LT   EN   RU  
2020 m. birželio 1 d., pirmadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Mokslai
Buvęs teisingumo ministras dirbs advokatų profesinėje bendrijoje

2004-11-18 | Vienas iš naujojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso autorių, buvęs teisingumo ministras Gintautas Bartkus tapo advokatų profesinės bendrijos partneriu. Jam, kartu su advokatu Gyčiu Kaminsku prisijungus prie advokatų kontoros „Jurevičius, Balčiūnas ir partneriai“ bei atsižvelgus į įstatymo pasikeitimus, keičiasi šios kontoros pavadinimas ir statusas. Nuo šiol buvusi advokatų kontora „Jurevičius, Balčiūnas ir partneriai“ tampa advokatų profesine bendrija „Jurevičius, Balčiūnas ir Bartkus“. Profesinės advokatų bendrijos partneriai taip pat yra Raimundas Jurevičius ir Gintaras Balčiūnas. Pastarasis taip pat buvo teisingumo ministru.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Lietuvos Žaliųjų judėjimas

2004-10-28 | Lietuvos žaliųjų judėjimas (LŽJ) yra visuomeninė aplinkosaugos organizacija. LŽJ įsteigė gamtosauginiai klubai “Atgaja” (Kaunas), “Žemyna”(Vilnius), “Žvejonė”(Klaipėda), “Aukuras” (Šiauliai) ir žmonės iš visos Lietuvos 1988 metais. Pagrindinės Lietuvos žaliųjų judėjimo veiklos sritys:

Baltijos jūros ir jos baseino apsauga.
Saugomų teritorijų, miškų ir natūralių kraštovaizdžių apsauga.
Visuomenės ekologinis švietimas.
Energija ir aplinka.
Transportas ir aplinka.
Tarptautinės finansinės institucijos ir aplinka.
Parama aplinkosauginėms NVO ir aktyvistų grupėms.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Briuselio Konvencija ir jos įtaka tarptautinei privatinei teisei

2004-10-27 | Lietuvos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą aktas skelbia: „Nuo įstojimo dienos pirminių Sutarčių ir prieš įstojimą institucijų ir Europos centrinio banko priimtų aktų nuostatos naujosioms valstybėms narėms yra privalomos ir tose valstybėse taikomos tose Sutartyse ir šiame Akte nustatytomis sąlygomis.“ Remiantis šia nuostata, Lietuvai tapo privalomas ir 2000 metų Tarybos Reglamentas Nr. 44/2001 „Dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo“, kitaip žinomas kaip „Briuselio Reglamentas“, kuriuo buvo transformuota į Bendrijų instrumentą 1968 metais tarp tuometinių Europos Ekonominės Bendrijos (EEB) narių sudaryta Briuselio konvencija dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų vykdymo civilinėse ir komercinėse bylose (šiuo metų Konvencija galioja tik Danijos atžvilgiu).

Lankomumo reitingasKomentarų: 2

plačiau >>

Lietuvos medinė sakralinė architektūra

2004-10-16 | Lietuvos medinių bažnyčių, koplyčių ir varpinių kompozicija tampriai siejasi su LDK Vakarinių – Lenkijos Karalystės šiaurės-rytinių žemių sakralinių pastatų sprendimais. Ši teritorija sudaro vieningos architektūros arealą. Žvelgiant į arealo medinius sakralinius pastatus Europos kontekste, lyginant juos su kitų regionų, pvz: Norvegijos, Šiaurės Rusijos Užkarpatės pastatais, išryškėja principiniai skirtumai: arealo liaudiškų bažnyčių, koplyčių bei varpinių kompozicija yra lakoniškesnė, tektoniškesnė nei sudėtingų ir labai dekoratyvių minėtų žemių sakralinių pastatų. Areale dažnai sutinkami kituose Europos regionuose nepaplitę, pagal profesionaliosios architektūros stilių principus sukurti mediniai sakraliniai pastatai.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Šv. Mikalojaus bažnyčios architektūra

2004-10-16 | Pirmieji gotikiniai pastatai pasirodė XII amžiaus viduryje Prancūzijoje. Masyvias sunkias romaninių pastatų sienas pakeitė lengvi karkasai, aukštą vidaus erdvę – ištakūs interjerai, rūsčias fasadų plokštumas – dinamiškai aukštyn besiveržiantys plastinio meno kūriniai. XII-XIV amžiais gotikos stilius paplito Vakarų, Pietų ir Šiaurės Europos šalyse. Šis stilius įsigalėjo pirmiausia tose šalyse, kuriose buvo labai išsivystę feodaliniai visuomeniniai santykiai, katalikiškoji ideologija, sparčiai augo miestai. Po Žalgirio mūšio sustiprėjus Lietuvos ekonomikai, šalyje išplito monumentalioji statyba, atsirado naujų tipų mūrinių pastatų.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Renesanso stiliaus architektūra

