LT   EN   RU  
2020 m. rugsėjo 24 d., ketvirtadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Mokslai
Lietuvoje daugėja lobių ieškotojų

2004-09-02 | Jeigu esate skaitę nuotykių knygas, bent kartą pasvajojote apie kvapą gniaužiančią kelionę, ieškant paslėpto lobio... Be abejo, paieškos procesas gali būti smagus nebūtinai tikintis atkapstyti aukso skrynią. Tobulėjant technologijoms, slėptuvių kūrimas ir vadinamųjų lobių ieškojimas, pasitelkiant GPS imtuvus ir internetą, tapo smagiu žaidimu, pavadintu "geocaching" (angl. "geo" - geografija, "cache" - slėptuvė). GPS imtuvai - navigaciniai elektroniniai prietaisai - pradėti gaminti daugiausia karybos reikmėms. Imtuvas reaguoja į Žemės palydovų skleidžiamus aukšto dažnio radijo signalus. Gavęs laiko ir atstumo duomenis, prietaisas juos paverčia geografinėmis koordinatėmis: nustatoma konkreti vieta, kurioje šiuo metu yra GPS imtuvėlio turėtojas. Jei prietaisas turi ir vietovės žemėlapį, pagal koordinates nurodomas ir taškas jame. GPS imtuvas gali fiksuoti ėjimo greitį, viso maršruto taškus. "Žmogus, įsigijęs imtuvėlį, už jokias paslaugas nebemoka papildomai. Imtuvas automatiškai priima signalus ir juos apdoroja. Jeigu prietaisas turi ir žemėlapį, jame parodo buvimo vietą", - "Jaunimo lygai" sakė Edvinas Grigaliūnas, navigaciniais prietaisais prekiaujančios bendrovės GPS produktų vadybininkas ir vienas iš geokešingo žaidimo pradininkų mūsų šalyje. Iki 2000 metų daugiausia karių naudoti prietaisai labai netiksliai nurodydavo atstumus.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

A.Brazauskas „šiukšlina“ Lietuvą

2004-08-31 | Vis labiau nerimsta aistros dėl ketinimo UNESCO istorinio paveldo sąrašui priklausančios Kernavės pašonėje statyti sąvartyną. Šalia Kazokiškių planuojama įrengti vieną regioninį sąvartyną, uždarant visus senus, neatitinkančius Europos Sąjungos reikalavimų sąvartynus bei įrengiant atliekų priėmimo bei konteinerių aikšteles. Tačiau daugėja šio sąvartyno statybos priešininkų. Mat planuojamas Kazokiškių sąvartynas atsidurs vos už kelių kilometrų nuo prieš kelias savaites į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktų Kernavės piliakalnių. Teigiama, jog nuo sąvartyno iki artimiausio gyvenamojo namo vos 500 metrų. Už kelių šimtų metrų teka dvi upės. Norint įrengti sąvartyną, reikėtų iškirsti pusantro hektaro Kernavės apylinkėse esančio miško. Ar leisime "šiukšlinti" Kernavę? Ar leisime iškirsti mišką? Atsakymas aiškus - NE!

Lankomumo reitingasKomentarų: 7

plačiau >>

Kyšis ir jo pakaitai

2004-07-27 | "Dabartinės lietuvių kalbos žodynas" žodį "kyšis" aiškina taip: "paperkamoji dovana"; kyšininkas - tai "kyšių ėmėjas ar davėjas"; kyšininkauti - "imti ar duoti kyšius, būti kyšininku". Tokios plikos žodžių reikšmės nedaug ką tepasako, kur kas įvairesnė jų vartosena. Šie ir kiti tos reikšmės žodžiai turi ne tik įdomių funkcinių ir stilistinių, bet ir iškalbingų socialinių atspalvių. Pats žodis "kyšis" nesenas, šią reikšmę įgijęs tada, kai atsirado už pinigus ar kitokias gėrybes paperkamų valdininkų. Jį sukūrė tie, kurie papirkas turėjo duoti ir buvo patyrę, kad geriausia jas "aukoti" kišimo būdu - įkišti į kišenę, pakišti po stalu. Etimologinė reikšmė iškalbingai rodo reiškinio socialinę esmę. Daugelio kitų kalbų atitikmenys tokio atspalvio neturi, nusakomas ne davimo būdas, o turinys. Latviškai tai - kukulis "kepalas, bandelė", prancūzams - pot-de-vin "vyno puodelis", vokiečiams vaizdingai, bet dalykiškai - Schmiergeld "tepimo pinigai", italams visai šiuolaikiškai - bustarella "pinigų vokelis".

