LT   EN   RU  
2020 m. spalio 23 d., penktadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Mokslai
„Filosofijos pagrindai“ III. Sąmonės problema. Problemos istorija. Nuo Markso iki mūsų dienų

2006-05-04 | Originalią ir labai vaisingą sąmonės koncepciją sukūrė K. Marksas. Jis nuosekliai taiko socialinę poziciją tiek būties (visuomeninė būtis), tiek ir sąmonės problemoms: sąmonė, jo nuomone, yra „visuomeninis produktas", kuris apibūdinamas kaip aukštai organizuotos materijos (smegenų) savybė atvaizduoti objektyviąją tikrovę. Būtina turėti omeny, kad Marksui sąmonė yra ne tiesiog smegenų savybė, o smegenis turinčio visuomenės žmogaus savybė. Žmogus palaiko sudėtingus ekonominius, socialinius, politinius ir kitokius santykius su kitais žmonėmis. Šie santykiai priklauso nuo to, kaip žmogus suvokia pasaulį, ir iš esmės yra to suvokimo formos. Taigi sąmonė yra ne kas kita, kaip visuomeninė sąmonė. Svarbi ir Markso tezė apie sąmonę kaip materijos atvaizdinį. Ši tezė daug kartų buvo kritikuojama, dažniausiai neteisingai. Antai buvo teigiama, kad „atvaizdinys" yra nekritiškas sąmonės palyginimas su veidrodžiu. Nieko panašaus. Atvaizdinį (atspindį) Markas supranta ne ontologiniu, o gnoseologiniu požiūriu: jį domina ne tai, kas yra sąmonė (ontologinis aspektas), o koks sąmonės santykis su materialiuoju pasauliu (gnoseologinis aspektas). Kitaip tariant, sąmonės „apibūdinimas" yra ne šio žodžio loginis apibrėžimas, o pagrindinio gnoseologijos klausimo sprendimas apie tai, kas pirminis ir kas antrinis: kaip atvaizdinys, sąmonė antrinė materijos atžvilgiu.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

„Filosofijos pagrindai“ III. Sąmonės problema. Jutiminė ir racionalioji sąmonė

2006-05-03 | Pojūčiai atsiranda dėl objektyvaus pasaulio daiktų poveikio žmogaus jutimo organams. Pojūčių tipų tiek, kiek žmogus turi jutimo organų, t.y. penki. Vadinasi galima kalbėti apie regos, klausos, lietimo, uoslės ir skonio pojūčius. Pojūčių rūšių žymiai daugiau, nei jų tipų. Pvz., lietimo pojūčiai gali būti odos lietimo (daktiliniai), temperatūros, skausmo, raumenų-sąnarių ir kitokie. Pojūčiai fiksuoja atskiras daiktų savybes ir sudaro medžiagą, iš kurios gimsta suvokimai, atspindintys objektų vientisumą. Pojūčiai žymiai didesniu mastu lemiami žmogaus organizmo biologinių faktorių, negu suvokimai. Skirtingai nuo pojūčių, suvokimai žymiai daugiau sociolizuoti, susiję su refleksija ir ankstesniuoju patyrimu. Pavyzdžiui, įkaitinto metalo matymo požiūris sudaro juslinį vaizdą, atspindintį raudoną metalo spalvą. O regėjimo suvokimas, remdamasis ankstesniuoju patyrimu, jau turi informaciją ne tik apie metalo spalvą, bet ir jo temperatūrą. Patyrimo vaidmuo suvokimo atveju suprantamas: jeigu žmogus turėjo įkaitinto metalo lietimo pojūtį, tai vėliau įkaitinto metalo spalva asocijuojasi su jo temperatūra. Refleksijos vaidmenį suvokime galima paaiškinti tokiu pavyzdžiu. Apžiūrėdamas daiktą, žmogus gali būti nepatenkintas turimu regėjimo vaizdu. Kad geriau apžiūrėtų, žmogus keičia savo padėtį daikto atžvilgiu. Nepasitenkinimas atvaizdu rodo, kad dėmesys sutelktas ne į patį daiktą, o į jo suvokimą. Tai ir yra refleksija - dėmesys į suvokimą, o ne į jo objektą. Dėl patyrimo ir refleksijos, suvokimas atspindi daiktų ryšius ir santykius, jam būdingi supratimo elementai.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

