LT   EN   RU  
2020 m. gruodžio 4 d., penktadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Meilė
Prisipažinimo meilėje žodžiai

2008-11-08 | Susėskim dviese ir suglauskim skruostus,
ir tyliai, tyliai pasiguoskim viens kito rankose širdis sudėję…
Jei ilgai žiūrėsi į jūrą, atrasi savyje ilgesį ir mintis apie vienatvę. Ir apie tai, kad nesi vienišas.
Kaip traukia paukštį skristi vis į aukštį,
kaip traukia saulė medį remt pasaulį,
taip trauki tu mane, kaip žvirblį kamine,
sušilti ir prie tavo rankų prisiglausti.
Aš laisvę savo skandinau tavų akių gelmėj beribėj.
Ne jūra ten – ten tik vanduo bespalvis atspindi tavo mėlynas akis.
Ne, aš netyliu, aš tik leidžiu vėjui nunešti tau manas slaptas viltis.
Aš laisvas vėjas, jūra – tu. Baltom žuvėdrom meilė mūsų gimsta…
Nuskandinau aš meilę tau raudono vyno taurėje bedugnėj.
Ištark tik vieną žodį tyliai ir būsiu tavo amžinai.
Kol suradau tave – išmėčiau ir protą, ir plaučius, ir skrandį, ir akis.
Gyventi be tavęs nebegalėčiau. Nebent sustotų man širdis…
Jei aš būčiau ramunėlė, pavydėtų visos gėlės kai manim tu meilę burtum.
Aš tau atversiu savo širdį, jei meile dėt ten pažadėsi…
Širdy turėsiu tik tave ir tik tave kasdien mylėsiu.
O iš minčių apie tave kasnakt danguj žvaigždes sudėsiu.
Pasaulį laiko trys drambliai. Ar trys vėžliai… Nepamenu, brangusis…
Pasaulį mano laiko žodžiai trys: “Geidžiu” ir “Myliu”, ir “Svajoju”…
Sugauti vėjo negaliu, pasiekt žvaigždžių tau nepajėgiu,
bet sušnibždu kad taip myliu tą tylą kai mes sėdim dviese.
Pažvelk, paliesk, ištieski ranką ir būki visados šalia. Šalia širdies…

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Kokie Lietuvoje sužadėtuvių papročiai?

2008-11-07 | Autentiškų žinių apie vestuvių papročius palikęs J. Pabrėža nemažą dėmesio skiria sužadėtuvėms, jo vadinamoms zalietomis (vėlesnieji autoriai bei informatoriai žino sanderybas ir zalėtas). Pagal J.Pabrėžą, tai galutinis vaikino ir merginos susitarimas, atliktas pagal tradicines apeigas, kurios liaudies sąmonėje turėjo juridinę santuokos akto prasmę. Autorius pabrėžia, jog sužadėtiniai, jeigu dėl kurių nors prižasčių vėliau nesusituokdavo, vis tiek jau yra susigiminiavę ir nebegali tuoktis su kitais artimais vienos ar kitos pusės giminaičiais. Sužadėtuvių (sanderybų) apeigas bene detaliausiai yra aprašęs M. Valančius. Pagal jį, sužadėtuvės vyksta šeštadienį po ūkvaizdžių. Į merginos namus atvyksta vaikinas su piršliu ir keletu svečių. Piršlys atsiveža gėrimo. Jaunieji sodinami prie atskirų stalų. Piršlys, su gėrimo taure užsveikindamas merginos tėvą, po to motiną, klausia, ar šie leidžia dukterį už peršamo vaikino. Gavęs teigiamą atsakymą, klausia vaikiną, ar jis sutinka merginą vesti, o ją – ar sutinka tekėti. Jiems atsakius teigiamai, piršlys duoda merginos motinai pinigų, o ši, paėmusi dukterį už rankos, taria: “Štai atiduodu mano vaiką, imk sau”. Tada piršlys, vėl pripylęs taurę, kreipiasi į merginą: “Sveika, jaunoji!” Drauge atneša jai lėkštelėje baltą nosinę apdengęs rūtų vainikėlį, kurį merginos sesuo prisega šiai prie plaukų. Po šių apeigų piršlys pasodina jaunąją užstalėje prie jaunojo, drauge pareikšdamas, ką jaunajai porai jis dovanosiąs pradžiai gyvenimo.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Pirštinė - meilės ženklas

