LT   EN   RU  
2020 m. gruodžio 4 d., penktadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Meilė
Kaip mylėjo senovės graikai? Nuo erotinės iki platoniškos meilės

2004-06-04 | Šiais laikais apie meilę kalbėti tapo beveik banalu. Gal todėl, kad lietuvių kalboje, kaip ir daugumoje indoeuropiečių kalbų, yra vienas pagrindinis žodis „meilė“. Jis aprėpia daugybę labai skirtingų meilės objektų: aistrą, motinos meilę, tėvynės meilę, draugų meilę ir t.t. Todėl ir girdime – meilė šen, meilė ten. Kaip kokiame meksikiečių seriale. Senovės graikai turėjo daugybę skirtingų žodžių, išreiškiančių meilę draugams, meilę svečiams, meilę plačiąja prasme, švelnumą, nesavanaudišką meilę, dėkingumo meilę, prieraišumą. Seksualią aistrą vadino eros. Apie tokią – erotinę – meilę visų pirma ir pagalvojame, kai išgirstame šį žodį. Paskaičius Platono „Puotą, arba apie meilę“, atrodo, kad senovėje graikai niekuo daugiau ir neužsiėmė, tik gulinėjo, puotavo, išgėrę dėstė vienas kitam savo samprotavimus ir mylėjosi. Beje, taip, kad šiais laikais atsidurtų kalėjime už nepilnamečių tvirkinimą. Anais laikais tai buvo svarbus didžiai gerbiamų ir išmintingų vyrų užsiėmimas. Ir Platono kūrinio pavadinimas graikų kalboje skamba išdidžiai – symposion. Kaip koks Seimo posėdis ar mokslinė konferencija. Tai kaip gi mylėjo senovės graikai – erotiškai ar platoniškai? Graikų meilės samprata daugialypė. Erotas (romėnų mitologijoje Kupidonas arba Amūras) – tai visų pirma aistringos, fizinės meilės ir vaisingumo dievas. Paprastai jis vaizduojamas kaip išdykęs berniukas ar kūdikis su lanku ir strėlėmis.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Ar bučinys neįpareigoja?

2004-03-12 | Šiandien televizija parodo tiek daug scenų, kuriose viešai demonstruojami aistringi bučiniai, kad šis gestas tampa labai banalus. Bučiniai dažnai būna sumenkinti, nuskurdinti, suvienodinti: bučiuojamasi, nes taip daro visi, nes norima suvilioti, norima vaidinti suaugusiuosius... Infantilūs bučiniai tokie panašūs į burnos malonumus, kuriais užsiima kūdikiai, ieškodami malonumo dėl paties malonumo. Narciziški bučiniai – kai kitas tampa vien tik pasitenkinimo instrumentu. Tačiau jaunas žmogus domisi tuo, vadinasi, bet kokiame įsimylėjėlių geste glūdi kažkas svarbaus. Bučinys yra per daug gražus, kad būtų nerūpestingai atliekamas. Kas galėtų paneigti gesto jėgą, svarumą bet kokiuose žmogiškuose santykiuose? Gestas – tai nuostabi bendravimo priemonė: jis padaro regimus ir „apčiuopiamus” giliausiai viduje paslėptus, stipriausius jausmus. Pažiūrėkite į sportininkų apsikabinimus varžybose, po to, kai jie pasiekia savo tikslą! Teigti, kad meilės gestas neturi pasekmių, būtų naivu. Gestas keičia santykius. Yra aiškus skirtumas tarp troškimo ir išpildymo. Išpildyti troškimą – tai pereiti prie veiksmo. Įsimylėjusiesiems atlikti gestą – tai kažką pakeisti santykių vystymesi. Pereiti nuo žvilgsnio prie švelnių glamonių, nuo glamonių prie bučinio, nuo bučinio prie lytinio akto, reiškia kaskart peržengti galimas pakopas, po kurių dažnai nebeįmanoma sugrįžti atgal.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Bijau įsimylėti...

2004-02-15 | Parašyk apie meilę... Aš? Kodėl aš? Aš nežinau, nesuprantu, apskritai jau seniai neberašau. Dar apie meilę. Tik jau ne aš. Patys nežino, ko prašo. Juk puikiausiai apie tai galėtų parašyti kokie televiziniai „aklų pasimatymų“ planuotojai. Jie tikrai viską išmano nuo A iki Z. O aš – ketureilių kalinys, grafomanijos tėvas, romantiškai praskydęs šešėlių gaudytojas. Ką aš galiu pasakyti apie meilę?.. Amžinas klausimas – kokio gylio ir pločio praraja tarp įsimylėjimo ir meilės? Kokius sparnus reikia užsiauginti, kad perskristum šį, rodos, neįveikiamą atstumą? Drįstu klausti, nors žinau, kad būsiu apkaltintas egoizmu, infantiliškumu ir visišku realaus gyvenimo neišmanymu. Tačiau ar valentiniškų širdučių klijavimas nėra bandymas perskristi tą prarają? Manote, sparnai iš lipdukų mus išlaikys? Ne, ne, nesiruošiu vaidinti pikto ir pagiežingo moralisto, taip pat nesistengiu ciniškumu ir ironija sužlugdyti meilės idėjos (ačiū Dievui, tai dar niekam nepavyko). Noriu tik aprašyti prarają, nes ne kartą esu ten buvęs. Mąstydamas apie tai, ką myliu, galėčiau prasitarti – labai myliu lietų, rūke skendintį savąjį miestą ir netgi... myliu žmones, bent jau stengiuosi, nors juos mylėti sunkiausia. Čia galima kirste nukirsti: „Meilės yra daug rūšių, ne apie tai kalbi, bičiuli“. Tik kažkodėl man meilė viena. Nemoku skirstyti – čia seksas, čia meilė, o čia tik pagarba ar švelnumas... Išties prisipažinsiu – bijau įsimylėti, nes jaučiu, kad mano sparnai per silpni bedugnei perskristi.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Valentino diena

