LT   EN   RU  
2020 m. rugsėjo 25 d., penktadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Mokslai
Lotyniškos kilmės vardai

2003-12-25 | 

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Iš Lotynų kalbos kilę tarptautiniai žodžiai

2003-12-25 | 

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Gaudeamus

2003-12-25 | 

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Lotyniški posakiai ir sentencijos

2003-12-25 | 

Lankomumo reitingasKomentarų: 10

plačiau >>

Reikšmė

2003-12-25 | 

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Istorija

2003-12-25 | 

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Šunys irgi turės pasus

2003-12-15 | Lietuva žengia Europos link. Netrukus tapsime Europos Sąjungos nariais, turėsime laikytis atitinkamų etikos, verslo, teisės taisyklių. Tai didelis pokytis įvairiose gyvenimo srityse. Tą pokytį turės pajusti netgi mūsų mažieji draugai – augintiniai. Europos Sąjungos šalyse įteisintas šunų identifikavimas mikroschemomis. Kiekvienam šuneliui yra įskiepijama mikroschema su tam tikru identifikacijos kodu. Pagal tą kodą vėliau galima sužinoti apie šuns kilmę, atliktus skiepus, savininką ir kt. Kaip gi tai veikia? Visų pirma, sukuriama šalies naminių gyvūnų duomenų bazė. Į ją registruojami visi šalies augintiniai – nurodoma gyvūno kilmė, veislė, šeimininkas. Vėliau informacija nuolat pildoma naujais duomenimis – apie šuns skiepus, galimą savininko pasikeitimą ir kt.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Kaukazo aviganis

2003-12-15 | Kaukazo aviganiai yra viena seniausių šunų veislių, ištikimai tarnaujančių žmogui. Pastaruoju metu susidomėjimas šia veisle didėja, betgi daugiausiai dėl praktinio jos pritaikymo. Tai labai sudėtingi, savarankiški, labai ištikimi, išdidūs šunys, gražūs savo išvaizda, bebaimiai kovotojai. Nedaug galima rasti publikacijų apie Kaukazo aviganius, o ir pastarosios gan vienapusiškos - arba šunis pristato kaip beprobleminius, kurių nereikia nei dresiruoti, nei ko mokyti, viską jie supranta, viską patys moka - tiesiog antšuniai kažkokie, arba aprašo juos kaip baubus ir siaubūnus, kurie ne tik nepasiduoda dresūrai, bet ir yra visai nevaldomi , pjauna visus, ką kelyje sutinka, sudrasko į skutelius. Tokios publikacijos ne tik kenkia Kaukazo aviganių reputacijai, bet dažnai, dėl neteisingos informacijos, mažus šunelius pasiima žmonės, kurie pagal savo charakterį ir polinkius neturėtų to daryti. Konfliktinė situacija, užburtas ratas.

Lankomumo reitingasKomentarų: 15

plačiau >>

Juozo Šomkos-Čerčilio žūties penkiasdešimtmetį minint (1912–1953)

2003-11-07 | Juozas Šomka-Čerčilis gimė Panevėžio raj. Žaliapurvėlių kaime (tarp Skaitsgirių ir Spyrakių). Tėvai, mažažemiai valstiečiai, augino du sūnus ir dukterį. Vėliau šeima persikėlė į Bernatonių kaimą. Vaikystė – kaip visų kaimo vaikų: piemenavimas, pradinė mokykla. Vėliau įstoja į Kauno policijos mokyklą. Ją baigęs, iš pradžių dirba policininku Kaune, vėliau pasiųstas į Vilniaus kraštą. Ten teko dalyvauti kovose su raudonaisiais partizanais, lenkų “Armijos Krajovos” daliniais. 1944 m., artėjant frontui, grįžo į tėviškę – Bernatonis. Jau pirmąjį okupacijos rudenį suorganizavo partizanų būrį iš besislapstančių nuo tarybinės armijos jaunų vyrų, pasiryžusių kovoti su okupantais. Būrys buvo dislokuotas Bernatonių-Lynonių miškuose. Greitai būrys įsiliejo į Žaliosios girios partizanų rinktinę, kuriai vadovavo leitenantas, slapyvardžiu Petraitis. Partizanų eilėse J.Šomka, slapyvardžiu Čerčilis, išbuvo iki 1953 m. rudens. Spėjama, kad žuvo spalio arba lapkričio mėnesiais. Trumpos biografijos žinios slepia ilgą, sudėtingą partizano kovos kelią, be galo stiprią, taurią asmenybę.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Ligoninėje – neapdairūs grybautojai

2003-09-16 | Pastarąją savaitę beveik kiekvienoje virtuvėje kvepia grybais. Šią vasarą jų beveik neradę, sulaukę pirmo gausesnio derliaus grybautojai jau pažiro į miškus. Daugelis pažįsta bent 10–20 jų rūšių, tačiau yra ir tokių, kurie renka visus, pagal išvaizdą panašius į valgomus. Iš mūsų miškuose augančių grybų mirtinai nuodinga yra žalsvoji musmirė. Jos nuodai ardo raudonuosius kraujo kūnelius. Žmogui nusinuodyti pakanka ketvirtadalio grybo kepurėlės. Nuodingosios žalsvosios musmirės medžiagos neskyla net 100 laipsnių temperatūroje, todėl išlieka ir virtuose, džiovintuose ar kitaip apdorotuose grybuose. Pavojinga tai, jog pirmieji apsinuodijimo požymiai išryškėja po 10 ar net 30 valandų, kai nuodai jau spėję prasiskverbti į kraujo apytakos sistemą, kepenis, inkstus. Žmogui svaigsta galva, skauda vidurius, troškina, sutrinka regėjimas, vėliau ligonis pradeda vemti, viduriuoti, sustiprėja skausmai skrandyje, kepenyse. Ligonis greitai silpsta ir maždaug po savaitės miršta. Vilkaviškio ligoninės Terapijos skyriaus vedėja Angelė Mazauskienė teigė, jog apsinuodijusiam žmogui būtina sulašinti daug penicilino – tai efektyviausia pagalba. Bet bent kiek pavėlavus medikai padėti nebegalės.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!