2008-11-02 | Šį aksesuarą mėgo jau senovės Egipte. XIV amžiuje beveik visos "kilmingos rankos" mūvėjo pirštines, tačiau tos rankos buvo… vyriškos. Ir tik XVI amžiuje Katerinos Mediči dėka šis aksesuaras tapo moterų mados detale. Iki XIX amžiaus rankų puošmenas ir apsaugą siūdavo rankomis - tai buvo nelengvas darbas, tačiau unikalus ir pabrėždavo socialinį savininko statusą. XIX amžiaus pirmoje pusėje buvo išrastas fabrikinis pirštinių gamybos būdas: lekalo pagalba aksesuaro atspaudą buvo galima pritaikyti tiesiai ant rankos, ir nors pirštinės susideda tik iš 8 detalių, jas pasiūti nebuvo lengva. Šiandien rankų "drabužėlis" užtraukiamas ant elektra šildomo metalinio modelio ir blanširuojamas. Anksčiau pirštinės buvo austinės, vėliau jas pradėta megzti. Subtilus šilkas neišėjo iš mados iki pat Antrojo pasaulinio karo. Šiandien pirštinės siuvamos daugiausiai iš nailono ar viskozės - dirbtinės ir nekilmingos medžiagos. Išrastas ir ypatingas elgesio su pirštinėmis etiketas. Jo simbolinė reikšmė buvo labai vertinama. Mesta ant žemės vyrams, ji reiškė iššūkį, o moters mesta - meilės ženklą. Damos greitai įvertino šio nedidelio aksesuaro iš zomšos, šilko ar minkštos odos jėgą. Gaila, tačiau šiandien pirštinės nebėra tokios paslaptingos ir reikšmingos - pirmiausia žiūrima, kad jos būtų patogios, šiltos. Net ir rengiantis į didelę puotą, pamirštame tokį nepakartojamą aksesuarą - ilgas nėrinių pirštinaites.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Meilė stipresnė už mirtį

2008-10-31 | Visi Šventieji ir Vėlinės mena artimuosius, iškeliavusius Amžinybėn. Tą dieną tikintieji švenčia Visų Šventųjų šventę, o lapkričio 2-ąją - Vėlinės, prisimenami mirusieji. Čia esama šiokio tokio nesusipratimo. Šios dvi dienos pas mus suplaktos į vieną, labiau išskiriant mirusiųjų prisiminimą. Bažnyčioje kur kas anksčiau buvo pradėta švęsti Visų Šventųjų šventė, o Vėlinės - vėliau. Visų Šventųjų švente žmonės raginami sekti šventųjų pavyzdžiu, tapti šventais, nes tikrasis šventumas ir tikrasis žmogiškumas yra tapatūs dalykai. Ir kilnaus, kūrybingo bei gyvenimą teigiančio šventumo siekis nėra kažkokiam luomui, bet kiekvienam žmogui skirtas dalykas. Pirmieji krikščionys vienas kitą vadindavo šventaisiais, o krikščionių mirtį - užmigimu. Mirtis niūri ir bauginanti yra ciniškai, egoistiškai ir niekšiškai gyvenusiems, o šventiesiems - būsenos pakeitimas. Sumaterialėjusių žmonių santykis su mirtimi yra dvejopas: vieni bando susikurtą gerovę pasiimti į amžinybę, kiti visiškai vengia minčių apie mirtį. Vakarų šalyse neretai žmonės, atidavę į prieglaudą nusenusius artimuosius, su prieglaudos administracija sudaro sutartį, kad, globojamajam mirus, jį palaidos ir žinią apie mirtį duos tik po kurio laiko. Taip norima išvengti streso ir minčių apie žmogaus pabaigą Žemėje. Turtingi žmonės iš anksto pasistato paminklą ar užsisako brangų karstą, kuriame įrengta ventiliacija, šviesa, groja muzika, įdedama kvepalų.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Įsimylėti ar apsimeluoti

