LT   EN   RU  
2020 m. spalio 23 d., penktadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Mokslai
Paminėtas Kalniškės partizanų mūšis

2004-05-26 | Per Dzūkiją frontas į Vakarus persirito 1944 metų liepos viduryje. Rugpjūčio mėnesį kraštas buvo užtvindytas rusų armijos užfrontės dalinių. Jau nuo rugpjūčio pradžios pradėta į sovietų armiją šaukti 19-35 metų amžiaus vyrus. Dainavos krašto vyrai apsisprenė mobilizacijai nepaklusti: slėptis arba gauti dokumentą, atleidžiantį nuo tarnybos. Besislapstančiuosius vis dažniau pasiekdavo žinios apie NKVD kariuomenės žiaurumus - beginklių žmonių žudymą ir kankinimą. Tai paskatino vyrus ginkluotis ir priešintis okupantams. Pirmieji partizanų būriai susidarydavo iš vieno ar keleto gretimų kaimų vyrų, laikydavosi netolimame miške, o dažnas partizanas pareidavo į namus prižiūrėti ūkio. 1944 metų rudenį didesni ir mažesni partizanų būriai veikė jau visuose Dzūkiją apimančių apskričių valsčiuose... Pats nuožmiausias, didžiausias Lietuvos partizanų mūšis su reguliaria sovietų kariuomene įvyko Lazdijų rajono Kalniškės miške. Krosnos - Lazdijų plento pusėje tęsiasi trijų - keturių kilometrų pločio ir apie aštuonių kilometrų ilgio kalvotas mišrus Kalniškės miškas. Penkių - šešių kilometrų atstumu už Krosnos 1945 metais ir vyko plačiai išgarsėjęs Kalniškės mūšis.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Kuo skiriasi telekomunikacijų ir elektronikos specialistai nuo “raštininkų”

2004-05-20 | Devynioliktojo amžiaus gale, kai daugelis mūsų protėvių buvo neraštingi, daugelyje kaimų labiau išsilavinę žmonės turėjo “raštininkų” pravardę. Šie “raštininkai” kaimyno diktuojami parašydavo laišką ar kitą reikalingą dokumentą. Tapus visuomenei labiau išsilavinusiai, “raštininkai” išnyko. Panaši padėtis dabar Lietuvoje yra su informacinio raštingumo specialistais. Akivaizdu, kad įgijus bendrą informacinį išsilavinimą tokių specialistų visuomenei nebereikės. Pristatoma telekomunikacijų fizikos ir elektronikos programa sudaryta taip, kad ją įsisavinusių specialistų neištiktų “raštininkų” likimas. Telekomunikacijų vystymosi sparta pasaulyje ir Lietuvoje žinoma. Paradoksalu, bet šios spartos šaltiniai yra mokslų, atrodytų tiesiogiai nesusijusių su informacijos perdavimu, pasiekimai. Todėl specialistus būtina rengti taip, kad jie galėtų prisitaikyti prie greitai besikeičiančios visuomenės poreikių, t.y. visą laiką būtų reikalingi. Pirmiausia tokie specialistai turi būti “raštingi”, todėl pakankamas dėmesys skiriamas kompiuteriniams dalykams, susietiems su informacijos valdymo ir apdorojimo dalykais.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Kodėl yra gerai studijuoti fiziką Vilniaus Universitete

2004-05-19 | Fizika, visgi, yra egzotiška mokslo sritis. Ne daug kas ryžtasi ją studijuoti rimčiau - gal išsigąsta formulių, kurios dar mokykloje atrodė nesuprantamos, gal tikisi uždirbti daug pinigų, o čia, sako, jie sunkiai gaunami. Vienas docentas yra pasakęs, kad fizikui jie reikalingi tik žmogiškumui palaikyti. Akademikas Rudzikas irgi pajuokavo: ”Senai kaimo moterėlei niekaip nepavyks paaiškinti, kam tiek daug pinigų skiriama kažkokiems greitintuvams, o ne jos pensijai”. Juk pagrindinis domėjimasis šia sritimi yra smalsumo patenkinimas. Su laiku, besidomint, atsiranda ir žavėjimasis: ta formulytė, kitiems atrodanti tik kaip paveiksliukas, gali papasakoti įdomių dalykų. O ir romantika yra ne vien tik vakarienė prie žvakių šviesos, bet ir tai, kaip juda planetos, sprogsta žvaigždės ar sukasi nežinia kas elektrono viduriuose. Džeimsas Bondas taip pat nebūtų įdomus be triukų su įmantriais prietaisais. Studijuoti fiziką tikrai verta, net jei neketinate jai skirti visą gyvenimą - bendras supančio pasaulio suvokimas praverčia. Taisyklės, patarimai neatrodys be reikalo išgalvoti, o suprantant esmę, gal nereikės jų mokytis mintinai.