„Filosofijos pagrindai“ III. Sąmonės problema. Kalba ir mąstymas

2006-05-02 | Kalbos ir minties, taip pat jų abiejų santykio su tikrove problema labai sena, iškilusi gerokai anksčiau, nei atsirado pirmieji filosofai ir lingvistai. Dabar kalbama, kad svarbiausioji kalbos funkcija yra komunikacinė, kad kalba yra bendravimo ir minties reiškimo priemonė. Visa tai, žinoma, taip. Bet praleista svarbiausia - kalbos ontologiškumas: ji yra būties organiškoji dalis ir glaudžiai susijusi su visa būtimi. Biblijos Adomas davė vardus gyvūnams ne savavališkai, o pagal jų (vardų ir gyvūnų) esmę. Tai reiškia, kad žodžio ryšys su objekto esme ne sąlyginis (pavadink vienaip ar kitaip), o ontologinis, t.y. realus dviejų esamybių ryšys - kalbos ir pasaulio: neteisingai pavadinti vadinasi ignoruoti šitą sąryšį. Bevardis pasaulis senovės žmonėms buvo svetimas. Štai kodėl prieš apsigyvendami naujoje vietovėje, žmonės visų pirma duodavo vardus upėms, ežerams, miškams, kalnams ir netgi aukštumoms. Tai buvo ne paprastas žmogaus orientyrų įvedimo į supančią tikrovę aktas, o gamtos sužmoginimo aktas, ontologinio ryšio su ja nustatymo aktas. Senovės užkeikimų magija buvo visai ne prietaras. Jos pagrindą sudaro tvirtas įsitikinimas tuo, jog žodis turi poveikį objektui, pažymėtam šiuo žodžiu ir susietam su juo. Ypatingą ryšį senovės žmonės matė tarp žmogaus ir jo vardo: vardas turi atitikti žmogaus charakterį ir prigimtį. Vardas gali neatitikti žmogaus asmenybės.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

„Filosofijos pagrindai“ III. Sąmonės problema. Sąmonė ir tikrovė

2006-05-01 | Klausimą apie sąmonės ir tikrovės santykį skirtingai sprendžia įvairios filosofijos kryptys. Labiausiai paplitęs - gnoseologinis dualizmas. Jo klasikines pozicijas suformulavo Marksas. Materija ir sąmonė laikomos gnoseologinėmis priešybėmis. Materija yra objektyvioji tikrovė, kuri egzistuoja už ir nepriklausomai nuo sąmonės, kuri laikoma subjektyviąja realybe. Tai apibendrina principas „materija pirminė, sąmonė antrinė". Šitas principas turi dar vieną prasmę: sąmonė yra materijos savybė ir atvaizdas. Visos šios charakteristikos sudaro gnoseologinio dualizmo turinį, mūsų atveju - materialistinio pobūdžio. Viskas čia suvedama į nesudėtingą idėją: materija materiali, o sąmonė nemateriali, t.y. ideali. Materialistų gnoseologinis dualizmas remiasi prielaida, kad savarankišką ontologinį statusą turi tik materija, būtent jos egzistavimas sau pakankamas. O sąmonei nebūdingas savarankiškas egzistavimas, ji yra tik materijos savybė. Kitaip tariant, šiuo požiūriu prieš mus ontologinis monizmas, sudarantis gnoseologinio dualizmo pagrindą.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Gintaro kambario paieškos žaidimai Nidoje