2004-02-04 | Artėjant Valentino dienai turbūt ne vienas susimąstome, kuo galėtume nustebinti savo išrinktąjį ar išrinktąją. Kartais užtenka visai nedaug: tereikia švelnaus bučinio, stipraus apkabinimo, ir tų, kelių visiems gerai žinomų žodžių. Nelabai originalu, bet labai miela. Daugeliui to visai pakanka, tačiau yra tautų, kuriose šitaip pasielgus, liksi ne tik nesuprastas, bet ir išjuoktas. Visą tai lemia tam tikros tradicijos ir papročiai. Pvz.: Indonezijoje įsimylėjaliui visai nebūtina į savo išrinktąją žiūrėti aistringai, deklamuoti jai eiles. Užtenka jai vieną kartą dantimis perkąsti antakius, kad mergina neabejotų, jog ji yra mylima. Tuo tarpu Balio salos gyventojai savo simpatijas vienas kitam išreiškia ilgu stovėjimu vienas priešais kitą. Manoma, kad taip jie lyg ištirpsta mylimame žmoguje. Šios "ceremonijos" atrodo keistos Taičio gyventojams. Savo teigiamą atsakymą į mylimojo asistavimą jos parodo lėtai šokdamos priešais jį ir nusivilkdamos visus savo drabužius.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Opera be muilo

2004-01-22 | Bučinio metu vienas kitam perduodam 9 ml vandens, o lūpų dažai palieka 0,7 mg riebalų. Per savo gyvenimą vyrai vidutiniškai suvalgo apie 3 kg lūpdažių, moterys beveik 2 x daugiau. Stomatologai teigia, kad bučiniai – puiki priemonė nuo karieso, medikai tvirtina, kad bučiniai ilgina gyvenimą. Tiesa, per ilgi bučiniai trumpina gyvenimą net 3 dienomis. Ir taip be galo. Bent jau toks įspūdis susidaro pavarčius bobiškus žurnalus, kurie cikliškai atrajoja panašaus pobūdžio informaciją. Ypač vasario mėnesį, kai visi mirtingieji kartą metuose prisimena galintys jausti. Iš šių herojų romantiškai papudruotų monologų apie gyvenimą sąvartyno aktorė Birutė Mar nulipdė tokios konsistencijos ūkinį muilą, kuris nuplauna net riebiausią maskuojančio grimo sluoksnį. Iš dainininko, balerinos ir aktorės išminties perlų gimusį tekstinį vėrinį juvelyriškai apšlifavo kompozitorius Antanas Kučinskas, scenografė Jūratė Paulėkaitė, videomenininkas Andrius Jakučionis ir po bestogio OKT / Vilniaus miesto teatro stogu gimė postmodernus spektaklis, kuriam dar nerasta lentyna su žanro pavadinimu. Lietuviškose šiuolaikinės muzikos, balso galimybių ir aktorinių įgūdžių džiunglėse pagaliau vėl pamatysi ugniaplaukę Rasą Samuolytę ne viename naujame iš koto verčiančiame amplua.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Teisybė gimsta meilėje

2003-12-27 | Kažkada seniai seniai vienas neatsargus filosofas pasakė tokią sparnuotą tezę – „teisybė gimsta ginčuose...“ Na, nuo tada ir prasidėjo... Nuo tada visa parlamentinė valstybių valdymo politika ir partinis gyvenimas yra paremtas ginčais, debatais ir kitokiomis muštynėmis. Ir niekas nebando su šia sparnuota fraze ginčytis. O juk ginčijamasi yra ne tik politikoje, bet ir alaus bare, šeimoje, mokykloje – žodžiu visur, kur tik žmogaus protas pasiekia. Proto šviesoj, širdies tamsoj – pasakytų poetas... O nesiginčija tik medžiai, žuvys, debesys, akmenys, katinai ir paukščiai. Nesiginčija ir vienas kitą mylintys žmonės... Jie sutaria.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Meilės istorija