Lankomumo reitingasKomentarų: 7

plačiau >>

VU Fizikos Fakulteto dekano G. Dikčiaus straipsnis: "Darbdaviai ieško fizikų"

2004-05-18 | Artėja kasmetinė abiturientams svarbiausias metas - ateities pasirinkimo metas. Sakoma, kad mokymasis turi tęstis visą gyvenimą. Taip ir yra iš tiesų. Pažinimo procesas yra begalinis kaip begalinis yra ir žinių sukauptų Žmonijos lobynas. Praėjo tie laikai, kai asmenys, be abejo išskirtinių gabumų, galėjo akumuliuoti visas, pavyzdžiui, gamtos mokslo žinias. Iki pat viduramžių tokie mokslininkai vadinosi filosofais, kurie galėjo dalyvauti disputuose dėl visų tuo metu aktualių mokslo problemų. Gausėjant patyrimui ir žinioms atsirado specializacija, kuri dabar atrodo visai natūraliai. Universitetai stengiasi pasiūlyti abiturientams labai daug įvairių programų, kurios gali patenkinti daugumos stojančiųjų norus, aišku, atsiliepiant į valstybės poreikius ir galimybes. Susigaudyti programų įvairovėje yra nelengva, todėl pabandykime aptarti bent jau motyvaciją tų jaunuolių, kurie turi potraukį tiksliesiems pagal dabartinę klasifikaciją vadinamiems fiziniams mokslams.

Lankomumo reitingasKomentarų: 4

plačiau >>

Lietuva vokiečių okupacijos metais

2004-03-05 | Karas išgelbėjo Lietuvos gyventojus nuo sovietinio teroro. Pogrindyje veikusios ir su Lietuvos aktyvistų frontu ryšius palaikiusios organizacijos bei pavieniai žmonės karo pradžioje pradėjo kovą prieš Raudonąją armiją. Prasidėjo antikomunistinis sukilimas. Jo tikslas - keršyti komunistams ir atkurti nepriklausomybę. Partizanai su baltais raiščiais ant kairės rankos saugojo tiltus ir kitus svarbius objektus, apšaudė ir kitaip trukdė besitraukiantiems raudonarmiečiams, suiminėjo pareigūnus, talkino puolantiems vokiečiams. Vilniuje jiems pavyko išvaduoti vagonuose uždarytus tremtinius. Didžiausią mastą sukilimas įgavo Kaune. Sukilėliai užėmė radijo ir telefono stotis, sutrikdė Raudonosios armijos ryšius, puolė tiltus saugojančius dalinius, kovėsi su raudonarmiečiais. Birželio 23 - iosios vakare mieste šeimininkavo parttizanai. Vokiečiai į Kauną įžengė tik birželio 25 dieną. Sukilime Lietuvoje dalyvavo apie 10 tūkst. vyrų. Kovoje žuvo apie 600 sukilėlių.

Lankomumo reitingasKomentarų: 2

plačiau >>

Scholastika

2004-01-27 | Vakarų Europos viduramžių filosofija visuotinai vadinama scholastika (iš graikų kalbos – mokyklinis). Tai rodo, kad ji turėjo tęsti vadinamosios senovės graikų mokyklos, susijusios su platoniškosios Akademijos veikla, tradicijas. Tose mokyklose buvo dėstoma: gramatika, dialektika, retorika, aritmetika, geometrija, muzika ir astronomija. Viduramžių mokytojai, filosofai, teologai ir mokslininkai buvo vadinami scholastais. Scholastika nuo antikinio mokytumo skirėsi tuo, jog išmintis čia dogmatizuota ir autoritarizuota. Daugelis scholastų buvo to meto įžymybės: lektoriai, oratoriai ir t.t. Scholastikoje išmintis ir mokslas teocentrinio pobūdžio. Viduramžiais filosofija pirmą kartą istorijoje buvo institucionalizuota.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Determinizmo problema

2004-01-27 | Determinizmas socialiniame pažinime. Pačia plačiausia prasme determinizmas – tai požiūris, kad visi pasaulio reiškiniai paklūsta aiškiai tvarkai, yra dėsningi. Čia reikia pabrėžti, kad gana dažnai determinizmo koncepcija suprantama siauriau, tapatinant ją su kauzalizmu. Tačiau, interpretuojant determinizmo sąvoką plačiau, ji apima ir kauzalizmą, ir finalizmą: tiek priežastys, tiek tikslai gali lemti, sąlygoti, t.y. determinuoti reiškinius. Vis dėlto kauzalinio determinizmo principo taikymas socialinėje sferoje turi savo ribas. Reikalas tas, kad žmonių elgesį veikia ne vien biologiniai instinktai, materialiniai interesai ar gyvenimo sąlygos, t.y. tai, ką pagrįstai galima vadinti jų elgesio priežastimis, bet taip pat ir jų įsitikinimai, vertybės, idealai, siekiai – tai, ką, nors ir su tam tikromis išlygomis, galima priskirti prie jų tikslų. Žinoma, elgsenos priežasčių ir tikslų skyrimas yra gan sąlygiškas. Neretai sakoma, kad žmogaus įsitikinimai yra vienokio ar kitokio jo poelgio priežastis, bet teoriškai gvildendami klausimus, liečiančius kauzalizmo ir finalizmo ginčą, priežastis ir tikslus turėtume skirti. Priežastimis derėtų laikyti materialius – fizinius, biologinius, ekonominius – veiksnius, darančius įtaką nagrinėjamiems reiškiniams.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Kasdieninis patyrimas ir filosofinės pažinimo problemos

