LT   EN   RU  
2020 m. gruodžio 4 d., penktadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Meilė
Vyrai nenori platoniškos meilės

2009-09-14 | Partnerystė be reguliaraus lytinio gyvenimo? Daugumai vyrų Vokietijoje tai yra neįsivaizduojama, parodė apklausa. "Santykių be sekso negaliu įsivaizduoti", - pareiškė trys ketvirtadaliai vyrų. Tarp moterų tiek reikšmės seksui partnerystėje teikė tik 61 proc. apklaustų dailiosios lyties atstovių. Daugiau kaip pusė moterų nurodė, jog mieliau su partneriu glamonėtųsi nei miegotų. Toks variantas priimtinas tik trečdaliui vyrų. Atitinkama apklausa atlikta žurnalo "Apotheken Umschau" užsakymu. Joje dalyvavo 1 tūkst. 300 vyresnių nei 16 metų vyrų ir moterų, turinčių nuolatinį partnerį.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Willard and Marguerite Beecher. Pražūtingas romantikos mitas santuokoje

2009-09-01 | Pasaulyje nėra kitų santykių, kurie būtų didesnis pasitikėjimo savimi išbandymas, negu vedybos. Ir vėl atrandame, kad santykiai priklauso nuo to, ar sutuoktiniai stengiasi būti agapės lygmens, ar kūdikiško, egoistiško eros lygmens. Kaip visi žinome, dauguma santuokų sunkiai žengia į priekį, kovodamos su nerimstančiu eros. Tokiose egoizmu paremtose santuokose neišvengiamai atsiranda šiurkštaus elgesio sistema. Santuoka negali išlaikyti kovos dėl valdžios krūvio. Suaugusieji sužeidžiami, o sutuoktinių vaikus žaloja kovoje praslystantys smūgiai. Dauguma santuokų tampa nelaimingos dėl romantikos mito. Bet yra ir kitų nesibaigiančias problemas lemiančių veiksnių – tai baimė ir nepasitikėjimas tarp lyčių, jie dažnai panaudojami sutuoktinių kare. Dėl tarp lyčių esančios baimės atsiranda kova dėl valdžios - kuris kurį valdys. Iš to atsiranda lyderio-sekėjo arba šeimininko-vergo santykiai. Šioje kovoje, kur vienas bando „užsėsti“ ant kito, prarandama abiejų žmonių nepriklausomybė. Jų vienas kito baimė tik padidėja, kai kuris nors laimi savo kruviną pergalę. Freudas nuėjo į kraštutinumą ir aprašė tai kaip moterų pavydą, kad vyrai turi varpą. Išgąsdintas žmogus nori valdžios. Bet iš tikrųjų jam reikia tik daugiau pasitikėjimo savimi ir produktyvumo. Santuokos, pagrįstos romantikos mitu, degraduoja iki abipusio kaltinimo. Kaltinimo tikslas yra paslėpti būtinybę labiau pasitikėti savimi ir tapti vaisingesniam. Kaltintojas sako: „Tu esi šuo, nes neduodi man to, ko aš noriu iš tavęs”.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Meilė - tai veiksmas. Meilė - net darbas

2009-08-29 | Yra daug dalykų, kurie dviejų žmonių buvimą kartu padaro šeima. Nemanau, kad gali būti visiems tinkamas receptas. Tačiau naudodamasis suteikta proga galiu pateikti savo požiūrį, patirtį ir pafilosofuoti. Manau, šeimą šeima padaro trys esminiai pradai: meilė, bendrosios vertybės ir kūryba. Kai kas gal paklaustų: "O vaikai?" Atsakyčiau: sutinku, jie taip pat yra nepaprastai svarbus šeimos elementas, ilgus šimtmečius buvęs pagrindinis. Svarbūs jie ir dabar, nors... ką gali žinoti, gal ateityje vaikus "gamins" (nors net šiurpu tai ištarti) biotechnologai. Tačiau apmąstydamas šeimą ir mintimis dalydamasis su gerbiamais skaitytojais, nenorėčiau vaikus laikyti vieninteliu bendros šeiminės kūrybos produktu, nors kūrybinį darbą auginant vaikus laikau esminiu. Juk būna ir bevaikių šeimų. Pagaliau vaikus išauginusios šeimos juk neišsiskirsto, tad kūryba tuo nesibaigia... Seniai pastebėjau, kad žmonės dažniausiai meilę supranta kaip jausmą. Apstu tai liudijančių posakių: "meilė iš pirmo žvilgsnio", "įsimylėjo iki ausų", "skrenda kaip ant meilės sparnų". Gražus tas jausmas. Žavinga stebėti įsimylėjėlius. Šis jausmas yra galingas. Jo apimti žmonės kartais ir kalnus nuverčia, ir dideles aukas sudeda. Bėda ta, kad jausmai nėra amžini. O tuomet... kas? Išsiskyrimas? Skyrybos, jei jau spėta susituokti? Nenoriu nuvainikuoti tokios meilės sampratos, tačiau man artimesnis kitoks meilės supratimas. Vienoje knygoje atradau nuostabų paaiškinimą. Meilė nėra jausmas, bet yra veiksmas.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Atleidimas ir santuoka

