LT   EN   RU  
2020 m. spalio 23 d., penktadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Literatūra
Miniatiūros - Be pavadinimo

2003-06-26 | Visą gyvenimą žiūrėjau į žmones iš aukšto. Iš aštunto aukšto. O dabar sėdžiu ir žiūriu, kaip arbatos granulės snūduriuodamos leidžiasi dugnan. Ir aš žinau, kad tarp mano draugų nėra turinčių apgamą viršugalvy. Dar žinau, kad jie skaito poeziją, surašytą storuose lapuose, o nuo jų kūnų šiurpsta vynas stikle. Ir būtinai taip pat žinau, kad būna gyvenime situacijų, kai šypsena nesutelpa jų žanduose. Per daug. Tvanku. Bet iš viso to neišeitų gera nuotrauka. O tau norėjosi parašyti apie to miesto asfaltą ir po juo išsiraizgiusias medžių šaknis kaip kraujagysles ant pailsusių tavo tėvo rankų. Apie to miesto vaizdą pro tavo langą, kur pats miesto vidurys paslaptingai tylus kaip keistuose italų filmuose ir tik juodos dulkės ant palangės primena kažkur arti važinėjančius tramvajus. Apie to miesto ramybę, kurioje tu vis dėlto parašei apie jį, nors kažkur, už sienos, skambėjo akustinė gitara, kurios aidas, atsimušęs į uždaro kiemo langus, aidėjo paranoja tavo ausyse. Ir tas apninkantis laikinumo jausmas.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Miniatiūros - Arbata su aviečių uogiene

2003-06-26 | "Žmogus būna laisvas tik kito žmogaus požiūriu. O kai jautiesi laisvas pats ir būni laimingas, tokia laisvė - pati maloniausia pasaulyje". F.Sagan. Artėjančias sutemas tyliai merkė lietus. Debesų išrūgose maišėsi belapės medžių šakos. Paukščiai vaikščiojo žeme. Anapus gatvės pratisai pypdama sustojo šiukšlių mašina. Iš namo išslinko keletas gyventojų, apšvarinusių savo gyvenimą, ir dingo. Šiukšlės išvežtos. Beliko tik laukimas nuščiuvusioje gatvėje. Kartais drumsčiamas ilgesingų stotelės stovo gausmų ir visuomet vėjui pasiduodančių šiukšlių. Tiesa, visų jų neišveši. Laukimas kaip skundas. Sąvartynas. Kad tu niekas ir kad niekada. Nors tėvai, bičiuliai, draugai, pažįstami, matyti ir sutikti, užsuka tave į sūkurį, kad eilinį kartą suvoktum, jog tu vienas iš minios ir vienas minioje.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Ričardas Šileika "Vardininkas. Kas?"

2003-06-26 | Ištekantis pro kamino skylę dangaus jūron. Pamažėl pamažėl tirpstantis ir yrantis. Bobų vasarą ištąsantis po laukus irgi pamiškes nematomus vortinklių mezginėlius. Įšaldomas ir užkonservuojamas vyzdžiuose ir ausų šulinėliuose. Mažas didelį vežimą išverčiantis. Einantis apgraibom, lytimas. Neįmanomas nuskandinti užmarštyje. Priverčiantis lipti sienomis. Sprogdinantis iš vidaus. Neauginantis ir nepjaunantis. Negalandantis. Atsisakantis. Neatsakantis. Atsitraukiantis. Atitraukiamas. Trukdantis. Ištraukiamas iš makšties, blizgantis, dviašmenis. Renovacija. Iš burnos virstantis garas. Kaltų ieškojimas. Nukautų skaičius. Liudytojai ir prisiekusieji. Skaistyklos klerkai. Subordinacija. Pelijantis. Kiaušininkystė. Jūsų rajono ir mūsų rajono šundaktariai. Pažliugęs socialinis veidas. Skambūs imperatyvai. Iškilmingas vėliavų iškėlimas ir jų nuleidimas. Paranoja. Sekantis mano minčių pėdsakais.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Skaidrius Kandratavičius "Gyvenimo labinimas"

