LT   EN   RU  
2020 m. gruodžio 4 d., penktadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Meilė
Meilė yra (pirma dalis)

2005-10-02 | Nepradėsiu čia pasakot, kad pasaulis sukasi dėl meilės, kad įsimylėjus Tavo gyvenimas nusidažo visomis vaivorykštės spalvomis. Taip - tai gražūs žodžiai... Bet banalūs... Šito jausmo neišreikši jokiais epitetais ar palyginimais. Tai tik sumenkina viską. Man patiko panelės iš mano mokyklos vieną vasario 13-tąją išsakyta mintis: "Rytoj didžioji banalybių diena". Geriau ir nepavadinsi... Vargšas šv. Valentinas, kuris net susapnuot negalėjo, kad jo vardu bus pavadinta tokia beprasmė, paviršutiniška šventė. Kai jis buvo gyvas, žmonės meilę suprato daug subtiliau... Taigi, pamirškime tą "širdučių klijavimo" ar "SMS eilėraštukų siuntinėjimo" meilę ir pažiūrėkim šiek tiek įžvalgiau. Štai ir paradoksas. Kai įsimyli, regis, lėktum pas tą žmogų ir išsipasakotum viską, kas kirba širdyje. Tačiau iš karto STOP - kažkokia jėga Tavyje verčia dvejoti, verčia sustoti ir laukti nežinia ko. Verčia užsisklęsti ir tylėti. O gal kiek kitaip - neleidžia prakalbėti, nors to ir norisi. Kodėl šitaip? Manyčiau, dėl vienintelės priežasties - kažkokios paslaptingos baimės "susimauti", baimės padaryti kažką ne taip, kaip, neva, "turėtum padaryti". Ir įvyksta visiškai priešingai. Nors prieš tai su tuo žmogumi bendravai labai nuoširdžiai, artimai, be kompleksų, dabar pradedi tiesiog nuo jo slėptis, grožėtis juo tik iš šalies, apie tai jam net neužsimenant. Pats save izoliuoji nuo to, prie kurio labiausiai norėtum būti. Argi tai nėra keista?..

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Mano pirmoji meilė

2005-09-10 | Mano pirmoji meilė sėdi prie lošimo automato dideliame prekybos centre ir stebi, kad lošėjai ko nors ne taip nepadarytų. Esu labai azartiška, todėl prie šio automato (ir prie savo pirmosios meilės) nesiartinu. Tai įvyko šeštoje klasėje. Aš buvau mergytė su trumpom šviesiom kasytėm. Jis buvo berniukas trumpai kirptais plaukais ir sėdėjo man už nugaros. Nugara ir kasytės kentėjo. Kentėjau ir aš. Bet iškęsti buvo įmanoma. Per vieną pamoką jis atsiunčia man popieriaus lapą, kuriame surašyti visų mūsų klasės berniukų vardai. - Padėk pliusą prie to, kuris labiausiai patinka, - paprašo. Nė vienas nepatinka. Visi trumpai apsiskutę, visi mažesni, vieni kitiems per galvas pertraukų metu šokinėja... Kaip kokie penktokai! Bet ką darysi? Gaila nugaros, gaila kasyčių. Surašau visų klasės mergaičių vardus ir paduodu jam: - Tu padėk pirmas. Pamačiusi, kad jis prie mano vardo pliusą padėjo, berniukų sąraše pliusą padedu prie jo vardo. Vis dėl tos nugaros ir tų kasyčių. Bet įkritau į tikrą meilės liūną. Rytojaus dieną gavau meilės laišką su griežtu reikalavimu nedelsiant atnešti atsakymą. Žinodama, kad meilei dar nesu subrendusi ir kad šis objektas nekelia man jokių simpatijų, nebegalvodama nei apie nugarą, nei apie kasytes, popieriaus skiautėje parašiau trumpai ir aiškiai: "Su tokiais durniais neprasidedu". Skiautė grįžo atgal su įsakymu: - Rytoj atnešk tikrą laišką. Su voku! Voko, aišku, neturiu, pinigų taip pat. Dar labiau neturiu noro rašyti. Išgyvens ir be laiško - nusprendžiu.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Bučiuokitės į sveikatą!