2008-10-31 | Meilės nesukursi. Ji nutinka. Yra žmonių, kurie niekada nepatyrė, kaip širdis netikėtai ir pilnai atsiveria kitam žmogui. Kiti kasdieną jaučia stiprius teigiamus ir neigiamus jausmus. Įsimylėti labai rizikinga: įsijungia baimė, kad būsi atstumtas ar apgautas, prarandama kontrolė. Psichologas A. Louen tvirtina, kad atsidavimo momentu trumpam atsiveria ego ribos ir įvyksta chaotiškas susiliejimas su kitu žmogumi, kuris primena vaisiaus būseną motinos gimdoje ir visiškai pašalina atskirumo pojūtį. Jausmai ir taisyklės tarp vyro ir moters susiformuoja per pirmas 15 bendravimo minučių, bet kai pabunda meilė, šis pirmas įspūdis pamirštamas. Mylimasis ima atrodyti tiesiog nuostabus, o po to paaiškėja, kad savo charakterio trūkumais jis skausmingai primena mūsų ankstesnius partnerius, su kuriais santykiai jau sužlugo. Būna, kad pirmą kartą pamatytas būsimas mylimasis padaro blogą įspūdį, vėliau šis užsimiršta, bet po keleto metų vėl išryškėja pirmą kartą susitikus įžvelgtos savybės, kurių mylint nenorėta matyti. Buvo atliktas eksperimentas: grupė atsitiktinai surinktų žmonių mėnesį turėjo imituoti šeimyninį gyvenimą. Po šio eksperimento nemaža dalis jų sukūrė tvirtas šeimas. Tai primena situaciją, kai anksčiau patrnerius parinkdavo tėvai. Dalis tokių šeimų irgi sėkmingai gyvendavo. Pasirodo, kad įsimylėjimas –lengviausias bet toli gražu ne labiausiai užtikrintas būdas užmegzti santykius. Kodėl mylimasis tampa toks gražus?

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Ištikimo vyro išpažintis: kodėl aš visą gyvenimą neišdaviau žmonos?

2008-10-26 | Aš noriu atskleisti jums paslaptį. Tai yra tai, kuo aš labai didžiuojuosi, ir tuo pačiu tai, ko aš gėdijuosi. Tai yra tai, ką reiškia būti vyru ir tokiu nebūti. Tai apibūdina, kas aš esu ir kas nesu. Tai dichotomija, kurią net man sunku suprasti. Mano paslaptis yra beveik ketvirčio amžiaus senumo - aš visada buvau ištikimas. Nors geidžiau daugelio moterų, niekada nei su viena iš jų nemiegojau, niekada nebučiavau nei vienų bučinio ištroškusių lūpų. Aš pasiturintis. Aš geros fizinės formos. Aš gražiai rengiuosi ir ne, aš nesu bjaurus. Taip, aš turėjau progų, bet...Aš niekada neapgaudinėjau. Ir niekada apie tai neprisipažinau, na, todėl, kad vyrai paprastai apie tai neprisipažįsta. Nepaisant to, kaip mes norėtumėm, kad jūs galvotumėte, kokie mes tapome jautrūs, mūsų broliška klika pagrįsta bravada ir varžymusi dėl pripažinimo. Tą pačia minutę, kai mes prisipažįstame nebesivaikantys sijonų, atsiribojantys nuo mūsų prigimtinio poreikio persekioti, mūsų goriliškos krūtinės ima mažėti. Tai gali skambėti ne ypač protingai, bet taip jau yra, bent jau mano pasaulyje. Taigi, ar aš kada nors nukrypau į šalį? Vieną kartą mano kolega man pasakė: "Jei ruošiesi apgaudinėti, daryk tai su tobulu 10, nes, kai tave pagaus apgaudinėjantį - o kada nors vis tiek pagaus - žvelgdamas atgal į praeitį, nesigailėsi." Aš visada maniau, kad tai geras patarimas. Be to, aš niekada nesutikau tobulo 10, kuri būtų susidomėjusi manimi.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Kodėl moterys būna neištikimos?