2006-04-21 | Nidoje balandžio 20-26 d. vyksta tarptautinė pavasario mokykla, kurioje švietimo ir informacinių technologijų specialistai susipažįsta su unikaliu Neringos gamtos ir kultūros paveldu ir kartu mokosi žaidybinės mokymo formos, naudodami pačius naujausius įrenginius bei geografines informacines sistemas. Daugiau nei 50 pavasario mokyklos dalyvių, susipažinę su technologijų naujovėmis, 5 dienas mokosi naudoti naujus mokymo metodus, perteikti interneto aplinkoje žinias, įgytas improvizuotame dingusio Gintaro kambario paieškos žaidime: gintaro istoriją bei su juo susijusias Kuršių nerijos įžymybes. Tai Europos sąjungos 6-osios bendrosios mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programos Informacinės visuomenės technologijų (IST) teminio prioriteto paprogramės remiamo projekto eMapps.com projekto renginys. Jame dalyvauja švietimo ir informatikos specialistai iš Čekijos, Slovakijos, Slovėnijos, Vengrijos, Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Ispanijos ir Didžiosios Britanijos. Lietuvą renginyje atstovauja Klaipėdos "Gabijos" pagrindinė mokykla ir Juodkrantės L. Rėzos pagrindinė mokykla kartu su specialistais iš Matematikos ir informatikos instituto bei VŠI Švietimo ir kultūros mobiliųjų technologijų instituto, kuris organizuoja šį renginį. Žaidimo svarba mokymui buvo žinoma nuo seniausių laikų, o dabar jie derinami su naujausiomis technologijomis.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Vaikams aktualiausios – švietimo ir tėvų emigracijos problemos

2006-04-21 | Lietuvos vaikų teisių gynimo organizacijai "Gelbėkit vaikus" surengus moksleivių rašto darbų konkursą paaiškėjo, kad vaikams aktualiausios - švietimo ir tėvų emigracijos problemos. O pilietiškai aktyvesni yra kaimo vietovėse ir rajonų centruose gyvenantys vaikai. Moksleivių rašto darbų konkursą "Mano pasiūlymas Lietuvai" kartu su Petro Auštrevičiaus fondu ir europarlamentaru Eugenijum Gentvilu organizavusi "Gelbėkit vaikus" sulaukė per 300 moksleivių pasiūlymų politikams, kaip spręsti vaikams aktualias šalies gyvenimo problemas. "Vertindami moksleivių darbus, pastebėjome, kad daugumos jų temos – aktualios ne tik vaikams, bet ir visai šaliai. Nemaža dalis vaikų nagrinėjo švietimo klausimus, daugelyje darbų atskleidžiamos darbo užsienyje bei protų nutekėjimo problemos. Vaikai dažnai skundėsi užsienyje dirbančių tėvų dėmesio stoka, jaudinosi dėl Lietuvos ateities, kuriai pavojų kelia protų nutekėjimas į užsienį ir siūlė, kaip spręsti šiuos klausimus. Dabar sieksime, kad politikai šiuos pasiūlymus išgirstų ir į juos reaguotų", - tvirtino organizacijos "Gelbėkit vaikus" atstovė Aušra Mikulskienė. Surengus moksleivių rašto darbų konkursą "Mano pasiūlymas Lietuvai", kuriame vaikai ir jaunimas teikė pasiūlymus šalies politikams dėl jiems aktualių problemų sprendimo, paaiškėjo, kad didžiausią vaikų susirūpinimą kelia švietimo ir socialinės problemos.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