2009-08-29 | Jau daugelį metų konsultuodamas šeimas, vis įsitikinu ir įsitikinu, kad be kasdienio atleidimo vienas kitam žmonos ir vyro gyvenimas gali virsti pragaru. Ir esu matęs, kaip net labiausiai erškėčiuoti rūpesčiai dažnai išsisprendžia, ištarus vieną paprastą žodį „atleisk“. Prašyti partnerio atleidimo visada sunku, nes reikia tapti nuolankiam, pažeidžiamam, pripažįstančiam savo silpnumą ir klystamumą. Tačiau yra keletas dalykų, darančių santuoką sveikesnę. Vokiečių pastorius Dytrichas Bonheferis (Dietrich Bonhoeffer), Hitlerio kalintas už pasipriešinimą nacių režimui, savo įkurtai mažai bendruomenei primindavo būtinybę „gyventi atleidimu“, nes be atleidimo negali tverti joks žmogiškas ryšys ir ypač santuoka. Kartą jis rašė: „Neįrodinėkite savo teisių. Nekaltinkite vienas kito, neteiskite ir nesmerkite, neieškokite kliaučių, tik priimkite vienas kitą tokius, kokie esate, ir kasdien atleiskite vienas kitam iš visos širdies.“ Per trisdešimt trejus santuokos metus mudviem su žmona Verena netrūko progų išbandyti savo nusiteikimą atleisti. Vos savaitei praėjus po mudviejų vestuvių, patyrėmę pirmą krizę. Pasikvietėme mano tėvus ir seseris pietų į savo naująjį butą, ir Verena visą popietę sukosi virtuvėje, ruošdama valgį. Mano sesuo menininkė nužiedė mums molinių lėkščių rinkinį, ir aš išdėliojau jas ant stalo.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Kaip išlikti įsimylėjėliams auginant vaikus?

2009-08-27 | Dauguma gerų tėvų mano, kad jie visą laiką turi būti rimti ir nekrėsti kvailysčių. Tačiau tai nereiškia, kad santuokoje neturi likti gyvumo ir šiek tiek vėjavaikiškumo. Kai praėjus aštuonioms savaitėms po gimdymo gydytojas man pasakė, kad galiu vėl pradėti gyventi normalų lytinį gyvenimą, pagalvojau, kad jis turbūt juokauja. Apie kokį normalų (ir dar lytinį) gyvenimą galima kalbėti, jei galvoje sukasi vienintelė mintis – kaip išsimiegoti. Mudu su vyru labai mylime savo dukrelę, tačiau jos gimimas apvertė aukštyn kojom mūsų gyvenimą. Netikėtai viskas, ką buvome įpratę daryti, netgi tai, ką jautėme vienas kitam, pasikeitė. Vaikai gali suteikti daug džiaugsmo dviejų žmonių tarpusavio santykiams ir reikalauti iš mūsų daug meilės ir dėmesio, tačiau būtų didžiulė klaida tapti tik „belyčiais vaikų tarnais”. Mes klaidingai manome, kad vaikai negali patys savimi pasirūpinti, o mūsų santuoka gali apsieiti ir be mūsų pastangų. Kai drauge praleidžiamas laikas tampa mažiausiai vertinamu prioritetu, kenčiame ne tik mes, bet ir mūsų vaikai. Mes galime sugrąžinti aistrą į savo šeimyninį gyvenimą, jeigu sugebėsime nustatyti sėkmingą pusiausvyrą tarp savo ir vaikų poreikių. Pradėkime įsisąmonindami, kad esame ne tik tėvai, bet ir sutuoktiniai. Išlikti mylimaisiais yra be galo svarbu harmoningam šeimos gyvenimui.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Invazija į erogeninę zoną

