LT   EN   RU  
2020 m. spalio 23 d., penktadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Mokslai
„Filosofijos pagrindai II“ Evoliucija ir raida. Kultūra

2006-04-16 | Kur kas rimtesnę ir svarbesnę visuomeninės būties koncepciją sukūrė K. Marxas. Jo manymu, visuomeninė būtis yra materialinis visuomenės pagrindas. Gamindami materialinius produktus, žmonės reprodukuoja save kaip socialines esybes, t.y. gamyba - tai ne tik materialinių gėrybių gamyba, bet ir socialinių individų. Visuomeninė būtis priskiria sau ir transformuotą prigimtinę būtį, t.y. geografinę aplinką ir liaudies apgyvendinimą. Visuomeninės būties esmė, anot Markso, sudaryta iš gamybos būdo, esančio našumo jėgos ir gamybinių santykių vienybe. Našumo jėgos - tai visų pirma žmonės, realizuojantys gamybos priemones, kurios taip pat priklauso našumo jėgoms. Gamybiniai santykiai yra santykių tarp žmonių esmė, objektyviai susiklostantys gamybos proceso metu. Tai - žmonių santykiai ryšium su daiktais, visų pirma - ryšium su gamybos priemonėm. Pagrindinėmis formomis yra nuosavybės santykis. Mainų santykis, produktų paskirstymas ir vartojimas taip pat sudaro gamybinius santykius, tuo pačiu paklusdami nuosavybės santykiams. Gamybiniai santykiai nepriklauso nuo asmeninio ir net visuomeninio suvokimo: jie nustatomi pagal našumo jėgos vystymosi lygį.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

„Filosofijos pagrindai II“ Politika ir teisė

2006-04-15 | Dorovingumas ir moralė ne vieninteliai socialinio ir tarpasmeninio žmonių elgesio reguliatoriai. Egzistuoja dar ir teisė - socialinių normų ir santykių (saugomų valstybės jėgos struktūrų, jos armijos, policijos ir teismų) sistema. Būtent valstybė užtikrina būtiną teisinių normų pobūdį, versdama jį juridiniu. Teisė reguliuoja pagrindines visuomeninio gyvenimo sritis. Civilinė ir darbo teisė reguliuoja tarpasmeninius ir tarpgrupinius santykius. Teisė kaip ir žmonių santykiai su darbdaviais ir valstybe, ekonominėje srityje, socialiniame ir politiniame gyvenime. Be to, teisė užtikrina savo asmeninių normų laikymąsi baudžiamosios ir procesinės teisės pagalba. Pagaliau, teisė reglamentuoja valstybinių ir politinių organizacijų veiklą konstitucinės ir administracinės teisės pagalba. Tarpusavio santykiai tarp valstybių nustatomi tarptautinės teisės. Teisės turinį sudaro teisinės normos. Norma yra ne kas kita, kaip vertybė, jos projekcija į tikrovę. Ši vertybės projekcija yra jos realizacija, t.y. įvertinimas. Tokiu būdu, norma savo kilme ir esme yra savo objekto įvertinimas ir reglamentacija. Teisė kyla iš teisinio suvokimo, kurio turinys yra vertybės, išreiškiančios domėjimąsi ir poreikį vienų ar kitų socialinių grupių ir visuomenės kaip visumos. Svarbiausias vaidmuo teisiniame suvokime priklauso teisinei ideologijai - teoriniam teisės pagrindimui. Dar egzistuoja ir visuomeninis teisės suvokimas - praktinis žmonių požiūris į teisę ir įstatymus. Nei viena teisinė sistema negali būti efektyvia, jei ji nesiremia teisinė sąmone. Reikalas tas, kad teisinio suvokimo esmę sudaro moralė - ideologizuotas dorovingumo variantas.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Nemokamas egzaminų pagalbos numeris veiks ir per Velykų šventes

2006-04-14 | Iki baigiamųjų egzaminų mokyklose likus daugiau nei mėnesiui, mokiniams ir jų tėvams pradėtos teikti nemokamos konsultacijos egzaminų pagalbos telefonu 8-800-10118. Informacinės akcijos „Egaminai.Nesinervink.lt“ telefono linija veikia kasdien nuo 11 iki 23 valandos. Patarimai, kaip ruoštis egzaminams ir valdyti nerimą, bus teikiami ir savaitgaliais, atostogų bei švenčių dienomis. Antrus metus iš eilės akcijos partnerės, AB „Lietuvos telekomas“ veikianti egzaminų pagalbos linija kasmet sulaukia vis didesnio populiarumo. Telefonu dažnai skambinama savaitgaliais, kuomet mokiniai daugiau laiko skiria ruošimuisi egzaminams. Pirmosiomis akcijos dienomis vidutiniškai sulaukiama po 20 skambučių. „Į egzaminų pagalbos liniją skambina ne tik mokiniai, bet ir jų tėvai. Pastarieji teiraujasi apie egzaminų laikymo reikalavimus, o moksleiviai kreipiasi su klausimais, kaip suvaldyti nerimą ir stresą, kaip efektyviai išnaudoti laiką mokymuisi“, - teigė psichologė Jona Kirkauskienė, Bendraamžių psichologinės paramos centro vadovė, koordinuojanti nemokamos egzaminų pagalbos linijos darbą.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