2005-08-25 | Jei bučiniams skirsite bent 3 minutes, jūs ne tik patirsite malonumą, bet ir padėsite savo organizmui atsikratyti streso bei jo padarinių. Dėka bučinių, vykstant biocheminėms reakcijoms, sunaikinami „streso hormonai" bei gaminasi „laimės hormonai" - endorfinai. Bučiniai pakelia viso organizmo tonusą. Net pats paprasčiausias bučinys (bet ne pakštelėjimas į žandą!) padidina širdies susitraukinėjamų dažnį. Dėl to kraujas greičiau teka kraujagyslėmis ir ląstelės gauna daugiau deguonies. Bučiniai veikia ir kvėpavimo ritmą. Ši „ventiliacija" - geriausia kvėpavimo takų susirgimų profilaktika. Bučiuotis rekomenduoja ir stomatologai. Čikagos stomatologijos instituto specialistai mano, kad bučiniai - puiki profilaktikos priemonė prieš... ėduonį. Bučiniai stimuliuoja seilių išsiskyrimą, o jose esantis kalcis ir fosforas patenka į dantų emalį ir apsaugo dantis. Australų mokslininkai aptiko, kad seilėse yra natūralių antibiotikų, padedančių žaizdoms greičiau gyti. Pernai vokiečių mokslininkai pranešė, kad švelnios glamonės ir bučiniai efektyviai nuima skausmą, nes veikia kaip dėmesį nukreipiantis efektas. Tiesa, nors bučinių nauda ir akivaizdi, bučiuotis su kuo papuola nevertėtų. Nepamirškite, kad per bučinį perduodamas kai kurių rimtų ligų užkratas.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Prancūziškas bučinys

2005-08-19 | Tai pats populiariausias bučinys visame pasaulyje. Ar tai tiesa? Pradėkime iš pradžių. Prancūziško bučinio pagrindas – liežuvio kontaktas. Būna, kad pradeda vaikinas, o prisijungia mergina, bet jei partnerės liežuvis pradės „maltis“ pirmas, nieko čia baisaus. Sutrikai? Kai žiaumoji maistą, tavo liežuvis juda ir atlieka darbą kuo puikiausiai. Juk liežuvis pats vikriausias žmogaus organas. Šiuo „daikčiuku“ galima išdarinėti tokius stebuklus. O... jo...joi!!! Paprasčiausiai išsižiok bučinio metu ir lauk, kas bus toliau. Įsivaizduok, partnerės burna – tavo burna. Daryk ten tą patį, ką ir savojoje. Ištirk teritoriją, liežuviu pereik per merginos dantukus – pasilinksminkite. Gink Dieve neišdarinėk nieko tokio, kas pačiam šlykštu ar nemalonu. Gal tau padės, jei apie šį prancūzišką bučinį galvosi kaip apie gerą maistą. Tik nepraryk savo partnerės! Kodėl šis „laižiakas“ vadinamas prancūzišku? Pačioje Prancūzijoje šitas meilės veiksmas įvardijamas sielų bučiniu. Kaltas šios šalies literatūrinis meilės kultas.

Lankomumo reitingasKomentarų: 17

plačiau >>

Vestuvės: beribės fantazijos ar meksikietiškų serialų atspindys?

2005-06-22 | Anksčiau apie jaunųjų šventę pranešdavo arklių kanopų kaukšėjimas ir skambalai, dabar vis dažniau - malūnsparnio propelerio, automobilio, motociklo ar jachtos variklio blerbimas. Berods, vestuvės tapo viena kūrybos sričių, kur galima realizuoti savo fantazijas, o turint gerą humoro jausmą - pasinerti į neišsemiamus eksperimentus. Vasaros savaitgaliais į Santuokų rūmus ir bažnyčias tiesiog plūsta puošnios poros. Bet iškilminga akimirka tampa tokia trumpa - juk už durų trypia daugybė savo eilės laukiančių jaunųjų. Sumainius žiedus, net ir išvyka į gamtą neretai tampa komiška: jūsų pamėgtoje vietoje, kur tikėjotės smagiai pabūti prieš vestuvių pokylį, taip pat knibždėte knibžda jaunųjų pulkai, laukdami eilės vienai pirmųjų bendro gyvenimo akimirkų įamžinti. Jei esate jaunesnis nei trisdešimties, ko gero, jums jau neteko matyti vestuvių puotos pradžioje rengiamų išbandymų jauniesiems: pavyzdžiui, skutančios bulvę, vystančios lėlę jaunosios, kapojančio malkas jaunojo. O nuotakos pagrobimas, juokingas piršlio testamentas ir korimas? Regis, ir jaunosios nešimas per tiltą tampa vis didesne atgyvena. Šiandien tradicijas į šalį stumia specialieji efektai, pirotechnikos stebuklai. Atrodo, kokios vestuvės be gausybės gėlių, plazdančių žvakių liepsnelių, kaspinų, byrančių rožių žiedlapių skambant nuostabiai muzikai?