2009-08-27 | Šiemet Amerikoje buvo oficialiai pripažinta nauja mokslo disciplina - filematologija (lot. philema - bučinys). Mokslininkai nusprendė pasigilinti į fundamentinius bučinio fiziologinius, psichologinius ir kitokius ypatumus bei jo įtaką sveikatai. Beje, ir be oficialaus pripažinimo romantiški bučiniai jau seniai domina antropologus, psichologus, sociologus ir įvairių specialybių gydytojus. Šios srities tyrinėtojus iš esmės jaudina trys klausimai: kada žmonės pradėjo bučiuotis, kodėl tai daro ir ar šis užsiėmimas duoda kokios nors realios naudos. Tvirtinama, kad rašytiniuose šaltiniuose bučinys pirmąkart paminėtas sanskrito tekstuose 1500 metų prieš mūsų erą, ir ten kalbama apie įsimylėjėlius, "glaudžiančius burną prie burnos". Nors galima ginčytis, kada įsimylėjėliai iš tikrųjų pradėjo bučiuotis. Vieni tyrinėtojai bučinį laiko įgimta žmogaus savybe. Pasak Zigmundo Froido (Sigmund Freud), bučinys - tai žmogaus instinktas, kuriam pradžią davė naujagimio potraukis prie motinos krūties. 1960 m. britų zoologas ir etologas Desmondas Morisas (Desmond Morris) iškėlė prielaidą, kad bučinys atsirado iš primatų patelių įpročio pirma sugromuliuoti jaunikliams skirtą maistą ir tik tada įdėti jį mažyliams į burną atkišus širdele sudėtas lūpas. Net neturėdamos maisto motinos elgdavosi lygiai taip pat, stengdamosi nuraminti mažylius. Pasak Moriso, motiniški bučiniai ilgainiui evoliucionavo į romantiškus.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Ką apie meilę mums sako kūno kalba?

2009-08-26 | Statistika byloja, jog net 80 proc. vyrų ir 60 proc. moterų nesugeba paslėpti tikrosios kūno kalbos, žodžiais tvirtindami priešingai. Kai kurie vyrų meilės ženklai. Kai vyras priima visus tavo pasiūlymus ir eina su tavimi ten, kur tu nori, atsisakydamas susitikti su draugais. Kino teatre, koncerte ar nuėjus į spektaklį užuot žiūrėjęs į ekraną, vis stebi besikeičiančią tavo veido išraišką žiūrint filmą ar spektaklį, klausantis koncerto. Pastebėjęs net menkiausią nuobodulio ar liūdesio šešėlį veide tuojau pat susirūpinęs paklausia “ar viskas gerai”. Visuomet kviečiasi tave kartu, net jei susitinka vien vyriška draugų kompanija. Kai pradeda lyginti tave su savo mama, pajuokaudamas, jog abi jūs nemokat kepti kiaušinienės ar visiškai neišmanote apie žvejybą. Kai nebijo kalbėti apie jam reikšmingus dalykus, kurie vyko vaikystėje ar atsitinka darbe. Kai vis dažniau pradeda kalbėti, kaip judu atrodysite po kelerių ar keliolikos metų. Kai paprašo paskambinti ar skambina pats rūpindamasis, ar sėkmingai vakare grįžai namo, nuvykai pas gimines ar į komandiruotę. Kai kurie moterų meilės ženklai. Kai pradeda ruošti vakarienę, o savaitgaliais gaminti pietus, nors ligi tol visai nesižavėjo nei virtuve nei maisto gamyba. Kai tavo nuotrauką nešiojasi piniginėje ar gražiai įrėminusi pastato namuose matomoje vietoje. Kai prisipažįsta, jog jai patinka tavo kvapas. Kai kalbėdama vis dažniau vartoja “mes”, o pokalbiuose su draugais ar pažįstamais, užuot sakydama “aš”, pradeda sakyti “mes”.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Psichologo patarimai. Medaus mėnuo virto pragaru!

2009-08-25 | Kaip kažkas protingas yra pasakęs - mergaitės, netekėkite, nes po vestuvių teks užsidaryt namuose, kuriuose liksite vienos, o vyrai ims po pasaulį klajot, o namai liks tik jam protarpiais ramybės uostas... oi, ne, ne jus grįš apkabint, deja, o rast patogią savo sofą, televizorių, padarytą maistą, sutvarkytą kiekvieną kampą, galiausiai pažiūrėt, kaip auga, jei auga Jūsų vaikai... Galvodavau, nieko sau, negali taip būt!!! Bet deja... Pradėt galbūt reiktų nuo to, kad esu prieš daugiau nei mėnesį ištekėjus Jaunoji, kuri visą tą mėnesį ne medų kopinėjo, o kruvinom ašarom verkė ir keikė save gyvenimą, vyrus veidmainius arba labiau gal savo naivumą ar neįžvalgumą.. Vos tik praėjus gražiajai šventei ir ant piršto atsiradus žiedui, prasidėjo Santuokinis gyvenimas, kuris, tikėjaus, gal ir ne rožėm bus klotas, bet viskas juk įveikiama bendrom jėgom. Deja. Kadangi dirbame mūsų bendroje įmonėje, tai reiktų paminėti tai, kad esu nuo tos dienos atskirta nuo finansų, vadinasi, jei man reikia ar noriu kažką nusipirkti - reikia motyvuoti, įtikinti, išsiprašyti, bet tai nereiškia, kad Brangus Mano Vyras manys, kad man to reikia - juk gali nesidažyt, džinsus antrą sezoną tuos pačius panešiot, kam pirkt kremus iš natūralių medžiagų, jei užtenka iš principo muilo