„Filosofijos pagrindai II“ Demokratija

2006-04-14 | Demokratija - visai ne naujas reiškinys, ji egzistuoja nuo senovės laikų. Ji atsirado Atėnuose - vergvaldiškoj visuomenėj. Atėnų demokratija buvo tiesiogine ta prasme, kad aukščiausia valdžia priklausė liaudies susirinkimui, Atėnų piliečiams, susirinkdavusiems centrinėje Atėnų aikštėje. Jų buvo 5 - 6 tūkstančiai iš 30 - 40 tūkstančių Atėnų gyventojų. Dalyvavimo liaudies susirinkimuose teisė priklausė laisviems vyrams. Vergai, vaikai ir moterys neturėjo šios teisės. Liaudies susirinkimas galėjo būti įstatymų leidžiamuoju, t.y. priiminėti įstatymus. Bet ir ne tik. Jis priimdavo sprendimus, privalomus vykdyti. Analogiška valdžios struktūra priklausė kitiems Graikijos poliams - miestams-valstybėms. Polių sistema buvo tiesioginės demokratijos sąlyga, kadangi tik nedidelis žmonių kiekis galėjo susirinkti vienoje vietoje. Kitas tiesioginės demokratijos pavyzdys yra Novgorodo respublika 9 - 16 amžius iki Ivano Rūsčiojo užkariavimo 16 amžiuje. Liaudies susirinkimas čia buvo vadinamas veče, kuri priimdavo įstatymus (įstatymų leidžiamoji valdžia) ir sprendimus (vykdomoji valdžia). Kunigaikščiai Didžiajame Novgorode buvo išrenkami večės. Paprastai tai būdavo skandinavai - Skandinavų kunigaikščiai ir jų kariauninkai, kurie tarnavo valstybės sargyboje ir dėl to buvo vadinami variagais. Didysis Novgorodas samdė variagus jau 8 - 9 amžiuje. Tai buvo tipinė polinė valstybė. Pskovo respublika (11 - 13 a.) taip pat išrinkdavo kunigaikščius ir buvo tiesiogine demokratija.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Gegužės mėnesį valstybinės kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminai bus laikomi pagal atnaujintą tvarką

2006-04-12 | Naujos redakcijos dokumentais patikslinamos egzaminų organizavimo ir vykdymo procedūros. Nuo šių metų gegužės mėnesio keičiama egzaminų ir kandidatų registracijos tvarka: kaip ir brandos egzaminų valstybinės kalbos mokėjimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų bei kandidatų registravimas vyks Nacionalinio egzaminų centro duomenų perdavimo sistemoje KELTAS, šioje sistemoje vyks ir minėtų egzaminų rezultatų registravimas. Valstybinės kalbos mokėjimo kvalifikavimo komisijų nuostatuose patikslinta komisijų sudarymo tvarka. Siekiant padėti suaugusiesiems kitakalbiams savarankiškai pasirengti valstybinės kalbos mokėjimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminams išleistas naujas leidinys “Pasirenk egzaminams pats!”. Leidinyje ,,Pasirenk egzaminams pats!” pateikiami valstybinės kalbos mokėjimo pirmosios, antrosios ir trečiosios kategorijų testų trumpi turinio, užduočių aprašai, testo vertinimas bei po vieną visų kategorijų testų pavyzdžiai; taip pat pateikiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzamino temos, egzamino testo klausimų pavyzdžiai, dokumentų, reglamentuojančių testavimo procesą, bei literatūros sąrašas, pateikiami atsakymai į dažniausiai iškylančius klausimus, susijusius su valstybinės kalbos mokėjimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminais.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