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Tarptautinė bučinių diena

2005-06-22 | Nėra žinoma, kada tiksliai atsirado bučinys. Nėra jo išradėjo. Tačiau aišku, kad dabar bučinys yra kultūros reiškinys. Besibučiuojančius žmones matome filmuose, gatvėje. Taip formuojasi stereotipas, kad tam tikru metu turime bučiuotis. Meilę galima išreikšti anaiptol nebūtinai bučiniu, bet kitomis glamonėmis, tačiau mūsų visuomenėje šį jausmą, visų pirma, reiškia bučinys. Pirmasis bučinys ekrane: 1896 m. Mey Irvin ir Džonas S. Raye 30 sekundžių Tomo Edisono filme „Bučinys“. Filmas, kuriame užfiksuota daugiausia bučinių: „Don Žuanas“ (1926 m.). Jame suskaičiuotas 191 bučinys. Ilgiausias bučinys: Redžis Tumi ir Džeinė Vaimer bučiavosi 185 sekundes filme „Dabar tu armijoj“ (You're in the Army Now, 1940 m.). Įžymūs bučiniai: Kazanovos bučiniai, Judo bučinys, Drakulos bučinys, Džeimso Bondo bučiniai, Merlin Monro oro bučiniai. Bučinių rekordas: Amerikietis А. Volframas 1990 m. rugsėjo 15 d. Minesotoje festivalio metu per 8 val. pabučiavo 8001 žmogų. Kiekvieną žmogų jis bučiavo kas 3,6 sekundės.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

101 būdas pasakyti Aš tave myliu

2005-06-11 | Pirkit vienas kitam dovanas.

Išbučiuok jos visą kūną.

Nurenkit vienas kitą.

Parašyk istoriją kaip jūs susipažinote ir duok ją savo meilei.

Slapta įdėk savo meilei raštelį su pasiūlymu susitikti.

Pasakyk daug gražių būdvardžių iš jos vardo raidžių.

Skaitykit romanus vienas kitam.

Dovanok saldainius, poeziją ir gėles savo meilei.

Juokitės kartus.

Trumpam apsikeiskit vienas kito šeimomis.

Vaikščiokit susikabinę.

Parašyk „Aš tave myliu“ kuo neįprastesnėje vietoje.

Nustebink savo meilę su pusryčiais į lovą.

Nutiesk savo meilei kelią iš rožių žiedlapių.

Kai pamatai gražią moterį pasakyk savo merginai, kad ji dešimt kartų gražesnė.

Elkis su savo meile kaip su princese ar princu.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Egzistuoja meilė tik iš pirmo žvilgsnio

