LT   EN   RU  
2020 m. gruodžio 4 d., penktadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Meilė
Pirmojo bučinio saldumas

2007-02-22 | Liaudies išmintis byloja, kad pirmasis blynas visada prisvilęs. Tai pirmasis bučinys irgi toks - nevykęs? Taigi nusprendėme pasidomėti, koks tas pirmasis, vaikiškas bučinys ir kokius įspūdžius bei emocijas jis žadina dabar jau studentams, nebe vaikams. Sioma, VDU - II k.: Tai įvyko darželyje, kai man buvo 6 metukai. Jos vardas buvo Simona. Mūsų lovos buvo šalia, todėl mes dažnai plepėdavom. Aš ją pabučiavau netikėtai, ji išraudo, bet tikiuosi jai buvo taip pat malonu kaip ir man. Kai bandžiau ją pabučiuoti antrą kartą mus pamatė auklėtoja ir paguldė toliau vieną nuo kito. Jolita, KMU - IV k. (22 m.): Tai buvo kažkas nauja ir nepatirta, todėl labai malonu. Vaikinas pabučiavo mane per diskoteką mokykloje. Tą akimirką man lyg sparnai išdygo, pasijutau lyg skrisčiau. Kornelijus, VU, KHF - IV k.: Prisimenu, kad buvo drėgna. Man buvo 10m. ir pasibučiavau todėl, kad mergina buvo prižadėjusi saldainių popierėlių. Man tai patiko. Kristina, VDU - III k.: Mano pirmas bučinys buvo tamsioje spintoje. Jam buvo 6 m., o man - 7 m. Mes žaidėme šeimą ir tai buvo šeimyninis bučinys. Mes bučiavomės stovėdami ir susikibę už rankučių. Labai bijojome, kad neužkluptų suaugusieji.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Meilė, reiškiama ne žodžiais

2007-02-20 | "Esu užsispyrusi, turiu valios, nebijau darbo ir daug dirbu, tai man labai padeda siekti savo tikslų", - šypteli Jolanta. Tačiau tai nereiškia, kad visas jos mintis ir laiką užėmė mokslas. Vieną dieną į duris pasibeldė vaikinas. Jis atnešė laišką Jolantos bendrabučio kambario draugei jos gimimo dienos proga. Tą laišką autobusų stotyje Panevėžyje iš pažiūros labai patikimam, bet visiškai nepažįstamam vaikinui perdavė draugės tėvas. Jis norėjo padaryti dukrai staigmeną. "Tą vakarą mes kartu su juo šventėme gimtadienį. Kaip neatsidėkosi vaikinui už tokią puikią staigmeną? Po to jis pas mus apsilankė dar keletą kartų. Vėliau pradėjo lankyti jau ne mus, o mane. Tai man buvo viena iš daugelio pažinčių, bet ypatinga. Po kelių mėnesių draugystės apsigyvenome kartu", - prisimena Jolanta. Jai ir dabar sunku atsakyti, kiek laiko reikia, kad žmonės suprastų, esą skirti vienas kitam. "Tai priklauso, kiek giliai tu sieki pažinti tą kitą žmogų, kokie tavo lūkesčiai ir kiek esi atvira tam, kad ir tave pažintų. Visas gyvenimas yra nuolatinis pažinimas", - įsitikinusi Jolanta. Jos manymu, kai kurios poros nugyvena visą gyvenimą, pasineria į kasdienybės rutiną ir per daug neskiria laiko bandymui suprasti, kuo ir kaip gyvena artimas žmogus. Nesidomi, kokie jo rūpesčiai, kas jį slegia. Pažinimas, anot Jolantos, ateina per nuolatinį komunikacijos procesą.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Jaunimo laikraštis ,,Tu - ne vienas": Meilė per atstumą