2008-10-24 | Mums puikiai žinoma, ko reikia visiems vyrams. Sekso, sekso ir dar kartą sekso. O štai savo troškimuose niekaip nesusigaudom. Apie moteriškas išdavystes visiškai atvirai – žurnalas „Elle“. Sutikite, pavydėti – negerai, o jau pavydėti vyrams – tuo labiau. Bet reikia pripažinti, kad neištikimybės klausimais yra iš jų ko pasimokyti. Beje, turime omenyje ne kiekybinius rodiklius, bet patį elgesį. Kad ir kaip badytų akį žodis „teisingai“ šiame kontekste, bet jei vyriškiai ir eina į kairę, tai daugumoje atvejų daro tai teisingai. Pripažinę kaip faktą, kad ištikimybė – trumpiausias kelias į impotenciją, vyrai aktyviai užsiima savigyda ir profilaktika. Neištikimybė jiems kaip piliulė: karti, bet reikalinga. Štai kodėl mūsų džentelmenai nuoširdžiai nesuvokia, kai juos pagauna su kokia nors blondine ir apkaltina kažkokia neištikimybe. Kam gi čia tie pykčiai ir tas siaubingas žodis? Iš tikrųjų, jei pažvelgtume į situaciją iš vyriškos (sąlygiškai kalbant - teisingos) pusės, taip ir yra. Seksas su pašaline dama nekeičia jo meilės jums, ir statistiniam vyriškiui vargu ar ateitų į galvą iš savo neištikimybės daryti antikinę tragediją. Svarbiausia, kad mes nieko nesužinotume ir nenusimintume, o visa kita – jokių problemų. Ką daryti, jei jau tokia jų poligaminė prigimtis, ir apskritai tai gyvenimiški dalykai. Štai dėl tų „gyvenimiškų dalykų“ ir „prigimties“ mes nesutariame. Ir ne tiek su vyrais (ar maža merginų, kurios šaltakraujiškai priima neištikimybę), kiek su savimi.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Ar mokate bučiuotis?

2008-10-13 | Taip, taip, neseilioti partnerio lūpų, ausų ir visa kita, nepalikti mėlynių, nesikandžioti, nekalenti dantimis į dantis, bet bučiuotis?Jei ne, jūsų laukia kelios pamokėlės. Vakuuminis bučinys. Įsisiurbiama į partnerės lūpas, lyg bandytum ištraukti ne tik sielą, bet ir visus vidurius. Toks bučinukas neturi trukti ilgai. Neatitrauk savo lūpų staiga, antraip atrodys, kad netoliese iššovė šampano butelis. Drugelis. Prikišk savo blakstienas prie mylimosios skruosto, paskui lėtai užsimerk ir atsimerk, kad blakstienos vos vos paliestų jos odą. Jei viską darysi teisingai, jos širdelė plaks į taktą tavo blakstienų virpčiojimui, jei ne, ją apims jausmas, kad persekioja įkyri musė. Ausies spenelio glamonėjimas. Gana rizikingas eksperimentas. Ausis - ne tik erogeninė zona, ji dar ir puikiai gaudo visokius garsus. Taigi netinkamai elgiantis ji gali išgirsti ne rojaus muziką, kurią, kaip manai, skleidi, bet kažką panašaus į vandens gurgėjimą tualete. Šnekamasis bučinys. Jis buvo itin populiarus valdant Prancūzijos karaliui Liudvikui XV. Įsimylėjėliai prisispausdavo vienas prie kito lūpomis ir kuždėdavo komplimentus, eilėraščius, madrigalus.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Jis myli mane... kaip auką