2005-05-14 | Rašytoja Nijolė Kepenienė visada norėjo tapti aktore. Vilniuje baigusi vidurinę mokyklą, ji atvažiavo studijuoti režisūros į tuometinę Klaipėdos konservatoriją. Tačiau, paragavusi laisvės skonio, apleido mokslus ir jau po pirmo kurso turėjo atsisveikinti su studijomis uostamiestyje. Tada sugrįžo į sostinę ir studijavo lietuvių kalbą, nors, kad taps rašytoja, dar nežinojo. Savo įkvėpėja Nijolė drąsiai gali vadinti antrąją dukrą – Akvilę. Šiai nepatiko skaitomos knygelės ir mažylė vis prašė pasekti pasaką apie šalia esančius daiktus – stalą, kėdes, kilimą. Tada Nijolė ir pajuto, kad kiekvienas daiktas – gyvas, turi savo charakterį ir gali papasakoti savą istoriją. Taip 1991 metais gimė moters pirmoji pasakų knygelė vaikams “Labanakt!”. Rašymas moteriai tapo savotišku žaidimu. Ji pradėjo rašyti ne tik pasakas, bet ir eiles, romanus. Kartą, kai ji dėstė būsimiems kepėjams profesinėje technikos mokykloje lietuvių kalbą, šie paprašė parašyti ką nors ne vaikams, bet jų amžiaus jaunuoliams. Tada šviesą išvydo romanas “Užmiršk mane“. Dabar rašytojos bagaže jau keturiolika knygų. Mėgstamiausias jos kūrinys – pasakų knygelė “Džiovintas debesėlis“, kurią puošė tuomet keturmetės dukrytės Šarūnės iliustracijos. Moteris prisipažįsta, kad rašymas tapo savotišku gyvenimo būdu. Ji rašo visur ir visada, jei ne ant popieriaus, tai mintyse. Net naktimis kartais sapnuoja savo romanų siužetų posūkius. Nijolė jau įprato visada nešiotis blonknotėlį ir parkerį.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Prancūziškasis bučinys

2005-04-22 | Prancūziškasis bučinys - tai romantiškas ir seksualus bučinys, kuomet vienas iš partnerių liežuviu liečia kito lūpas, jas laižo ir kiša liežuvį į partnerio burną. Bučinio metu paprastai abudu partneriai tai daro pakaitomis. Toks bučinys yra vertinamas kaip labai intymus, kadangi jis labai dažnai praktikuojamas kaip meilės žaismo dalis, labai stiprinanti aistrą ir geidulį. Taip yra dėl to, kad partneriai prisiliečia ir stimuliuoja didelę lūpų ir burnos dalį, be to, toks bučinys yra „labai šlapias“. Bučinys toks geidulingas, kad beveik visada abu partneriai būna užsimerkę. Greta liežuvių žaismo, tokio aistringo bučinio metu kartais vienas partneris gali čiulpti kito partnerio kurią nors lūpą. Dėl visų šių savybių toks bučinys visada vertinamas kaip seksualumo apraiška, nors kitokie bučiniai ne visuomet reiškia lytinį potraukį (pvz., svetingumą arba atsisveikinimą).

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Kaip įvairių kultūrų žmonės supranta bučinį

2005-04-16 | Vakarų pasaulyje bučinys viešoje vietoje nieko nestebina. Bene dažniausiai bučiuojasi prancūzai. Daug ką apie šios šalies bučiavimosi kultūrą sako vien sąvoka "prancūziškas bučinys". O bučiniais į skruostą Prancūzijoje, kaip ir likusioje Pietų Europoje, keičiamasi kiekviena proga. Vis dėlto Anglijoje, Šiaurės Europoje ir Amerikoje bučinys į skruostą laikomas daug intymesniu - taip vyrai bučiuoja tik savo partneres. Ypatingą reikšmę bučinys turi Graikijoje, tai atsispindi netgi kalboje - graikiškai "mylėti" ir "bučiuoti" išreiškiama tuo pačiu žodžiu. Įvairiose šalyse pirmenybė teikiama vis kitokiems bučiniams. Meksikiečiai dievina aistringus bučinius. Net 70 proc. meksikiečių tvirtina negalintys pakęsti santūrių pakštelėjimų. Anglai, priešingai, linkę bučiuotis santūriai, o kas antras netgi bjaurisi bučiuodamasis pajutęs drėgnas lūpas. Mėgstamiausia bučiavimosi vieta taip pat susijusi su nacionaliniu mentalitetu. Vokiečiai labiausiai mėgsta bučiuotis prie degančio židinio, o japonai - atokiuose paplūdimiuose. Japonijoje, kaip ir Indijoje, bučiuotis viešumoje neįprasta, nes bučinys čia - vienas intymiausių dalykų. Kitaip tariant, jeigu bučiuojiesi - nori sekso. Net ir nekaltas bučinys į skruostą peržengus savo namų slenkstį yra tabu. Pasisveikinimo bučinio Tekančios saulės šalyje apskritai nėra. O Indonezijoje bučiavimasis viešumoje uždraustas įstatymu. Už bučinį į lūpas gresia ketvirčio milijono rupijų ( apie 19 tūkst. eurų) bauda.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!