2007-02-14 | De­vy­nio­lik­me­tė GYTĖ tei­gia, kad drau­gys­tė per at­stu­mą įma­no­ma tik tuo­met, kai prieš tai po­ra yra drau­ga­vu­si bent pus­me­tį. Per tą lai­ko­tar­pį at­si­ran­da tar­pu­sa­vio su­pra­ti­mas, vis­kas pa­aiš­kė­ja, ir po­ra ar­ba „žiau­riai“ pri­si­ri­ša vie­nas prie ki­to, ar­ba pa­sa­ko „ate“. Gy­tės san­ty­kiuo­se su vai­ki­nu la­biau­siai ir trū­ko bū­tent pri­si­ri­ši­mo, kad pa­vyk­tų pa­lai­ky­ti drau­gys­tę per at­stu­mą. Su­si­pa­ži­nu­si su vai­ki­nu va­sa­ros pa­bai­go­je ir pa­bu­vu­si kar­tu tre­je­tą sa­vai­čių, tu­rė­jo at­si­svei­kin­ti su juo, nes vai­ki­nas bu­vo iš ki­to mies­to. Po­ra nu­spren­dė tęs­ti drau­gys­tę, tik ki­ta­me lyg­me­ny­je – per at­stu­mą, juo­lab kar­tas nuo kar­to jie ga­lė­jo su­si­tik­ti. „Ti­kė­jau­si kad „pra­temp­sim“ iki ki­tos va­sa­ros, kai vėl ga­lė­si­me bū­ti kar­tu, ta­čiau ro­man­tiš­kus va­sa­ros va­ka­rus pa­kei­tė sė­dė­ji­mas prie te­le­vi­zo­riaus su mo­bi­liuo­ju te­le­fo­nu ran­ko­se: skam­bu­čiai, ži­nu­čių srau­tas bė­gant lai­kui vis ma­žė­jo ir ma­žė­jo. Blo­giau­sia, kad vi­sas tas šal­tu­mas slin­ko iš jo pu­sės. Tur­būt per daug pri­si­va­jo­jau ir ide­a­li­za­vau tiek jį, tiek mū­sų san­ty­kius. La­bai kan­ki­nau­si ir iš­gy­ve­nau jaus­da­ma, kad vi­si jo jaus­mai man tuoj iš­blės: ban­džiau sau­go­ti ir gai­vin­ti drau­gys­tę, nes lai­kas, pra­leis­tas kar­tu, bu­vo nuo­sta­bus. Bū­tent pri­si­mi­ni­mai bu­vo tas „kab­liu­kas“, ska­ti­nęs ko­vo­ti.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Bučiniai ir apsikabinimai naudingi sveikatai

2007-02-13 | Seksas, apsikabinimai ir bučiniai yra labai naudingi žmogaus sveikatai, teigia mokslininkai. Sekso metu laikinai padidėja kraujo spaudimas, o tokia „mankšta" arterijoms ir venoms padeda išlikti stiprioms ir lanksčioms. „Žinoma, visi esame skirtingi, tačiau seksas gali duoti tokią pat naudą, kaip kelis kartus užlipti ir nulipti laiptais", - sako Keti Ros (Kathy Ross) iš Didžiosios Britanijos širdies fondo. Ir tai daug smagiau - tai reiškia, kad yra didesnė tikimybė priprasti prie „treniruočių" režimo, pažymi britų dienraštis „The Sun". Mylėdamiesi sudeginame vidutiniškai 200 kalorijų. Tačiau nauja poza gali padėti sudeginti dar daugiau riebalų ir suteikti didesnį malonumą. Didžiausią naudą gauna partneris, esantis viršuje. Padeda ir apsikabinimai. Šiaurės Karolinos universiteto mokslininkai nustatė, kad jie gali sumažinti kraujo spaudimą, dėl jų išsiskiria daugiau naudingo hormono oksitocino. Maža to, kiti amerikiečių mokslininkai aptiko ryšį tarp sekso ir imuninės sistemos. Vilkeso universiteto dėstytojas Karlas Charneckis (Carl Charnetski) nustatė, kad studentų, kurie mylisi bent kartą per savaitę, organizme yra daugiau antikūno, vadinamo imunoglobinu A. Jis padeda organizmui kovoti su infekcijomis.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Prancūziškasis Agnės bučinys

