronominis šedevras kiekvienam siūlo po kąsnelį

2002-08-27 | Pastaruoju metu po truputį kyla lengvo, spalvingo, pramoginio ir savaip prasmingo kinemtografo mados banga. Visa tai prasidėjo nuo švedo Lasse Hallströmo tarptautinio „Šokolado", kurio veiksmas simptomiškai rutuliojasi Prancūzijos periferijose. Mat ptancūzai nuo neatmenamų laikų - būtent to lengvojo, bet ne vulgaraus, beprasmio, o galantiško ir pašaipaus meno puoselėtojai. Natūralu, jog kiti filmai - jau „grynai" prancūziški. Ir populiarumo vis neprarandanti J.Jeunet „Amelija iš Monmartro". Ir visai naujas jaunojo Francois Ozono kriminalinis vodevilis „8 moterys", kurios dabar atėjo - tikėsimės, ilgam - ir į Lietuvos ekranus. Juosta pastatyta pagal bulvarinio dramaturgo Robert'o Thomas pjesę. Ta proga pravartu pažymėti, jog terminas „bulvarinis" Prancūzijoje visiškai neturi niekinamojo atspalvio, kuriuo paprastai jį apdovanoja kitur. „Didieji bulvarai" - taip vadinosi lyriška Yves'o Montand'o dainelė, o vienos klasikinių Marcelio Carne „Galiorkos vaikų" dalies pavadinime „Nusikaltimų bulvaras" aidėjo keistas prieraišumas ir net pasididžiavimas. Aštuonių moterų vila stovi atokiai, tarp sniegynų, vienai herojų net primenančių kažkur girdėtą žodį „Sibiras". Bet bulvarinis - geriausia to žodžio prasme - teatras, kinas, net bulvarinė „chanson", absoliučiai nelauktai pagyvinanti ir šiaip margą vaizdą, čia klesti kaip tos pradinių kadrų nuodingai žavios orchidėjos.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Apsidirbę piliečiai giliamintiškai vaikšto po globalinę erdvę

2002-08-09 | Veltui bandytum griežtai nustatyti filmo „Niekieno žemė" nacionalinę priklausomybę. Jo titruose - italų, prancūzų, slovėnų, belgų, anglų kino studijos. Bet juk kūrinys ir vadinasi „Niekieno žemė". Niekieno, vadinasi, visų. Kaip tik šiuo globaliniu aspektu naujasis filmas ryškiai skiriasi nuo kitų žymiųjų juostų, liečiančių Balkanų klausimą, - nuo siurrealistinio E.Kusturicos „Pogrindžio", kuris šiaip ar taip negalėjo gimti kokiame nors kitame žemės pakraštyje. Nuo Gorano Paskaljevičiaus „Parako statinės", jau pavadinimu gan tiesokai išreiškiančios autoriaus požiūrį į regioną. Jaunas bosnių kilmės režisierius Danis Tanovičius sukūrė pirmą didelį filmą, todėl pernai Kanų festivalyje atrodė - štai tikrasis pretendentas į „Aukso kamerą", skiriamą debiutantams. Bet „Niekieno žemė" staiga buvo pagerbta net rimtesniu prizu - už scenarijų. Na, o paskui pasipylė: ir „Auksinis gaublys", ir net „Oskaras" už geriausią užsienio filmą, nors, inertiškai mąstant, jis turbūt turėjo atitekti „Amelijai iš Monmartro". Skirtingai nei minėtos Balkanų juostos, negalinčios apsieiti be nuorodų į etnosą, „Niekieno žemė" aktuali visiems. Du pagrindiniai herojai, 1993 metų karinio konflikto dalyviai, bosnis Čikis (Brauko Djuričius) ir serbas Ninas (Renė Bitorajačas), susitiko neutraliosios zonos tranšėjoje, tačiau jeigu Čikį pavadintum serbu, o Niną - bosniu, visiškai niekas nepasikeistų. Abiem į vietinę politiką nusispjauti. Jos niuansų nė nemano analizuoti ir kūrėjas.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

A.Makejevą sužavėjo Kauno publika ir "go-go" šokėjos

2002-08-08 | Popmuzikos atlikėjas Aleksandras Makejevas, praėjusį savaitgalį koncertavęs viename iš Kauno naktinių klubų, teigė nesitikėjęs tokio šilto priėmimo. "Iš tiesų labiausiai man patiko prieš koncertą pasirodžiusios "go-go" šokėjos, kurios linksmai nuteikė ne tik susirinkusius žmones, bet ir mane patį", - šypsojosi A.Makejevas. Anot muzikanto, Kauno naktinio klubo publika puikiai įvertino ne tik dainininko pirmojo albumo "Išėjęs" dainas, bet ir kai kuriuos kūrinius iš jau šį pavasarį pasirodysiančio naujojo albumo "Love songs". "Nors mano grojamą muziką vargu ar galima vadinti "grynai" klubine, visgi kauniečiai mano dainas sutiko šiltai ir negailėjo plojimų", - tvirtino A.Makejevas.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!