„Filosofijos pagrindai II“ I. VISUOMENINIS PAŽINIMAS IR VISUOMENINĖ BŪTIS

2006-04-18 | Istorinė sąmonė jokiu būdu žmogui nėra įgimta. Žmogus gali būti tiesiog abejingas istorijai ir istoriškam tikrovės suvokimui. Toks suvokimas vadinamas aistorišku. Senovės graikai buvo įstabiai abejingi visa kam istoriškam. Jiems tiesiog į galvą negalėjo ateiti mintis užsiimti archeologiniais kasinėjimais arba senų monetų kolekcionavimu. Tarp kitko, pirmuoju senų monetų kolekcionieriumi buvo italų poetas F. Petrarka (1304 - 1374). Herodotas (485 m. pab. - 425 m. pr. Kr.), kurį dažnai vadina „istorijos tėvu", iš tikrųjų buvo įdomių ir linksmų istorijų, kurias jis girdėjo iš tų įvykių liudininkų, autoriumi. Ne atmetama ir tai, kad dalį šių istorijų jis sugalvojo pats. Graikiškas žodis istoria reiškė įvykį arba pasakojimą. Suprantama, kad Herodoto „Istorija" aprašė, vienos (rečiau - dviejų) kartų gyvenimo įvykius. Labiau nutolę įvykiai mitologizuoti: karalysčių ir miestų žlugimai aiškinami likimu, lemtimi arba dievų valia. Apskritai graikai nemėgo pokyčių ir išvis didelių mastų, o begalybė juos tiesiog baugino. Ne atsitiktinai, jie gyveno nedideliuose miestuose-valstybėse - poliuose. Netgi pasaulį jie įsivaizdavo nedideliu ir jaukiu - kosmosu, kuris sudarė sutvarkytą visatos dalį. Graikiškas žodis kosmos reiškė papuošalą, grožį ir tvarką. Kosmosas jiems buvo harmonijos ir grožio visuma, absoliuti tobulybė, visiška priešingybė chaosui. Žodis chaos paprastai reiškė, kažką beribio, o dėlto priešiško ir tamsaus. Chaos kilęs nuo žodžio chasko, kuris reiškia atidaryti, žiojėti. Tai - tuštuma, faktiškai - niekas, bet egzistuojantis niekas. Kosmosas kaip absoliuti tobulybė netoleravo pokyčių, nes jie reikštų jo degradaciją. Jis taip pat negalėjo ir vystytis, kadangi tai - absoliutas, aukščiau kurio nieko nėra. Taigi, kosmoso supratimas galėjo būt tik statišku, o tai reiškia - aistoriniu. Senovės graikų idealas - amžinybė, grožis ir stabilumas.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga ragina lietuviškuose daktaro diplomuose daryti papildomus įrašus anglų kalba

2006-04-17 | Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga (LJMS) ragina Lietuvos Respublikoje išduodamuose daktaro mokslo laipsnio diplomuose daryti papildomą įrašą anglų kalba arba išduoti diplomo priedą anglų kalba. Taip skelbiama balandžio 12 dienos LJMS rezoliucijoje. Panaši praktika yra ir kitose Europos šalyse. Pvz., Estijoje ne tik pats diplomas, bet ir priedai prie diplomo yra ir estų, ir anglų kalbomis, be to, pateikiamas ir visas Estijos aukštojo mokslo sistemos aprašymas. Tokia tvarka ir Danijoje, panašiai yra ir Nyderlandų, Švedijos, Serbijos, Čekijos, Kroatijos universitetuose. Vengrijoje kovo mėnesį įsigaliojęs aukštojo mokslo įstatymas taip pat įteisino dvikalbystę išduodamuose diplomuose. Tačiau daug kur universitetai patys sprendžia, kokiomis kalbomis išduodami jų diplomai ir priedai prie diplomų. Pvz., Vokietijoje išduodami diplomai gali būti tik vokiški, tik angliški ar dvikalbiai. Norvegijoje diplomai išduodami lotynų kalba, o priedai – anglų. LJMS, atsižvelgdama į šią europinę patirtį, mano, kad įrašai anglų kalba lietuviškuose daktaro diplomuose yra vienas iš būdų skatinti Lietuvos jaunų mokslininkų mobilumą ir pilnavertį tarptautinį bendradarbiavimą.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

