LT   EN   RU  
2019 m. lapkričio 15 d., penktadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Kultūra
Vertingi autoriniai filmai keičia publikos skonį

2002-07-16 | Vis padūsaudami dėl standartizuotos amerikinės produkcijos pertekliaus ekranuose nespėjome įsisąmoninti, kad šią žiemą ir pavasarį Lietuvoje kaip reta buvo gausu meniškų, tarptautinį pripažinimą pelniusių filmų. Tokių „rankų darbo" kūrinių ir anksčiau retsykiais nupirkdavo platinimo bendrovės „Amfiteatro filmai", „Lietuvos kinas", kitos, bet tik dabar nestandartinio kinematografo pristatymas šalies žiūrovams pradeda įgauti tam tikrą sistemą. Apie ją, jos konkrečias perspektyvas kalbamės su projekto "ARTHOUSE.lt", kurio dėka išvydome „Ameliją iš Monmartro", „Vidoką", „Kitus", „Monstrų puotą", „Žmogų, kurio nebuvo", „Istorijų pasakojimą" ir kt., autoriumi bei vadovu Donatu Michejevu. - Jūs esate palyginti naujas žmogus lietuvių kinematografinėje padangėje. Kokiais keliais ateinama į kino erdvę? - Gana paprastais. Kurį laiką dirbau Ukrainoje, grįžus namo iškilo apsisprendimo, kuo užsiimti toliau, klausimas. Kadangi visada mėgau kiną, ėmiau preliminariai domėtis, kas dedasi Lietuvos kino rinkoje. Buvo nesunku pastebėti, kad neužimta kaip tik „arthauzinio”, meniškojo, kino niša. - Regis, „Kitokio kino” ženklas pasirodė Lietuvoje jau kiek anksčiau. - Pasakysiu, jog „ARTHOUSE.lt”, arba „Kitokio kino projektas”, nėra uždaroji akcinė bendrovė. Tai būtent skiriamasis ženklas (šiuo metu kai kas bando jį iš manęs atimti, tad teks bylinėtis). Kol kas dirbu su kitomis platinimo bendrovėmis. Pernai pavasarį Lietuvoje buvo pristatyti trys „Kitokio kino” filmai, padedant „Bombos” bendrovei.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Kritika - žaidimas rimtas

2002-05-02 | Meno kritika vis labiau dienraštėja, susilieja su būsimų renginių anonsais, apžvalgomis, feljetonais ir esė. Kartais apima pasiutęs "grynųjų žanrų" ilgesys, taip pat - ir "grynųjų kritikų", kurie yra akivaizdžiai nykstanti profesinė kategorija. Vieni iš jų triūsia redakcijose kartu su gausia žurnalistų brolija, neturėdami jokių ypatingesnių privilegijų josios atžvilgiu (o leidinių, suteikiančių galimybę kritikui specializuotis savoje meno srityje, tėra vos keletas), kiti persikvalifikavo į vadybininkus, kultūros renginių organizatorius ar institucijų vadovus. Vieni teberanda laiko ir noro rašyti, kitiems ir pirmojo, ir antrojo vis dažniau pritrūksta. Kas nuo to nukenčia? Mes visi. Mažiau pavardžių, kurių straipsniais galėtum pasitikėti kaip pačiu savimi, na, bent jau norėtųsi draugiškai su jais diskutuoti. Rečiau matyti ir pačių straipsnių, kurie praneštų skaitytojui bent šį tą daugiau, nei būsimo reginio autoriaus vardą, pavardę ir paties renginio koordinates. Apie tai, ką turime ir ką praradome: šiandien su dviem kritikais, užsivertusiais nelengvą vadybinio darbo naštą. "Čia tikros Augijo arklidės", - kaip visuomet žiaurią tiesą į akis savo mažame kabinetėlyje rėžia naujoji "Skalvijos" kino centro direktorė Živilė Pipinytė, kurios straipsnius apie TV ir kiną atidesni kultūros spaudos skaitytojai turėjo įsidėmėti. Tik nesutinka ponia Živilė, kai bandau ją įvardyti kaip griežčiausią ir reikliausią kino "kirvį".