2007-02-12 | Šiandien aš antrą kartą gyvenime prancūziškai pasibučiavau. Kitais žodžiais tariant, šiandien aš „pasilaižiau" su Agne. Viskas prasidėjo prieš porą dienų. Su šia mergina aš susipažinau per pažinčių portalą. Ji man pati parašė ir po neilgo susirašinėjimo susitarėm susitikti šeštadienį, paskui dar kartą sekmadienį ir šiandien. Blogiausia yra tai, kad pats bučiavimasis man nebuvo labai malonus. Kišti vienas kitam į burnas liežuvius, keistis seilėmis? Truputi šlykštoka. Turėjau būti visą laiką labai susijaudinęs, bet turiu prisipažinti, kad to nepajaučiau. Gal dėl to, kad ji man nėra ypatingai patraukli? Ar tiesiog todėl, kad aš pripratau neturėti moters ir tiesiog jau negaliu savęs įsivaizduoti su jokia? Seniau, kuomet aš studijavau universitete, net kuomet aš dar mokiausi mokykloje užtekdavo pažiūrėti į seksualesnę merginą ir tekdavo ieškoti artimiausios vietos, kur galima būtų prisėsti sukryžiavus kojas penkiolikai minučių, arba žiemą bėgti į speigą apsirengus marškiniais, kad atvėsčiau. Tokių dalykų jau nebepasitaiko. Būtent todėl ir reikia vyrui prarasti nekaltybę apie dvidešimtus gyvenimo metus. Tuo tarpu mano dabartinis seksualinis susijaudinimas yra tik buvusios šlovės šešėlis. Agnė aiškiai pastebėjo, kad kažkas yra negerai. Vienintelis pasiaiškinimas atėjęs į galvą buvo tai, kad aš esu drovus. Kaip mes žinome, drovumas yra tik dalis mano problemų. Sulaukiau poros tikrai gerų patarimų, kaip reikia elgtis su moterimis ir dėkoju už juos.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Keturios meilės

2007-02-12 | Pavydas būdingas visoms meilės atmainoms, beveik visiems santykiams. Prisirišimo pavydas glaudžiai susijęs su pasitikėjimu senais ir pažįstamais dalykais. Taip pat su tuo, kad prisirišimui absolučiai, arba santykinai, nesvarbi vadinamoji įvertinamoji meilė. Mes visai nenorime, kad "mieli seni veidai" taptų gražesni ar gudresni, kad mūsų senuosius įpročius pakeistų nauji, nors ir geresni, kad senų juokų ir interesų vietą užimtų jaudinančios naujovės. Permainos kelia gresmę prisirišimui. Įprastame civilizuotos šalies gyvenime taikos metu rasime mažai dalykų, tokių artimų įnirtingam puolimui, kaip energingas visos netikinčiųjų šiemos išpuolis prieš tą jos narį, kuris tapo krikščioniu, arba visos neišsilavinusių žmonių šeimos išpuolis prieš tą, kuris aiškiai nori tapti intelektualu... Tai reakcija į dezertyravimą, net į apiplėšimą. Kažkas – žmogus ar daiktas – atėmė "mūsų" berniuką (ar mergaitę). Tas, kuris buvo vienas iš Mūsų, dabar priklauso Jiems. Kokią teisę Jie turėjo taip pasielgti? Jis mūsų. Bet dabar prasidėjo visos šios permainos, kas žino, kuo jos baigsis? (O juk mes taip ramiai ir gražiai gyvenome, niekam nedarėme nieko blogo!) Prisirišimas užtikrina laimę tada ir tik tada, kai dar yra ir sveikas protas, ir mokėjimas imti bei duoti, ir "padorumas". Kitaip tariant, kai prie prisirišimo pridedama šis tas daugiau, šis tas visai kito. Vien jausmo nepakanka. Dar reikia ir "sveiko proto", tai yra logikos. Reikia "mokėti imti ir duoti", tai yra laikytis teisingumo...