2003-12-27 | Meilė - neatsiejama Vakarų kultūros dalis. Nuo seniausių laikų garbinama mene ir gyvenime, įamžinta nemirtinguose kūriniuose, ji atrodo universali ir nekintanti, paliečianti kiekvieną, nepriklausomai nuo epochos, padėties, turto, amžiaus ar išvaizdos. Ar nekeista, kad garsiosios Sapfo aprašyti „meilės ligos“ simptomai išliko tokie pat per 25 amžius: tai mikčiojimas, nuraudimas, širdies virpėjimas, silpnumas, išbalimas ir pan. Mes jau nuo vaikystės esame ruošiami šiam jausmui. Vaikiškose pasakose nuolat susiduriame su meilės ir kovos dėl savo išrinktojo ar išrinktosios motyvu. Literatūra, kino filmai, įvairios masinės informacijos priemonės mums kasdien pateikia įprastus meilės įvaizdžius.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Įsimylėk

2003-12-26 | Įsimylėjimas - tai galutinis sukilimo, pasipriešinimo šiandienos nuobodžiam, socialiai varžančiam, kultūriškai slegiančiam, juokingam pasauliui aktas. Meilė transformuoja šį pasaulį. Jei žmogus anksčiau nuobodžiavo, jis dabar jaučia aistrą. Jei ji anksčiau buvo atitrūkusi nuo realybės, tai dabar ji yra susijaudinusi ir priversta imtis konkrečių veiksmų. Pasaulis, kuris anksčiau atrodė tuščias ir erzinantis, prisipildė prasmės, rizikos, laimėjimų, didybės ir pavojų. Mylinčiam Gyvenimas - tai dovana, nuotykis su pačia didžiausia įmanoma rizika. Kiekviena akimirka yra įsimintina, skaudi savo trumpučiu grožiu. Įsimylėjęs žmogus, kuris buvo pasiklydęs, vienišas ir susipainiojęs, pagaliau tiksliai sužino, ko norįs. Staiga jo egzistencija tampa protinga, vertinga, netgi didinga ir kilnia. Deganti aistra - tai vaistas, kuris išgydo sunkiausius nevilties ir rezignacijos atvejus.

Lankomumo reitingasKomentarų: 8

plačiau >>

Linkėjimai bei sveikinmai nuo pradinukų meilės dienos proga

2003-12-26 | Meilės galia. Kiekvienam žmogui yra labai svarbu, kad jį mylėtų. Mylintis žmogus jaučiasi saugus, reikalingas. Aš mačiau vieną žmogų be galo nusivylusį, liūdną, vienišą ir labai piktą. Iš karto buvo aišku, kad jo niekas nemyli. Ir jis nieko nemyli... Ką sakyti apie žmogų, jei net mano katinas nori būti pastebimas ir mylimas. Jis sočiai priėdęs nepasislepia kur nors kampelyje miegoti, o stengiasi visą laiką būti šalia. Kai jį glostai ir laikai ant kelių jis murkia, jo akys švyti. Katino meilė žmogui gali numalšinti skausmą. Aš manau, kad be meilės būtų tuščia ir niūru. Mįslė žmogui tai sparnai kurie pakelia nuo žemės. Ir tu skrendi, skrendi, skrendi... Meilė tai galimybė svajoti. Taigi meilė mums visiems tikrai reikalinga. Ji turi didžiulę galią. Živilė Sinevičiūtė, 4b kl.

Lankomumo reitingasKomentarų: 4

plačiau >>

Meilės jausmas tarpkultūrinėje perspektyvoje

2003-12-26 | Meilės paslaptis įvairiais laikotarpiais jaudino vakarietišką protą. Tačiau kitose, tarkim, rytų kultūrose šis jausmas buvo ir yra visiškai neakcentuojamas. Todėl kyla klausimas: ar sugebėjimas mylėti slypi žmogaus prigimtyje, taigi yra sutinkamas visur ir visada? O gal vakariečiai junta skirtingas emocijas, nei kitų kultūrų atstovai? Meilės universalumo klausimas susilaukė nemaža diskusijų. Tačiau net pabrėžiantys jos universalumą neneigia, kad vakarų visuomenėse meilės pasireiškimai yra kur kas dažnesni, nei kur nors kitur. Tiesa, visose bendruomenėse pasitaiko stiprus emocinis prisirišimai prie priešingos lyties asmens - to pavyzdžiai randami tiek įvairių kultūrų literatūroje bei mituose, tiek kasdieniniame gyvenime. Tačiau tik vakarietiškoje kultūroje meilei yra priskiriama ypatinga vertė ir ji susiejama su vedybomis. Nelengva atsakyti, kodėl skirtingų kultūrų atstovai jaučia tas pačias emocijas, kadangi emocijos - ne paprastos reakcijos į žmones ar įvykius, tai sudėtingi jausmų ir minčių dariniai, kurie įgauna prasmę tik konkrečiame socialiniame ir istoriniame kontekste. Tokios emocijos, kaip alkis, išdidumas ar meilė, yra universalios, tačiau jos gimsta, yra išreiškiamos bei išgyvenamos skirtingai įvairiose visuomenėse.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!