„Filosofijos pagrindai II“ Dorovinė sąmonė

2006-04-12 | Visuomeninis sąmonė turi daugybę formų, kurių egzistavimą nustato jų objektas, o taip pat požiūriu į socialinę tikrovę. Toliau aš ketinu aptarti esmines, mano manymu, visuomeninės sąmonės formas: dorovinę, estetinę ir socialiai-politinę sąmonę. Kitos formos vienokiame ar kitokiame lygyje išsivysto iš pagrindinių, o todėl gali būti gvildenamos pagrindinių ribose. Toks, pavyzdžiui, yra teisinė sąmonė, priklausanti socialiai-politinei sričiai. Religinė sąmonė pernelyg fundamentali, kad ją aptarinėtume kartu su kitomis formomis. Štai kodėl ji buvo aptarta skyriuje „Filosofija ir religija" (žr. „Filosofijos pagrindai", 1 d.). Dorovinės sąmonės atsiradimą galima aiškinti skirtingai. Bet atsižvelgiant, kad religinė sąmonė yra istorinis visos kultūros pirmapradis, todėl belieka pripažinti, kad dorovinė sąmonė turi tiesioginį ryšį su religija. Prisiminkime pirmų žmonių nusidėjimo sceną, aprašytą pirmame skyriuje pirmoje Mozės Penktaknygėje. Gėrio ir blogio pažinimo medis buvo uždraustas Adomui ir Ievai. Aptikę Dievo draudimą, pirmi žmonės atsikando šio medžio vaisių: jų akys atsivėrė, ir jie pamatė, kad nuogi. Į Dievo kvietimą pasirodyti jie neatsiliepė iš gėdos jausmo („nuogi"). Akivaizdu, kad šis jausmas susiformavo gėrio ir blogio pažinimo pagrindu, fundamentalių bet kokios dorovės kategorijų. Gėda funkcionuoja ten, kur pažeisti Dievo įsakymai: gėda pavaduoja jų veikimą. Tai savotiškas Dievo nuostatų surogatas. Po žmonių nusidėjimo Dievas tapo transcendentiniu, palikdamas pėdsaką žmogaus sieloje sąžinės pavidalu - dorovine žmogaus su Dievu ryšio forma.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

„Filosofijos pagrindai II“ Estetinis suvokimas ir menas

2006-04-11 | Estetinis suvokimas yra vertybinis, aksiologinis, kuris mąsto vertybėmis, pavaldžiomis grožio idealui (aukščiausiai vertybei), t.y. puikumui. Grožis yra tradicinis triados - tiesos, gėrio ir grožio komponentas. Triados komponentai - ne objektai, o pažinimo (tiesa), dorovingumo ( gėris) ir meno (grožis) funkcijos. Jeigu hipostazuotume šias funkcijas, t.y. paverstume jas abstrakčiais objektais, neprieinamais jausminiam įsisavinimui, tai gautume tiesą, gėrį ir grožį. Tai kažkas panašaus į platonišku eidosus. Aišku, kad estetinį statusą turėjo tik grožis. Tačiau tiesa ir gėris taip pat neša estetinę naštą. Pavyzdžiui, grakščios ir elegantiškos mokslinės konstrukcijos taip pat iššaukia estetinį jausmą. Jos gi dorovingos, jeigu neša naudą žmonijai. Analogiškai ir grožis mene turi dorovinę (gėris) ir pažinimo ( tiesa) prasmę. Menininkas ne tik materializuoja savo estetinį idealą meno kūrinyje, bet ir atspindi (reprodukuoja) tikrovę iš estetinės pusės, t.y. pažįsta ją. Labai dažnai menas pateikia mokslui vienus ar kitus realybės aspektus pažinimui. Pavyzdžiui, erdvės ir laiko mene reliatyvumo idėja atsirado kur kas anksčiau reliatyvistinių Gotfrydo Leibnico (1646 - 1716) ir Alberto Einšteino (1879 - 1955) vaizdinių. Estetinis menininko suvokimas (jo puikumo įsivaizdavimas, estetinis skonis, intencija ir idėjos) įkūnijamos jo meno kūriniuose. Jų savitumas tame, kad jie egzistuoja nepriklausomai nuo jo estetinio suvokimo, turėdami idėjų, apie kurias menininkas ir neįtarė. Estetinis visuomenės suvokimas nesutampa su estetiniu menininkų suvokimu ir jų estetine veikla. Tai reiškia, kad estetinį suvokimą turi ne tik menininkai, bet ir žmonės, nedalyvaujantys estetinėje veikloje.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