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Religiniai vadovai reikalauja uždrausti šokėjos I. Daratistos pasirodymus

2002-02-18 | Džkokjakartos vietos valdžia ir religiniai vadovai centrinėje Javos saloje paragino uždrausti erotiniais šokiais pagarsėjusiai Inul Daratistai pasirodyti mieste, kad būtų išvengta "moralinio džokjakartiečių degradavimo", praneša Indonezijos žiniasklaida. 23 metų I. Daratista yra naujausia Indonezijos šokių ir dainų meno dangduto sensacija. Dangdutas - arabų ir indų kultūros paveikta liaudies muzika, kuri paprastai grojama erotinių šokių metu. I. Daratistos šokių judesiai dar prieš mėnesį sukėlė pasipiktinimą dviejų įtakingiausių šalyje musulmonų organizacijų - "Nahdlatul Ulama" ir "Moahmmadiyah", atstovams. Jos sukiniai, anot jų, gali pakenkti vietinių gyventojų moralei ir prieštarauja religijos įstatymams. Dabar šokėjos pasirodymai bus uždrausti ir Džokjakartoje. "Tikiuosi, kad džokjakartiečiai pritars šiam raginimui. O jeigu kas nors reikalaus jos pasirodymų, merija neduos tam leidimo", - kalbėjo Džokjakartos vicemeras Syukri Fadholi (Sijukris Fadholis). Už 450 kilometrų į pietus esanti Džokjakarta pritraukia daug turistų, kurie grožisi Borbuduro ir Prabanano šventyklomis bei savita Javos saliečių kultūra. Dangduto šokiai ypač populiarūs rinkimų kampanijų metu - taip politikai pritraukia dideles žiūrovų minias, ypač vyrų. Artimiausi visuotiniai rinkimai Indonezijoje vyks 2004 metų vasarą.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Tarantino koncertuos su "go-go" šokėjomis

2001-02-24 | Galų gale Tarantino scenoje pasirodo nebe vienas. Ilgai ieškojęs pagaliau surado dvi šokėjas, kurios išsyk įsiliejo į “Plastikinio albumo” programą. Natali ir Snežana – “go-go” profesionalės ir Lietuvos “go-go” čempionės. Jas atlikėjas pastebėjo tarp dvidešimties kandidačių pareiškusių norą tapti Tarantino šou narėmis. Atlikėjas labai patenkintas pirmaisiais merginų pasirodymais, bet pažiūrėjęs filmuotą paskutinių dviejų koncertų medžiagą nutarė, kad nors merginos ir tikros savo darbo žinovės, repeticijos dar niekam nepakenkė. “Modernaus baleto gal ir nešoksime, bet judesius reikėtų labiau sustyguoti”, - sakė Tarantino, kuriam repetuojant labai praverčia kažkada teatro studijoje įsisavinta scenos judesio abėcėlė.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

BREIKAS - Gimęs Gatvėje ...

2000-09-01 | 1986 metais per tuometinės Centrinės televizijos laidą "Rytinis paštas" retkarčiais matydavau Egidijų Sipavičių, kuris, akis paslėpęs po siaurais akiniais nuo saulės, imituodavo robotą ir dainuodavo "Breikas valdo mus lyg mašinas". Po dvylikos metų kažkuriame sostinės kino teatre žiūrėjau prancūzų režisieriaus M.Kassovitzo superfilmą "Neapykanta" ir dar kartą neakivaizdžiai susidūriau su breiku. Kaip užkerėtas žiūrėjau tas keliolika sekundžių - Paryžiaus priemiesčio vaikai, šalia įėjimo į metro pasitiesę kartono lakštus ir pasistatę "nigerboksą", išdarinėja kvapą gniaužiančius triukus. Pasirodo policininkai, visi išsibėgioja, tik užsimiršęs breikeris, vis sukasi ir sukasi ant galvos. Tai atrodė "kieta". "Matai, Vakaruose breikas dar gyvas", - pats sau nusistebėjau eidamas iš kino teatro. Šių metų pradžioje, užsukęs į hip hopo vakarėlį, supratau, kad suklydau. Breikas gyvas ir čia, Lietuvoje. Ir dar kaip! Kaip ir kur gimė breikas? Nežinia. Viena aišku, kalti amerikiečiai. Vieni šaltiniai pasakoja, kad kažką panašaus į kai kuriuos breiko judesius jau 3-ame dešimtmetyje išdarinėjo amerikiečių jūreiviai, kurie, įkalę romo, nevengdavo pastraksėti denyje. Kiti sako, kad breiko šaknų reikia ieškoti gerokai vėliau, šeštajame dešimtmetyje išpopuliarėjusiame šokyje "Good Foot" (šokio pavadinimui didžiulę reikšmę turėjo tokio pačio pavadinimo Jameso Browno, užsukdavusio nerealius šokius scenoje ir šalia jos, plokštelė).

