LT   EN   RU  
2020 m. spalio 30 d., penktadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Literatūra
Kurmelio svajonė

2003-06-10 | Vienąkart giliai giliai po žeme gyveno mažas kurmis. Jo vienintelė svajonė buvo pamatyti saulę ir gamtą. Jo draugė pelytė dažnai pasakojo jam apie pasaulį tarp dangaus ir žemės. Kurmeliui buvo labai liūdna, ir jis dažnai svajojo apie saulę. Vieną kartą bevaikščiodamas požemio karalystėje jis pamatė fėją. Ji įkrito į duobę ir šaukė pagalbos. Kurmis padėjo išlipti jai iš duobės ir pakvietė į svečius, kad ji galėtų nusiprausti ir sušilti. Fėjai labai patiko geraširdis kurmelis ir ji nutarė įvykdyti tris jo norus. Bet mažas kurmelis paparašė tik išpildyti jo didžiausią svajonę. Fėja sutiko, bet pasakė, kad,jeigu ji tai padarys, kurmis niekada daugiau nepamatys požemio karalystės. Laimingas kurmelis viską galėtų padaryti, kad tik pamatytų saulę! Ir jis sutiko.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Kalėdų pasaka

2003-06-10 | Vienoje šalyje, Limandijoje, gyveno mažas berniukas Adrianas. Šeima, kurioje jis gyveno, buvo labai didelė ir neturtinga. Net Kalėdų šventei šeima neturėjo pinigų duonai nupirkti. Adriano mama Gemela buvo gera motina, mylėjo savo vaikus ir buvo ištikima savo vyrui. Tėvas Flavianas buvo girtuoklis, visada barė savo vaikus, be priežasties galėjo net smogti. Vieną kartą Adrianas su savo broliais žaidė sniego gniūžtėmis, o jų sesuo lipdė senę besmegenę. Lauke Adrianas pastebėjo nepažįstamą žmogų. Jis buvo panašus į elfą. Žmogus sėdėjo ant suolo, aplink jį susirinko daug vaikų, ir jis pradėjo sekti pasaką. Adrianas su savo broliais ir seserimi irgi atsisėdo ant suolo ir ėmė klausytis elfo.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Pasakos

2003-06-10 | Tradicinės pasakos - vienas iš pačių archaiškiausių liaudies dvasinės kultūros komponentų. Rusų tautosakoje pasakos išsilaikė daug ilgiau, negu daugumoje Vakarų Europos šalių - iki trečio ir ketvirto XX a. dešimtmečio. Sentikių kultūros rinkėjai bei tyrinėtojai I. Fridrichas, E. Pomeranceva, A. Belousovas, T. Makašina teigia, jog Estijos bei Latvijos sentikių žodinę pasakų tradiciją ištiko krizė, ir pažymi knygų kultūros įtaką jai, repertuaro susiaurėjimą bei beveik visišką stebuklinių pasakų išnykimą. Lietuvos sentikių pasakų tradicijos atsparesnės, tvirtesnės. Nors profesionaliai rinkti rusų tautosaką čia pradėta 40-50 metų vėliau negu kaimyninėse Baltijos šalyse, pavyko užrašyti daugiau nei 1600 variantų įvairių žanrų pasakų (tai yra du su puse karto daugiau kaip garsiajam A. Afanasjevo rinkinyje Rusų liaudies pasakos). Nacionalinėje siužetų tipų rodyklėje beveik neįmanoma rasti tokių, kurių bent vienas, du variantai nebūtų užfiksuoti Lietuvoje. Maždaug trečdalį visų užrašytų kūrinių sudaro stebuklinės pasakos, kurios daugelyje Rusijos regionų jau seniai gyvos tik atsiminimuose.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Pasakos tėvus gąsdina, vaikus – lavina

2003-06-10 | Sutrikome savo trejų metų vaikui perskaitę: „...ir vilkas prarijo senelę". Pavartėme kitas patiems mažiausiems skirtas knygeles. O ten gaidelis išmuša vištelei akeles, „Katinėlyje ir gaidelyje" lapė skerdžia meitėlį ir t.t. Pradėjome baimintis, ar smurto epizodai nepaveiks vaiko psichikos. Ar pasakos nepažadins jo baimių? O gal nėra prasmės jų vengti, pasaulio juk nepakeisi – tegul grūdinasi? Į klausimus atsakė ir abejones išsklaidė profesorė tautosakininkė BRONISLAVA KERBELYTĖ RASA BIELIAUSKAITĖ. Kaltinimai – nepagrįsti „Vaikas turi išmokti pažinti baimę, nes ir pasakos moko: tai, ką pažįsti, nebebaisu", – sako profesorė B.Kerbelytė. Jos nuomone, vaikystėje būdinga nugalėti baimę – pati gamta sufleruoja pažinti pasaulį. Jei tėvai pernelyg saugo, vaikai vis vien suranda būdų šiam jausmui patirti – jie pasakoja šiurpias istorijas. „Pasakų baisybių nereikia vengti, – nuramino ir psichologė R. Bieliauskaitė. – Juk gėris jose visuomet laimi, o jų smurtą vaikai priima kaip blogį, kuris nugalimas".