„Filosofijos pagrindai II“ II. IŠ PAŽINIMO TEORIJŲ ISTORIJOS

2006-04-10 | Plotinas (204 - 270), graikų filosofas-platonikas, neoplatonizmo pradininkas, remdamasis Platono filosofija, sukūrė originalią pažinimo koncepciją. Ontologinis jo koncepcijos pagrindas yra hierarchinė būties iš trijų substancijų struktūra: Vienybė, Protas ir Siela. Būties centre yra Vienybė, kuri kuria Protą, o pastarasis - Sielą. Vienybė bepradė ir yra aukščiau bet kokio egzistavimo ir mąstymo. Protas tapatus platoniškam eidosų pasauliui. Siela yra kosmoso kūrėja. Juslinį suvokimą Plotinas traktuoja kaip paties daikto jutimo organo supanašėjimą: akis nematytų saulės, jeigu nebūtų į ją panaši. Racionalaus pažinimo galimybė sąlygojama tuo, kad žmogus susijęs su Protu ir Vienybe. Racionalus pažinimas yra idėjų, o ne daiktų pažinimas. Jis pasyvus šių idėjų atžvilgiu: pažinimas traktuojamas kaip idėjų stebėjimas ir juslinių duomenų lyginimas su jomis. Žmogaus protas juslių pagrindu idėjas verčia į individualias sąvokas - logus. Aurelijus Augustinas (354 - 433m.), filosofas ir krikščionių teologas, kūrė tezes apie tikėjimą kaip visokio žinojimo prielaidą: tikėjimo tipas, tam tikras tipas ir žinojimo pobūdis. Pažinime svarbų vaidmenį Augustinas skyrė intuicijai, kurioje buvo tikėjimas ir nušvitimas iš aukščiau.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

„Filosofijos pagrindai II“ Nuo neoplatonizmo iki modernizmo

2006-04-09 | Plotinas (204 - 270), graikų filosofas-platonikas, neoplatonizmo pradininkas, remdamasis Platono filosofija, sukūrė originalią pažinimo koncepciją. Ontologinis jo koncepcijos pagrindas yra hierarchinė būties iš trijų substancijų struktūra: Vienybė, Protas ir Siela. Būties centre yra Vienybė, kuri kuria Protą, o pastarasis - Sielą. Vienybė bepradė ir yra aukščiau bet kokio egzistavimo ir mąstymo. Protas tapatus platoniškam eidosų pasauliui. Siela yra kosmoso kūrėja. Juslinį suvokimą Plotinas traktuoja kaip paties daikto jutimo organo supanašėjimą: akis nematytų saulės, jeigu nebūtų į ją panaši. Racionalaus pažinimo galimybė sąlygojama tuo, kad žmogus susijęs su Protu ir Vienybe. Racionalus pažinimas yra idėjų, o ne daiktų pažinimas. Jis pasyvus šių idėjų atžvilgiu: pažinimas traktuojamas kaip idėjų stebėjimas ir juslinių duomenų lyginimas su jomis. Žmogaus protas juslių pagrindu idėjas verčia į individualias sąvokas - logus. Aurelijus Augustinas (354 - 433m.), filosofas ir krikščionių teologas, kūrė tezes apie tikėjimą kaip visokio žinojimo prielaidą: tikėjimo tipas, tam tikras tipas ir žinojimo pobūdis. Pažinime svarbų vaidmenį Augustinas skyrė intuicijai, kurioje buvo tikėjimas ir nušvitimas iš aukščiau. Neoplatonikas Erigena (apie 810 ~ 877) vystė idėją apie tai, kad tikėjimas yra tas principas, iš kurio žmogaus protas(lot. intellectus = gr. nous) išskiria Dievo pažinimą, kuris yra aukščiausias pažinimo tipas.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

„Filosofijos pagrindai II“ III. PAŽINIMAS

2006-04-08 | Iš istorinės pažinimo koncepcijos apžvalgos aišku, kad subjekto ir pažinimo objekto problema buvo aktuali daugeliui filosofinių mokyklų ir krypčių. Tik empirizmas, bet ir tai tik atskiros jo mokyklos, mėgino eliminuoti ar ignoruoti šią problemą. Negalvoju, kad ji yra tuščia abstrakcija. Pažįstančio ir pažintino santykis atskleidžia pačią pažinimo prigimtį. Ignoruoti šį santykį, kaip tai daro K. Poperis, manantis, kad ši problema yra metafizinė (anot jo išgalvota), reiškia užimti kraštutinio empirizmo pozicijas. Iš tiesų jis - radikalus empirikas, kurio netenkina net idealistinis Bredlio empirizmas, kaip ir Diuio instrumentalizmas. Savitą pažinimo supratimą Poperis apibendrino antiesencializmo (lot. essentia - esmė) koncepcijoje, anot kurios pažinimas negali orientuotis į reiškinių esmės aprašymą, nes jos paprasčiausiai nėra. Filosofinės koncepcijos, traktuojančios pažinimą kaip esmės atskleidimą, vadinamos esencialistinėmis. Esencializmo pradininku Poperis laiko Platoną, kurio kritikai skirta didelė dvitomio veikalo „Atvira visuomenė ir jos priešai" (1945 m.) dalis. Platoniškam esencializmui priešpastatomas pažinimo kaip nuoseklaus (step by step) objekto aprašymo supratimas. Šis laipsniškas (piecemeal) supratimas smulkiai aprašytas knygoje „Istoricizmo skurdas" (1944 - 1945 m.).

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!