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Šokio spektaklis BERNARDOS ALBOS NAMAI

2000-05-03 | Paskutinioji Federico Garcia Lorca'os drama - "Bernardos Albos namai" ("La casa de Bernarda Alba") buvo baigta 1936 metais, išleista 1945. Rengdamas šią dramą "apie moterų likimą Ispanijos kaimuose" (tokia dramos paantraštė) spaudai, Lorca skaitytojui teigė, kad norėjo "dokumentiškai tiksliai trijuose veiksmuose atkurti kai kuriuos vieno ispanų kaimo įvykius". Bernarda Alba su dukterimis grįžta palaidojusi vyrą. "Per aštuonerius metus, kuriuos truks gedulas, nė vėjelis neturi įdvelkt iš gatvės į šiuos namus. Gyvensime lyg būtume užsimūriję duris ir langus. Taip darė mano tėvas, taip darė mano senolis",- sako dukterims Bernarda Alba. Žiaurus paprotys priverčia moteris ištisus metus gyventi slegiančioje tyloje ir visiškoje vienatvėje... Pasislėpusi po ramybės šydu, tramdydama savo pačios jausmus ir tvirtai laikydamasi papročio, Bernarda Alba nusigręžia nuo dukterų. Kaip šviežio oro dvelktelėjimas mirusiųjų namų duris paslapčia praveria čigonas Pepė, sudrumsdamas gedulo rimtį, užvaldydamas seserų mintis ir dar neglamonėtas sielas. Sukaustytos įžadų, penkios seserys grumiasi su aistromis, glaudžiasi prie nepasiekiamos svajonės sapnuose... Myli be išeities... be atsako... Vyresniosios Albos dukterys neranda jėgų priešintis likimui ir tik Bernardos motina Marija Chosefa ir jauniausioji duktė Adela sukyla prieš motiną, vietoj nuolankumo pasirinkdama meilę ir mirtį.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Breiko Istorija

2000-05-01 | 70-tujų pabaigoje juodujų Amerikos gyventojų muzika valdė "šetonas" vardu JAMES BROWN. Jo koncertai išsiskyrė originaliu virtuoziškumu, vokalų žaismu, bei šhokėjų išdarinėjamais triukais scenoje. Beje pats JAMES taipogi labai neblogai šoko. Visa tai primindavo čaotiška begiojima scenoje suderinta su beprotiškais rankų mostais. Publika buvo sužavėta ta naujove, dalis jaunujų gerbėju pradejo kopijuoti šokėjus, tuo pačiu atrasdama kažka naujo ir savito. Tai nebuvo tas šokis, kuri mes iprate matyti, kuriuo žavimes - tai buvo jo šaknys, jo pradžių pradžia. 70-tieji atneša muzika ir šokius iš tokių rajonų, kaip Bronx, kuri kažkada kolonizavo olandai. AFRIKA BAMBAATAA, KOOL HERC, SUGARHILL GANG, GRANDMASTER FLESH, COLD CRUSH BROTHERS bei dešimtys kitų imasi kurti ir populiarinti nauja kultūrą - HIP-HOP'a. Graffiti, kuri egzistavo ir ankščiau dabar randa nauja užouvėja, jaunos kultūros sudėtinių elementų šeimoje. Šimtai jaunų žmonių, prisimenančių JAMES BROWN'a, suvokia, kad jo šokis labai gerai susilieja su N.Y. žmoniu patefonais grojama muzika (Tuo metu būti DJ, reiške būti ir prodiuseriu). Jauni žmones šoko šoki, kuriam negalejo sugalvoti pavadinimo. Tačiau viena karta DJ KOOL HERC vešdamas savo tusovke šokantiems sušuko: "B-boys, a you ready ???" šis pavadinimas išliko iki šių dienų... Turėdami savo ir savo šokio pavadinimą, tuometiniai paaugliai užsiemė šio šokio tobulinimu ir vystimu.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Šokio spektaklis TANGO in FA

2000-01-30 | Šis spektaklis - vienas jausmingiausių mano darbų. Svarbiausias ir įdomiausias man buvo kūrybinis procesas, kur susidūrusi su konkrečiais žmonėmis, aktoriais personažais, skirtingomis jų galimybėmis. Reikėjo tarsi "išrengti" juos pačius prieš save. Spektaklis reikalauja apnuogintos emocijos ir atsitinka tai, kad išsigąsti savo atvirumo, pamiršti, kad bet kuriuo momentu gali priminti sau: "čia teatras...." Spektaklyje riba tarp teatro ir gyvenimo tarsi išnyksta. "Tango in FA" - meilės istorijos, jausmų ir emocijų transformacijos argentinietiško tango stiliuje. Šokio spektaklyje dalyvauja 6 vyrai ir 4 moterys (baleto artistai, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentai bei pati choreografė).