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Bučinio anatomija

2007-01-26 | Burnos išsižioja ir susilieja į vieną gašlų, ilgesingą, aistringą bučinį! Per visą ekraną! Ir taip kiekviename save gerbiančiame filme. Žinant aktoriaus darbo specifiką, kai geram kadrui įamžinti reikia aibės dublių, galima tik įsivaizduoti, ką abu aktoriai jaučia. Ypač jeigu jie vienas kito nemėgsta. Kodėl? Todėl, kad lūpos tikriausiai yra viena iš pačių intymiausių žmogaus erogeninių zonų. Tokiam kino bučiniui reikia atsiverti, numesti visus šarvus, įsileisti į savo gyvybinę erdvę. Kaip viena buvusi prostitutė aiškino žurnalistui: „Dariau viską, bet niekada nebučiavau savo klientų!". Taigi bučinys lyg ir netinka viešoje erdvėje. Nors kas to nėra daręs! Į prancūziškus - giliais, su liežuvio pagalba, bučiniais, kur nors aikštėje reaguojame nevienareikšmiškai. Kokiame nors paauglių vakarėlyje toks nevaržomas elgesys yra „kietumo" įrodymas. Bet ilgainiui sutinkame, kad bučinys yra intymus dviejų žmonių visiškas vienas kitam atsidavimas, giliausios meilės įrodymas. Nemaišykite panašaus bučinio su bučiniais susižavėjimo akimirką. Jam praėjus, mes net negalime įsivaizduoti „kaip galėjome bučiuoti tokią idiotą"! O kas neprisimena pirmo bučinio? Pamenat, sėdime abu vienas šalia kito, norisi ją pabučiuoti, bet nežinai kaip, nerimauji - gal dar taukštelės atsivedėjusi, prieš tai išvadinusi kvailiu! Bandai prisiminti, kaip tai darė kine, apsimeti profesionaliu bučiavimosi ekspertu...

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Kai skiria kilometrai

2007-01-13 | Vienas pasimatymas per mėnesį, per metus, per visą gyvenimą. Naktiniai susirašinėjimai internetu, ilgi ir brangūs pokalbiai telefonu, viltis susitikti, apsikabinti, pasimylėti. Ir kančios. Dėl nesaugumo, dėl suvokimo, kad kito karto gali ir nebūti, kad neužteks jėgų sulaukti. Mylėti per atstumą galbūt ir įmanoma, bet ar tokia meilė atneša laimę? Ar užtenka vien žinojimo, kad turi žmogų, kurį paskutinį kartą matei per praėjusias Kalėdas ar užpernai? Galų gale seksas – kiek galima tverti be jo? „Meilė per atstumą? Tai panašu į medaus laižymą per stiklą“, - piktinasi vieni. Kiti mano, kad stipraus dvasinio ryšio negali suardyti nei laikas, nei atstumas, nei kartais nesutramdoma žmogaus fiziologija. Kai įsimylėjėlius skiria viso labo niekingi trys šimtai kilometrų, santykius net sunku vadinti meile per atstumą – šokti į mašiną ir parlėkti iš Vilniaus į Klaipėdą galima net vidury nakties ir ne vieną kartą per savaitę. Tačiau ką daryti, kai poras skiria valstybinės sienos ar net vandenynai? Vienas pas kitą juk neprilakstysi – brangu, o ir darbdaviui ispanui ar airiui juk nepasakysi, kad apelsinai nusiskins patys ar baro klientai liks neaptarnauti. Anksčiau karčių santykių per atstumą dažniausiai ragaudavo vien jūreivių žmonos. Dabar, kai pusė Lietuvos uždarbiauja svetur, kankintis priverstas kas penktas. Buvusio jūreivio žmona Nijolė neslėpė atsigavusi tik tuomet, kai penkiolika metų į jūrą plaukęs vyras sutiko su jos ultimatumu – arba žmona, arba darbas.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Ar jūs pasiruošę meilei?