2004-10-16 | XIV – XVIa. pirmiausia Italijoje, o vėliau ir kitose V. Europos šalyse ėmė plisti savitas ekonominis, kultūrinis ir politinis atgimimas – renesansas. Po kurio laiko F. Engelsas pavadins jį vienu pažangiausiu žmonijos perversmu, kokius ji tik kada nors išgyveno. Renesanso epochoje vėl atsigręžta į antiką, imta naujai vertinti jos palikimą, o visa renesanso kultūra grindžiama humanizmo idėjomis. Pirmiausia renesansas įsigalėjo literatūroje, vėliau – dailėje, o galiausiai ir architektūroje. Architektai ieškojo naujų fasado ir interjero sprendimų, tobulino statybos techniką. Fasaduose stengtasi pabrėžti horizontalias, statiškas linijas, įsigalėjo elementų pusiausvyra. Pastatams būdinga harmonija, dominuoja aiški erdvės struktūra.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Algimanto Zavišos gyvenimo aidai

2004-10-16 | Baigęs Vilniaus dailės institutą, A.Zaviša pagal paskyrimą dirbo Vilniaus rajono architekto gamybinėje grupėje. Po to - apie metus dailininku Lietuvos kino studijoje. O nuo 1962 m. - architektu Vilniaus "Komprojekto" institute. Čia dirbdamas, 1963-iaisiais parengė "Palangos" kavinės-restorano Vilniuje rekonstrukcijos ir išplėtimo planą (kartu su R.Šilinsku). 1964 m. suprojektavo viešbutį "Narutis". "Ko gero, kaip tik tai, kad autorius sugebėjo atsispirti tuo metu madingoms tendencijoms, pagundoms teigti naują architektūrinę kalbą, paneigiant istorinį kontekstą, suformavo gana saikingą kolegų reakciją", - mano R.Buivydas.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Suvalkijos geležiniai kryžiai

2004-10-16 | Č. Kontrimas šio regiono kryžiams skyrė mažiausiai dėmesio, todėl jo albumas papildytas keliomis šio krašto geležinėmis viršūnėmis, saugomomis Kauno M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. Šio regiono kryžiai nepasižymi labai didele formų įvairove ir ornamentikos gausumu. A. Rūkštelė tai bandė aiškinti suvalkiečių gyvenimo būdo praktiškumu, mažesniu polinkiu Į misticizmą ir romantizmą. Tačiau ir jis, ir mes esame pastebėję, kad tam tikra kryžių dalis turi daug bendro su Aukštaitijos ir ypač su Dzūkijos kryžiais. Pirmiausia tie, kurie tartum susiliečia su Alytaus, Prienų bei kitais Dzūkijos rajonais. Šiame regione, kuriame dėl įvairių istorinių aplinkybių kiek vėliau kūrėsi bažnyčių parapijos, formavosi savotiškas, galima sakyti, suvalkietiškas šių paminklų tipas. Jam būdingos ir labai paprastos kryžiaus, saulės ir mėnulio formos, ir sudėtingos geometrinių ar augalinių motyvų kompozicijos.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Aukštaitijos kryžiai

2004-10-16 | Žemaitijoje vyrauja koplytstulpiai ir koplytėlės, na o Aukštaitijoje - vieno, dviejų ir net trijų aukštų stogastulpiai (nors ir čia esama koplytstulpių bei kitokių memorialinių paminklų). Aukštaitijos (ypač vakarinės jos dalies) ir medžio, ir geležies paminklai gausiai ornamentuoti. Jiems būdingi smulkiai pjaustyti ažūriniai ornamentai:ratukai, puslankiai, pusračiai, dantyti, tarsi pjūklas, supinti su kvadratais, rombais ir kitokiais geometriniais puošmenimis. Šių paminklų kaltos viršūnės labai dažnai padabintos augaliniais motyvais.
Koplytstulpiai taip pat įvairių formų, taisyklingų proporcijų, gausiai ornamentuotomis, plačiomis pastogėmis, daug vietos paliekant skulptūroms.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Žemaitijos kryžiai

2004-10-16 | Teritoriniu atžvilgiu ypač savitą antkapinių paminklų grupę sudaro Žemaitijos kryžiai ir koplytėlės. XIX a. pab.-XX a. pr. ne tik gausūs mediniai, bet ir geležiniai kryžiai pasižymėjo itin didele įvairove. Kai kur pietryčių Žemaitijoje ir šiaurės rytų Žemaitijoje paplitę dviejų kryžmų kryžiai, kartais su kryžmose įrengtomis koplytėlėmis. Daugiausia tai antkapių paminklai ir koplytstulpiai bei koplytėlės. Žemaitijos memorialinių paminklų viršūnės ir savo forma, ir konstrukcija daug įvairesnės nei Aukštaitijos ar Dzūkijos. Vienos viršūnės tvirtintos prie iškilusių bokštelių, kitos - tiesiog ant stogelių ar stogų. A. Rūkštelė yra nurodęs, jog geležinių kryžių viršūnės labai panašios į medinių ir mūrinių bažnyčių, varpinių kryžius (99, 20). Šį teiginį ypač patvirtina Žemaitijos kryžių piešiniai.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!