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Lietuva paguldyta ant menčių

2004-07-23 | Kelerius metus vykusi įnirtinga Lietuvos atstovų kova prieš koncerno "Lukoil" planus išgauti naftą Baltijos jūroje baigėsi pastarojo pergale. Vakar antrinė kompanijos įmonė "Lukoil-Kaliningradmorneft" oficialiai pristatė dar birželio 24-ąją telkinyje D-6 pradėtą naftos išgavimą. Tuo metu mūsų šalies Vyriausybės, visuomeninių organizacijų atstovai bei Lietuvos ambasadorė prie UNESCO tvirtina nesijaučiantys pralaimėję naftos milžinei bei Rusijai apskritai. Nei viena iš suinteresuotų pusių naftos telkinio D-6 istorijoje nesiruošia dėti taško bei didžiuojasi esamu įdirbiu. Konfliktas tarp Lietuvos ir Rusijos dėl naftos išgavimo telkinyje D-6, esančiame vos keli kilometrai nuo valstybinės mūsų šalies sienos bei keliasdešimt - nuo unikalaus gamtos kampelio Kuršių nerijoje, prasidėjo dar 1985 metais. Tada parengiamuosius rusų darbus platformai statyti pavyko sustabdyti kilus milžiniškam visuomenės spaudimui.

Lankomumo reitingasKomentarų: 2

plačiau >>

Dvigubos moralės metas

2004-06-27 | Bene pagrindinis veiksnys, formuojantis indiferentišką, abejingą, nuo bet kokių viešųjų reikalų nusišalinusį pilietį, yra „varžtelio kompleksas“. Žmogus pasijunta bereikšmis, beteisis, lengvai pažeidžiamas, todėl užsisklendžia savo kiaute. Psichologiniu požiūriu terpė „varžtelio kompleksui“ atsiranda tuomet, kai valdžios ir visuomenės santykiuose įsigali dvigubos moralės standartai. Šis reiškinys netrunka persimesti į vadovų ir pavaldinių santykius iš esmės visose socialinėse organizacijose. Ypač iškreiptą pavidalą tai įgauna valdžios institucijose, kurios dėl savo padėties valdymo struktūroje priklauso nuo politinės konjunktūros. Būtent tuomet dvigubos moralės ir elgesio standartai gimdo tokius pat dvigubus veiklos vertinimo kriterijus. Be to, tai apverčia aukštyn kojomis visą darbuotojų motyvacijos sistemą. Šiuo atveju personalas tolsta nuo savo tikrųjų funkcijų ir pradeda parazituoti – tarsi ryti savo organizaciją.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Žalpiai

2004-06-14 | Žalpiai anksčiau priklausė Raseinių valsčiui. Dvaras rašytiniuose šaltiniuose minėti pradedamas jau XVIII a. antroje pusėje. 1760 m. jį nusipirko Jonas Pluščevskis. Jo palikuonys Žalpius valdė iki 1940 m.: po Jono Pluščevskio – jo sūnus Antanas, vėliau – Antano sūnus Juozapas, po to – jo bendravardis sūnus, gimęs 1860 m. Jis turėjo tris dukras. Žalpiai 1939 m. atiteko vienai iš jų – Kristinai. Spėjama, kas Žalpių dvaro rūmus pastatė Jonas Pluščevskis. Pastatas buvo medinis, vienaaukštis, pasagos formos. Visos patalpos buvo įrengtos gana kukliai: sienos išklijuotos tapetais, grindys – pušinių lentų, dauguma baldų pagaminta XVIII a. Rūmuose stovėjo fortepijonas, buvo biblioteka, kurioje saugota nemažai klasikų kūrinių. I-ojo pasaulinio karo metais dvaras buvo stipriai nuniokotas, per suirutę daug vertingų daiktų, buvusių rūmuose, dingo. Parko Žalpiuose nebuvo.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Zdoniškė