2008-10-12 | Tarp vyrų ir moterų dažnai būna nesutarimų. Taip vyksta todėl, kad vienai ir tai pačiai sąvokai priskiriame skirtingas reikšmes. Ji sako: "Aš tave myliu", o turi omenyje: "Myliu tavo pinigus", arba "Pagimdysiu tau vaiką", o galbūt "Niekur tavęs nepaleisiu". Daug reikšmių, tiesa? Jis sako jai: "Aš tave myliu", o turi omenyje "Man patinka su tavim mylėtis", arba "Gerai, kad neverti manęs įsitempti", o galbūt "Dabar privalėsi manęs klausytis". Ir tai dar ne viskas. Kaip mums suprasti vienas kitą, kai egzistuoja toks didelis, atrodytų pažįstamų ir suprantamų jausmų, galimų traktavimų kiekis. Pasirodo, jei žinai, kaip vyras supranta meilę, galima nuspėti būsimus jūsų santykius! Tą pažymėjo net Aristotelis, išskyręs 6 meilės rūšis. AGAPE – pasiaukojanti meilė. Vyras, kuris suvokia šį jausmą, kaip atsidavimą, padarys viską, kad mylimajai būtų gera. Kaip jis save išduoda. Greičiausiai jis ilgai su jumis draugavo ir tik po to prisipažino meilėje. Jūs pastebite, kad jis niekada nereikalauja atsako į jo jausmus. Kai toks vyras sako jums "Aš tave myliu", reikia suprasti: "Atiduosiu tau paskutinius marškinius". Ko iš jo tikėtis. Tokia meilė, be abejo, turi daug teigiamų savybių. Vyras, kuris nuolat aukoja save ir savo interesus dėl jūsų, pelno pasitikėjimą ir pagarbą. Tačiau nieko daugiau, išskyrus tai. Paprastai totalus rūpinimasis pradeda įgristi. Tai, be abejo, malonu, tačiau seksualinės traukos tikrai neskatina.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Meilės pakopos

2008-10-06 | Ko gero, viskas prasideda nuo to, kad žmogui įskiepytas noras ieškoti kito žmogaus, nesijausti vienišu. Kurį laiką pabuvęs vienas (ir besijausdamas vienišas) žmogus paprastai apsigauna ir gerai savijautai nuteikiantį jausmą pirmam pasitaikiusiam žmogui pradeda laikyti įsimylėjimu. Tai pirmoji meilės pakopa – susižavėjimas. Teigiama, kad jei neperauga į kitą meilės formą, šis jausmas paprastai praeina po savaitės, mėnesio. Ką sako psichologai. Psichologai priėjo išvadą, jog meilės jausmą patiria tik kas trečias žmogus, o likusieji meilės sąvoką tapatina su aistra, prisirišimu, pagarba, rūpinimusi. Psichologai meilę skiria į dvi rūšis – tikrąją meilę ir egoistinę meilę. Tikroji ir gryniausia meilės forma neturi nė lašelio egoizmo. Galima sakyti, kad tu iš tikrųjų myli žmogų tada, kai nereikalauji iš jo atsako, ir negriauni jam gyvenimo, jei jis pasirinko ne tave. Tikroji meilė reiškiasi tik tuo, kad nori matyti kitą žmogų laimingą. Tačiau bet kuris psichologas pasakys, kad taip mylint – labai paprasta pavirsti skudurėliu po mylimo žmogaus kojomis. O skudurėlis kasdien vis labiau nušiūra ir atsibosta. Nepaisant visko, tokia meile mylėti sugeba tik visiškos išimtys – juos po mirties būtų galima paskelbti šventaisiais. Daug dažniau sutinkama egoistinė meilė. Žmogus mano, kad myli kitą žmogų, tačiau iš tiesų tik nori, kad tas asmuo jį mylėtų. Visas jo švelnumas, elgesys nukreiptas tik į tai, kad gautų iš kito asmens atsaką.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!