2004-01-27 | Pažinimas – tai esminių (pagrindinių) daikto ar reiškinio savybių bei jų ryšių sklaida.
Esminės savybės nei regimos, nei liečiamos, nei girdimos… Tai tokios savybės, kurios apsprendžia nusakomą objektą ar reiškinį jų vidinių ryšių pagrindu. “Vidinių ryšių” sąvoka reiškia neįžvelgiamus, istoriškai bei evoliuciškai įsišaknijusius ryšius. Gamta yra begalinė ir viskas joje susiję tarpusavyje. Todėl jos vystymesi (evoliucijoje) atsiranda toks reikšmingumas, kuris neatskiriamas nuo visybinių ryšių. O žmonių gyvenimo reikšmės įsitvirtina per istorinius bei kultūrinius ryšius. Todėl jų sukurtų objektų samprata ir pažinimas taip pat galimi tik ryšyje su konkrečia kultūra bei istorinėmis gelmėmis. Sveikas protas, kasdieninė buitinė sąmonė bando paaiškinti žinojimą tiesioginių juslinių ryšių pagrindu arba empiriniu patyrimu, - tokiu patyrimu, kurį individas įgyja savo individualios veiklos pagrindu.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Pažinimo šaltinio problema

2004-01-27 | Iš ko atsiranda žinios? Nagrinėdami tiek būties, tiek dėsningumo problemą, tiek aiškindami kitus klausimus, filosofai formuluoja tam tikrus teiginius ir teorijas.Tai logiškai susietų teiginių sistemos, kurie negali būti pateikiami kaip aklo tikėjimo dalykai. Filosofas turi paaiškinti, iš kur jis žino, kad jo teiginiai yra teisingi. Kitaip tariant, jis turi nurodyti, iš ko atsiranda jo ir kitų žmonių žinios. Klausimas iš ko atsiranda jo ir kitų žmonių žinios yra vadinamas pažinimo šaltinio problema. Pasakymas "Pažinimo šaltinis" yra perimtas iš mitologijos: mitologinei mąstysenai požiūris, kad iš stebuklingo šaltinio galima atsigerti skaidraus pažinimo vandens arba nuo pažinimo medžio nuraškyti uždraustą pažinimo vaisių, yra visiškai natūralus. Šaltinius mitologija mėgsta. Graikų mitologijoje bene garsiausiu iš jų buvo Hipokrenės šaltinis Helikono arba, kitaip tariant, mūzų kalne. Pasitelkus pažinimo šaltinio įvaizdį, nesunku buvo paaiškinti, kodėl vieni žmonės turi daug ir išsamių žinių, yra protingi ir išmintingi, o kiti - ne.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Mokslo metodo problema

2004-01-27 | Naujaisiais laikais metafizikai pripažino, kad ir specialieji mokslai teikia tam tikrų žinių. Tačiau jie buvo linkę nuolat pabrėžti, kad metafizinės žinios yra daug svarbesnės ir nuodugnesnės negu empirinio mokslo žinios. Tiek Hume, tiek Comte, tiek Carnapas su tuo kategoriškai nesutiko. Jie buvo įsitikinę, kad mokslinis tyrimas gali būti sėkmingas tik tuo atveju, jei jame griežtai atsiribojama nuo metafizikos, kuri mokslą gali nuvesti tik klystkeliais. Jeigu mokslo filosofija siekia nuodugniai tyrinėti mokslą, ji turi pirmiausia nubrėžti ribą tarp mokslo ir metafizikos. Ją turi aiškiai matyti patys mokslininkai – tik tada moksliniame tyrime jie sugebės išvengti metafizinių problemų ir metafizinių idėjų. Kita vertus, ši riba labai reikšminga ir mokslo filosofijai: ji išryškina tikrąjį mokslo filosofijos tyrimo objektą – mokslą. Metafiziką vargu ar apskritai verta tyrinėti, bet jei kas ir turi tuo užsiimti, tai ne mokslo filosofija. Jų nuomone, mokslą nuo metafizikos skiria tai, kad mokslo teiginiai prasmingi, o metafizikos – ne.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!