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Pelenė

2003-06-10 | Ši pasaka paremta tikru atsitikimu, įvykusiu senovės Egipte. Vieną dieną jauna, graži mergina, vardu Rodopė, maudėsi Nile. Tuo tarpu ant kranto nutupęs erelis pagriebė vieną jos sandalą. Tačiau skrisdamas į savo lizdą paukštis netyčia išmetė grobį, ir sandalas nukrito tiesiai faraonui po kojom. Valdovas, išvydęs mažytį, brangakmeniais papuoštą sandalą, užsigeidė rasti jo savininkę. Jis davė sandalą matuotis šimtams gražių merginų, bet nė vienai batelis netiko. Vis dėlto faraonas užispyrė ir galiausiai rado savąją Rodopę. Ilgai nedelsęs vedė ją, o paskui... jiedu gyveno ilgai ir laimingai.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Snieguolė ir septyni nykštukai

2003-06-10 | Karalaitė Snieguolė gyveno puikiuose rūmuose kartu su pikra pamote karaliene. Pamotė jos nemylėjo, vertė dirbti pačius juodžiausius darbus ir dėvėti skarmalus. Snieguolė ryžosi bėgti. Ji apsigyveno miške, nykštukų trobelėje. Tačiau pamotė ją surado. Mergaitė atsikando užnuodyto obuolio ir užmigo mirtinu miegu. Ją pažadinti galėjo tiktai tikros meilės bučinys. Staiga nykštukai nustebę pakėlė galvas: kažkur tolumoj dundėjo žirgo kanopos ir buvo girdėti skambus vyro balsas.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Miegančioji gražuolė

2003-06-10 | Tai pasaka apie gražuolę Aurorą. Ji pamilo princą Filipą. Piktoji ragana Diabolina užkeikė ką tik gimusią karaliaus dukrelę Aurorą. Ji išbūrė, kad mergaitė, sulaukus 16 metų ratelio verpste įsidurs pirštą ir mirs. Gerosios fėjos užtikrino, kad Aurora nemirs. Ji užmigs ir miegos kol ją pabučiuos. Taip ir atsitiko. Princesė miegojo šimtą metų, kol ją pabučiavo princas Filipas.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Aladinas

2003-06-10 | Ši istorija apie neturtingą, bet gerą vaikiną Aladiną ir gražiąją princesę Žasminą. Istorija prasideda tada, kai Žasmina pabėga iš pilies ir atsiduria Agrabacho turguje. Ten ją išgelbėja nuo pikto pardavėjo jaunuolis Aladinas. Taip prasideda Žasminos ir Aladino draugystė...

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Gražuolė ir pabaisa

2003-06-10 | Gražuolė davė priesaiką ir turėjo jos laikytis... Už tai, kad buvo paleistas jos sergantis tėvas, jai teko likti Pabaisos belaisve... Amžinai. Nors ir labai nelaiminga, Gražuolė pasiryžo nelaužyti duoto žodžio. "Atrodo, aš pradedu prisirišti prie jo," - pamanė Gražuolė stebėdamasi savim. Pati nustebusi, kad ėmė jausti palankumą šiai šlykščiai būtybei. Taip, tai ne gražuolis princas, bet turi daug gerų bruožų. Matydama, kad pabaisa miršta, Gražuolė nulenkė galvą ir sielvartingai pravirko. Tą pačią akimirką viską aplinkui užliejo keista šviesa. Ir staiga, tarytum palytėtas stebuklingos lazdelės, siaubūnas pavirto gražuoliu princu.

Lankomumo reitingasKomentarų: 2

plačiau >>

Undinėlė

2003-06-10 | Nors ir koks gražus atrodė povandeninis pasaulis, Arielei nebuvo nieko mielesnio už jos slaptąjį urvą. Ten ji laikė savo turtą, susirankiotą iš nuskendusių laivų. Mažoji undinėlė nepaprastai norėjo pamatyti, kaip atrodo žmonių pasaulis. Jai buvo liūdna, kad ji negali mėgautis saulės spinduliais. Vieną dieną Arielė išsirengė į savo urvą. Apsidairiusi ūmai pastebėjo mėnulio šviesą - tai buvo laivas. Ji užsiropštė ant kopėtėlių prie laivo šono. Undinėlė atkreipė dėmesį į tamsiaplaukį vaikiną, kuris švelniai glostė kažkokį keistą keturkojį padarą. - Jis labai gražus, ar ne? Audra pakilo taip staigiai, kad įsilinksminę jūreiviai net nepajuto atsiradusio pavojaus.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!