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Ar galėčiau jus įsimylėti?

2009-08-14 | Taip gyvenau sau ramiai tris savaites. Girdžiu, kaip dunda traukiniai, drebindami žemę, matau kaip naktį čia nešviečia žibintai, o balandžiai peri kaiušinius mano balkone. Esu mergaitė žalia suknele, laukianti ateities. Taip, sakau, ir gyvenu tris savaites, nesuprasdama, kas čia dabar vyksta. Ogi, nieko ir nevyksta. Laukiu ir laukiu, nereikia man nei pinigų, nei ypatingų linksmybių. Bet gal galėčiau jus įsimylėti? Jums nieko nereikės daryti. Tikrąją to žodžio prasme - jums tereikės egzistuoti. Aš rasiu, kuo žavėtis, kas mane žavės ir sužavės. Nesijuokite, juk tai labai paprastas dalykėlis. O planas toks. Gyvenu pereinamajame laikotarpyje, kuriame susipina praeitis, dabartis ir ateitis. O iš tikrųjų labai pasiilgau praeities, ir gyvenu ateitimi. O dabarčiai labai trūksta jūsų, mielasai. Gal galėčiau jus įsimylėti? Įsimylėčiau jus, ir jūs gal net nesužinotumėte to arba, dar geriau - mes būtumėme matęsi tik vieną kartą. Ir …(čia geriausia dalis)… aš jus įsimylėčiau tik vienam mėnesiui. Ką jūs manote? Gal galėčiau jus įsimylėti, m? Debesys kybo, griaudėja naktimis, ir tik kai pradeda lyti rugpjūčio vidury - visi kaip susitarę skelbia: Ateina ruduo. Aišku, kad ateina, aišku, kad viskas bus kitaip, nei prieš metus. Ir akivaizdu, kad aš jau nebe Vilniuje ir nebe vilnietė. Ir nepaaiškinamais žodžiais pasiilgau visų ir visko. Net ir jūsų, brangusai.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Bučinio magija ir galia

2009-08-13 | Apie tobulą bučinį svajoja kone kiekviena mergina ir moteris. Dar nuo mažens stebėti bučiniai filmuose, vėliau taip laukti pirmosios meilės bučiniai.... Galiausiai, prasidėjus lytiniam gyvenimui, jie, rodos, nukeliauja į antrą planą. Ir be reikalo.... Bučinys – galingas ginklas siekiant sujaudinimo, veiksmingas būdas nuraminti ir tiesiog žaisminga priemonė flirtuoti. Bučinys suprantamas ir vertinamas skirtingai, priklausomai nuo žmonių mentaliteto bei tradicijų. O ir bučiavimosi būdai labai skiriasi. Pavyzdžiui eskimai bučiuojasi tik švelniai liesdamiesi nosimis, indėnai bučiuojasi nejudančias lūpas priglausdami prie skruosto, o Saudo Arabijoje – pabučiuojamas delnas ir jis priglaudžiamas prie partnerio kaktos. Mums priimtini bučiniai skiriasi savo intymumu (nors kas galėtų ginčytis, jog indėnai bučiuojasi neintymiai?). Bučiavimasis lūpomis ir liežuviais išreiškia seksualinį intymumą. Seksologai teigia, jog bučinys gali būti toks pat iškalbingas, kaip kad žodžiai: švelnus, gašlus, jautrus, atsargus, drąsus ir net reikalaujantis ar griežtas. Bene kiekvienas yra jutęs akimirką, kada jau suvokiama, jog bučinys yra neišvengiamas. Kas tada vyksta žmogaus organizme? Kyla susijaudinimas, kuris išreiškiamas lūpų putlėjimu, o tai sustiprina lūpų nervų galūnėlių pojūčius. Ir, nors bučinys jau pats savaime nuteikia jaudinančiai (žinoma, jei bučiuojamasi su dominančiu žmogumi), niekas neturi įgimto talento mokėti bučiuotis.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!