„Filosofijos pagrindai II“ Istorizmas, pseudoistorizmas ir antiistorizmas

2006-04-17 | Iki šiol aš kalbėjau apie istorišką suvokimą, neišskirdamas istorizmo ir istoricizmo. Pirmą kartą konceptualinius skirtumus tarp jų išskyrė Karlas Poperis (gimęs 1902 m.) 1935 - 1936 metais. Vėliau, 1944 - 1945 metais išėjo žurnalinis jo knygos „Istoricizmo skurdumas" variantas, kuriame dviejų tipų diachroninis suvokimas, įsisavinančio laikiną visuomeninio gyvenimo dimensiją, kurio idėja buvo visapusiškai aptarta. Poperio manymu, istorikas domisi pavieniais įvykiais, o ne dėsniais ar apibendrinimais, kas būdinga istoricistui. Esminis istoricizmo uždavinys - ateities įvykių prognozavimas, pagrįstas istorijos dėsnių žinojimu. Istoricizmas remiasi istorinio vystymosi nenugalimumo idėja, griežtai determinuota neginčytinais istorijos dėsniais. Šia prasme istoricizmas, Poperio manymu, yra ypatinga fatalizmo atmaina. Diachroninis suvokimas gali būti peržiūrima ir kitais aspektais, skirtingų nuo poperiško istorizmo ir istoricizmo. Bet dėl to būtina pradėti nuo primityviausių diachronijos formų - nuo metraščio, kuris fiksuoja tik įvykių kroniką, t.y. atsako į klausimus, kas ir kada buvo. Kronika, tiksliau - sinchronija, t.y. aprašymas praktiškai koegzistuojančių įvykių, tarp kurių laiko atotrūkis nėra didelis - vienos ar dviejų kartų gyvenimo ribose - fiksuoja artimus įvykius. Tai - Herodoto ar europietiškų viduramžių epochos kronikų pobūdžio „istorijos". Diachroninis suvokimas prasideda nuo kronikos pavertimo susijusia visuma. Pavyzdžiui, kronikos siužetiškumas yra jos transformacijos į istoriją sąlyga. O griežtai tariant, tai - istoriška socialinių įvykių interpretacija, jų sisteminimas tarpininkaujant vertybėms ir įvertinimams. Net primityvus įvykio įvertinimas, tarkim, iš simpatijų ar antipatijų joms pozicijos jau yra istoriška interpretacija.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

ES kalbų programa "Europos pažymėjimas"

2006-04-16 | ES kalbų programa "Europos pažymėjimas" skirta įvertinti ir apdovanoti novatoriškas kalbų mokymo ir mokymosi iniciatyvas, supažindinti mokytojus ir dėstytojus, formalių ir neformalių kalbų centrų atstovus bei besimokančiuosius su šiomis iniciatyvomis, skatinti įvairiose kalbų mokymo srityse ir institucijose kuo plačiau taikyti naujus mokymo metodus ir formas. "Europos Pažymėjimo" programą koordinuoja Europos Komisija. Lietuvoje "Europos Pažymėjimo" programą vykdo LR švietimo ir mokslo ministerija, ES Socrates programos koordinavimo paramos fondas ir LR švietimo ir mokslo ministro patvirtinta ekspertų komisija. Ekspertų komisija vadovaudamasi Europos ir Lietuvos prioritetais iš pateiktų iniciatyvų atrenka geriausias. Joms iškilmingai įteikiamas "Europos Pažymėjimas". Specialius prizus novatoriškiems ir įdomiems projektams steigia "Europos Pažymėjimo" programos rėmėjai. Apdovanotos iniciatyvos gauna sertifikatą, kurį pasirašo Europos Komisijos narys atsakingas už Švietimo programas ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras. Susidomėjusius ir norinčius plačiau susipažinti su programa, kalbų politika, projektais ir žmonėmis, apdovanotais "Europos pažymėjimu" Lietuvoje 2006 m. balandžio 21 d. 10 val. kviečiame į ES kalbų programos "Europos pažymėjimas" programos informacinį seminarą, kuris įvyks Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos konferencijų salėje (Gedimino pr. 51), Vilniuje.

Lankomumo reitingasKomentarų: 2

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!