2004-06-14 | XVIII a. antroje pusėje Zdoniškė priklausė Okminskiams. 1798 m. dvarą nusipirko paskutinysis Telšių pakamaris Petras Dimša. Vėliau jį paveldėjo jo sūnus Kleopas. Jis buvo labai išsilavinęs ir itin demokratiškai elgėsi su valstiečiais. Rusų valdžia juo buvo nepatenkinta ir ištrėmė į Voronežą. Po to dvaras buvo konfiskuotas. Sugrįžus iš tremties, Kleopui Zdoniškę buvo leista išsipirkti. Jis turėjo penkis sūnus. Zdoniškėje liko gyventi tik Liubomiras Dimša. Iš jo dvarą paveldėjo duktė Zofija, kuri buvo paskutinė šios giminės atstovė, valdžiusi dvarą. 1930 m. Zofija Zdoniškę pardavė.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Viekšniai

2004-06-14 | Miestelis Akmenės rajono vakaruose, prie kelio Šiauliai-Mažeikiai, ant Ventos upės kranto. Viekšnių dvaras žinomas jau XVI a. Jis ilgą laiką priklausė Sapiegų ir Gorskių giminėms. Magdeburgo teisės ir herbas suteiktas 1792 m. Bažnyčia pastatyta 1853 m. Ją pašventino Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius. Garsėja Viekšniai savo vaistine. Ji įsteigta dar 1860 m. ir tai antra pagal senumą farmacijos įstaiga Žemaitijoje (po Palangos vaistinės). 1995 m. miestelio centre atidengtas Č. Pečiulio sukurtas paminklas Antanui ir Elžbietai Biržiškoms bei trims jų sūnums profesoriams: Mykolui, Vaclovui ir Viktorui.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Tryškiai

2004-06-14 | Tryškiuose žmonės gyveno nuo seno. Tai paliudija ir archeologiniai radiniai: Tryškių kapinyne rasta net IX-XII a. priskiriamų papuošalų, kurie perduoti saugoti Žemaičių „Alkos” muziejui. Gyvenvietė pradėjo kurtis prie Tryškių dvaro, apie kurį mus pirmosios žinios pasiekia dar iš XVI a. pradžios. 1537 m. rašytiniuose šaltiniuose jau minimas Tryškių dvaras ir miestelis. Tada Tryškiai buvo valdovinio valsčiaus (tėvūnijos) centras. 1611 m. Tryškius valdė Žemaičių teisėjas Andrius Valavičius, 1674 m. – Lietuvos kancleris Kristupas Pacas. 1799 m. Tryškių seniūnijai priklausančias valdas (Degučių, Dubėnų, Lelėnų, Juodžių, Dirmeikių kaimus) nuomojo Mykolas Oginskis. 1685 m. miestelyje jau veikė parapinė mokykla, kuri po pertraukos buvo atkurta 1793 m. 1701 m. Tryškių apylinkėse įvyko švedų ir LDK kariuomenės susirėmimas. 1792 m. gegužės 15 d. karalius Stanislovas Augustas Tryškiams suteikė Magdeburgo teises ir herbą, kurio melsvame dugne pavaizduotas kryžmiškai sudėtas auksinės spalvos lankas ir strėlė. Miestelio puošmena – 1752 m. pastatyta liaudiškos architektūros bebokštė bažnyčia, 1805 m. statyta medinė varpinė. Šis medinio baroko ansamblis, aptvertas akmenų tvora, tebepuošia miestelį iki šiol.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Tirkšliai

2004-06-14 | Gyvenvietė prie Mažeikių-Plungės kelio, 6 km nuo Mažeikių. Nuolatinių gyventojų apie 1500. Tirkšlių dvaras ir miestelis istoriniuose šaltiniuose pradedamas minėti XVI a. Bažnyčia pastatyta 1612 m.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!