2003-06-26 | Ką skaitėme, ko klausėmės, kuo tebegyvename? Trimis poezijos tekstais ar moksliniais diskursais? Ir tuo, ir tuo. Tedovanoja man racionalusis mokslininkų dievas, kad nebraižysiu prof. A.J.Greimo semiotinio kvadrato, jau naudojamo ir šiuolaikinių Biblijos egzegetų, mat per bičiulį filosofą esu gavęs šitokį apreiškimą. Girdi, poetai, nors gyvena trumpai, bet amžinai (t.y., intensyviai, iki pranašiškos mirties), turi dovaną (ir lėtinę žaizdą): ką krauju išprakaituota, išmąstyta filosofija logiškai įrodo (jei įrodo...), poetinės nuojautos blykstė akimirksniu nušviečia, užfiksuoja ir vėl uždengia slėpinio šydu.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Tomas Staniulis "Kaip suvedžioti vedusią moterį?"

2003-06-26 | Taip, aš myliu. Ir dar šiandien tikiuosi Ją pamatyti. Kaip matydavau ligi šiol ir, manau, matysiu dar tūkstančius kartų po to. Taip, rupūs miltai, taip! Aš myliu… Ir negaliu niekaip kitaip apibūdint šio jausmo: jam juk nė nereikia apibūdinimo - ech, mieliausi jūs mano draugai kritikai. Išmetantys įsimylėjėlius iš kasdienių savo polemikų politinėmis ar ekonominėmis temomis, naujų kino filmų ar knygų aptarimų "Ketvirtadienio klube", pool'o partijų vakarais prie šalto alaus bokalų ar "Manchester United" bei Miunchen "FC Bayern" rungtynių peržiūros. Pamirštantys ir vėl prisimenantys juos skaudžią nevilties ar pagirių valandą, palaikantys bei užjaučiantys - taip, vadinasi, sėdęs - sėdęs.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Tomas Staniulis "Pirmasis brand"

2003-06-26 | Na, nebent mano vizitine kortele. Ant kurios virš gana prašmatniai netgi angliškai skambančių mano užimamų pareigų, iškilia tekstūra taip ir užrašytas tas idiotiškas dvinaris mano vardas. Net minėt padorioj kompanijoj nepatogu. Išskyrus tuos atvejus, kai kartais komandiruotas užsienin, užsimanau pajuokaut su viešbučių darbuotojais ar restoranų padavėjomis. Kai išsitraukęs pasą arba Driver's licence, rimtu veidu pradedu prašyt - priklausomai nuo situacijos - statinės arba ištisos vonios šio "gazuoto" gėrimo tiesiai į savo numerį. Paprastai tokiais vakarais nugalėdavo sveikas humoro jausmas. Taip man ir teko susipažint su galybe įdomiausių žmonių, nemokėti ne tik už išgertą kavą ar suvalgytus priešpiečius, tačiau pridurmui gaut ir šalto šampano butelį su nuoširdžiausiais viešbučio savininko linkėjimais arba - kas žymiai geriau - moteriškų lūpų dažų žyme ant kakliuko. Žinoma, padoriuose viešbučiuose administratorės paprastai būna moteriškos lyties… O padavėjos - dar dažniau.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Tomas Staniulis "Gyvenantis kompiutery"

2003-06-26 | Senokai nerašiau tau, mamyt, bet po to, kas įvyko, regis, ir nebuvo jokio reikalo. Nušviesdamos mano bylą, kaip niekad puikiai dirbo visos visuomenės informacijos priemonės, teismo procesą vienodai dažnai transliavo tarptautiniai ir vietiniai TV kanalai, mano interviu bei kaltinančius dokumentus pasiknisus buvo galima rasti internete, o visą likusią informaciją mielai suteiktų mano gerbėjų ir priešų klubai. Kai paskutinįkart juos tikrinau http://www.altavista.com paieškos sistemoje pagal raktinius žodžius: "rasistiniai+išpuoliai", radau nei daugiau, nei mažiau - apie porą šimtų. Beje, su keliais ir pats nuolat palaikau ryšį - žinai, gyvenant kompiutery, dar ne tokiems marazmams randi laiko.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Žmogžudystė "Ketvirtadienio klube"