2007-01-01 | Galbūt jums nesiseka meilėje, nes neišmokote mylėti...kol kas. Šis metodas tikrai veiksmingas. Matau, kiek daug žmonių bando dalintis savo meile, ir jos neturi. Aišku, jų dalijimasis atneša kitiems bėdų. Galite galvoti, kad dalinatės savo meile, bet dalinatės tik savo bėdomis, nes tai yra viskas, ką turite. Jūs tikitės, svajojate, o koks rezultatas? Svajonėse meilė nuostabi; realybėje ji tampa nelaime, pragaru. Prieš tapdami mylimuoju, pirmiausia turite tapti meile. Žmonės mano, kad jie taps meile tik įsimylėję. Jų logika kvaila. Negali tapti mylimuoju, kol neturi meilės - o meilės jūs neturite. Kiekvienas įsitikinęs, kad sugeba mylėti; tiesiog jam reikia rasti kažką, kas jo meilę priimtų. Jis pilnas meilės energijos; jam tereikia žmogaus, kuris jį priimtų. Taip žmonės ir gyvena, randa. Dažnai jie sutinka nuostabių žmonių, bet galiausiai viskas tampa apgailėtina. Jie mano, kad dalinasi meile - jie dalinasi tik savo vienatve. Jie mano, kad dalinasi kažkuo dievišku - jie dalinasi tik savo bjaurumu. Jie mano, kad dalinasi pačia savo esybe - bet jie dalinasi tik savo purvinu paviršiumi. Jie patys nepažįsta savo esmės - toks vargšas žmogus. Turtingas žmogus yra tas, kurio gyvenime pilna poezijos, šokio, šventės, tylos, susicentravimo, įsišakinijimo. Turtingas žmogus tas, kuris toks pilnas kaip debesys lietaus sezonu, pasiruošęs lietumi išsilieti ant kiekvieno pakeleivio. Arba kaip pumpuras, pasiruošęs dalintis savo aromatu su bet kuriuo vėju ar keliauninku.

Lankomumo reitingasKomentarų: 3

plačiau >>

Klaipėdoje dar gyva tikra meilė

2006-12-23 | Prie pabaigos artėjantys 2006-ieji uostamiesčiui buvo dosnūs naujų gyvybių ir santuokų. Klaipėdos savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Gražina Misevičienė pasidžiaugė, kad ir ištuokų šiemet buvo mažiau nei praėjusiais metais. Deja, jau šešeri metai iš eilės mūsų mieste daugėja mirčių. Šiemet jų skaičius peržengė 2 tūkst. - tiek mirčių buvo užregistruota tik prieš 11 metų. "Šiemet man labiausiai įstrigo viena santuoka. Tuokėsi jauna pora ir abu tiesiog spinduliavo meile vienas kitam. Šio jausmo nesuvaidinsi. Ir kai, užmovus nuotakai žiedą, jaunojo akyse suspindo ašaros, nebesusilaikiau ir aš", - braukdama ašaras prisiminė G. Misevičienė. Tūkstančius porų sutuokusi moteris apgailestavo, kad tokių tikrų jausmų retai kada pavyksta pamatyti. "Dar stebino tai, kad nemažai jaunų pirmą kartą tekančių merginų žiedus mainė su gerokai už save vyresniais vyrais. Net nebeskaičiuojame tų porų, kur amžiaus skirtumas - mažesnis nei 20 metų. O tokių, kur amžiaus skirtumas - daugiau nei 20 metų, šiemet buvo vienuolika. Visais atvejais jaunesnė būna moteris. Vienas jaunikis už nuotaką buvo vyresnis net 30 metų", - pasakojo G. Misevičienė. Iš viso šiemet iki gruodžio 20 dienos įregistruotos 1386 santuokos, o pernai per visus metus - 1225. Vis daugiau porų nori tuoktis iškilmingai. Tiesa, šiemet buvo daugiau nepilnamečių santuokų - 7 (pernai - 4). Visais atvejais nepilnametės tekėdamos laukėsi. Buvo švenčiamos ir 4 auksinės vestuvės, kai poros kartu išgyveno net 50 metų.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!