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Šokio spektaklis "PAMIŠUSIŲ MERGINŲ ŠOKIAI"

1999-11-24 | Teatre ir kinematografe daug kartų mėginta papasakoti tragiškus likimus žinomų ir nežinomų menininkų, kuriuos negailestinga rampų šviesa sugniuždė. A. Cholinos spektaklyje ši banali tema banalia nevirsta dėl išradingos kompozicijos, lakoniško ir įtaigaus vaizdinio sprendimo, dėmesį sutelkiančios veiksmo dinamikos. Spektaklio siužetą "pasakoja" dvi pagrindinės veikėjų grupės: trys Mūzos - Šlavėjos, keliasdešimt Pamišusių merginų ir iš žalio kiaušinio išsiritusi mažutė Juodoji gulbė. Šie personažų pavadinimai - sąlygiški, jie niekur neįvardyti, kiekvienas žiūrovas gali savaip pavadinti tuos, kurie suka sceninio veiksmo ratą. Spektaklyje beveik be paliovos ironiškai aštriai parodijuojama klasikinio baleto estetika. Ir pati spektaklio pradžia aiškiai primena garsiojo Cesare's Pugni "Pas de Quatre" uvertiūrą. Tik vietoj "Quatre" čia yra "Trois", ir šitokių "vietų" visame spektaklyje yra daug. Šis baltasis trio supriešinamas su mase keistų, beveik belyčių juodais apdarais būtybių ("merginų" įvaizdį čia pirmiausia kuria maskatuojančios kasos), kurios iššokuoja iš dešiniųjų kulisų ilga ir, atrodo, niekad nesibaigsiančia virtine. Pasigėrėtinas choreografės gebėjimas kompoziciškai suvaldyti daug šokėjų - bene pirmą kartą profesionaliai scenai skirtam repertuariniam kūriniui buvo pasitelkta ne tik aktorių profesionalų, bet ir moksleivių bei studentų pagalba.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Apie BIX

1997-02-18 | 1987 m. Šiauliuose oficialiai gimė grupė BIX, kurios suklestėjimui buvo labai palanki dirva - prasidėjo Atgimimo epocha, kuriai reikėjo maištingos dvasios. Kunkuliuojančios energijos ir roko draivo pritvinkę 7 vyrukai akimirksniu išpopuliarėjo ir tapo savo žanro flagmanais. Pradėję nuo savo miesto salių, vėliau užkariavę visos Lietuvos sales ir stadionus bei aikštes, o taip pat užėmę ir laisvų radijo stočių eterį, BIX'ai įsiveržė į atrodytų perpildytą Vakarų rinką: gausūs koncertai Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Beneliukso, Skandinavijos šalyse, JAV. Visur, kur bekoncertuotų, BIX'ai susilaukia entuziastingo publikos priėmimo ir puikių atsiliepimų. Tai grupė, kuri, atrodo, gimusi scenoje. Viename Vokietijos klubų vyrukai grojo su tuomet dar neišgarsėjusia NIRVANA. Tais pačiais metais dalis grupės muzikantų pateko į avariją, kurios metu žuvo pirmasis grupės menedžeris Marius Brasiūnas. Įvykis sukrėtė muzikantus, atrodė, kad toliau dirbti nėra prasmės. 1991 m. pasirodė pirmasis BIX albumas "Akli kariai", skirtas žuvusiam draugui. Vinilų epocha buvo klestėjimo viršūnėje, taigi nieko nuostabaus, kad pirmasis darbas išėjo plokštelės pavidalu. Tikri roko gerbėjai ir būsimi "balių" išpažinėjai mintinai mokėjo dainų "Bijom", "Tarp Europos ir Honkongo", "Akli kariai" posmus. 1992-aisiais BIX'ai, iš naujo atgavę jėgas, išleido kultiniu tapusį albumą "La bomba" (MC).

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!