2003-06-26 | Buvom jauni - raukšlės mums tada rūpėjo mažiau nei vėjai, prikimšę galvas, suvilioję smegenis: kas degalinėj užsieniečiams pilstė benziną, kas spausdino pirmuosius straipsnius laikraščiuose, kas patyliukais meistravo www puslapius internete, o kas nesėkmingai kurpė poeziją. Rinkomės ten, "Klube", jauni žmonės - "būsimi menininkai", nevykėliai - žurnalistai, muzikai, dailininkai, poetai ir jauni režisieriai. Rūkėm tik "lengvuosius" narkotikus, puikiai suprasdami, jog bet kuris "stipresnis" pradžioj, tiesa, suteiks euforiją, tačiau vėliau - proto pragarą ir susvetimėjimą. Gėrėm alų, viskį, degtinę ir tik labai retai vyną. Nes nuo jo kone visus kankino padidėjęs skarndžio rūgštingumas vakarais, o rytais - nemalonus pykinimas. Pliurpėm apie gyvenimo prasmę ir esmę, nuosaikiai bendraudavom, retsykiais paklausydami rimtais veidais beprotiškų sapalionių, o retsykiais ir pirštais pašaipiai pasibaksnodami. Leisdavom nuostabiausią laiką patys sau "Ketvirtadienio klube", o likęs pasaulis mažai mus tedomino.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Tikra pasaka

2003-06-10 | Kartu su Naujųjų metų švente ateina ir kompiuterių krizė. Visiška netvarka. Vyriausybė negali jos kontroliuoti. Žmonės negauna atlyginimų, pensijų, pašalpų. Pasai tapo beverčiai. Kai visi kompiuteriai nedirba, dingsta ir elektros energija. Prasideda pasaulinis chaosas. Žmonės nežino, ko griebtis. Dingo bet kokia kontrolė ir bet koks procesų valdymas. Kasdien žmonės galvoja apie vieną ir tą patį: ”Kaip visa tai sustabdyti?”. O kas tuo laiku vyksta už Žemės ribų, Visatoje? Ateiviai žiūri į vargšus Žemės gyventojus ir nusprendžia jiems padėti. Ateiviai turi apsigyventi Žemėje. Jie atstato tvarką planetoje, moko gyventi taikoje, santarvėje.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Vunderkindas ir biorobotai

2003-06-10 | Trečias tūkstantmetis jau įpusėjo. Žmonės kūrė ir sukūrė daugybę tobuliausių kompiuterių ir biorobotų. Pasaulį užvaldė biorobotai. Žmonės tapo jų vergais. Tai buvo siaubinga era: žmonės buvo beteisiai, labai daug dirbo, net po 24 valandas per parą. Dalį savo smegenų ir proto kaip duoklę žmonės turėjo atiduoti biorganizmams. Bet kartą gimė vunderkindas - strategas ir narsuolis. Augo jis ne dienom, o valandom. Stiprus buvo kaip geležis, bet širdį turėjo auksinę. Sugalvojo jis išvaduoti žmones iš vergijos. Sukūrė vunderkindas nuostabią kompiuterinę muziką, kurią įjungus biorobotai be paliovos šoko ir negalėjo sustoti ar atlikti kokius kitus veiksmus. Įjungė jis tą muzikėlę, ir biorobotai tapo šokėjais. Vunderkindas lengvai nugalėjo biorobotų valdovą Antomechaniką, nes tas liko vienas, be savo padėjėjų biorobotų. O vienas lauke ne karys. Taip vunderkindas išvadavo žmoniją.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!