LT   EN   RU  
2020 m. rugsėjo 25 d., penktadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Mokslai
19a. Europos pasikeitimai

2003-06-14 | Dideli pokyčiai švietime. Europoje įgyvendintas visuotinis pradinis mokslas, labai išsiplėtė amatų ir prekybos mokyklų tinklas. Suklesti universitetai. Prie jų didelės bibliotekos, mokymo priemonių archyvai, dažnai ir spaustuvės. Vokietis Keningas sukuria naują spausdinimo mašiną, kurios darbo našumas 800 lapų per 1h. (pirma sp mašiną sukūrė Gutenbergas). Pradedami leisti laikraščiai prieinami visiems.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Darbas su žmonėmis

2003-06-14 | Be kitų žmonių verslas neįmanomas, bet per juos galima prarasti daug laiko. Sugebėjimas dirbti su žmonėmis – sudėtinė laiko tvarkymo dalis. Darbų skyrimas kitiems. Jei darbas bus skiriamas kitiems, pats vadovas turės daugiau laiko. Tačiau daugelyje verslo sričių surasti „tinkamą mokinį”, kuriam būtų galima pavesti darbą, ne taip lengva. Daugelis mano, kad skiriant darbą, pakanka pasakyti „daryk tą ir aną” ir laukti gerų rezultatų. Bet yra keletas dalykų, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, jei norima, kad darbas būtų atliktas gerai ir laiku.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Darbo tvarkaraščio sudarymas

2003-06-14 | Būtų lengviau tvarkyti laiką, jeigu kiti jo neatiminėtų ir neatrodytų, kad niekada nepabaigsime darbų. Kad ir kas nutiktų per dieną, kad ir kokie būtų išorinio pasaulio reikalavimai, vadovai privalo turėti veiksmų planą, kaip geriausiai panaudoti laiką. Terminų laikymasis. Parkinsono dėsnis teigia, kad darbas turi savybę plėstis, užpildydamas visą mūsų laiką. Todėl būtina nusistatyti terminus, be kurių darbo rezultatai būtų menki. Terminai padeda sėkmingai įgyvendinti projektą, o žinant galutinį terminą, galima nusistatyti darbo pradžią. Jeigu terminai labai trumpi, verta nusistatyti dar trumpesnius, kaip dėžutę dėžutėje. Šitaip darbas neužimtų viso vadovo laiko.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Darbų planavimas

2003-06-14 | Planuojant darbo laiką, būtina išsiaiškinti, kas yra skubu, o kas svarbu. Skubūs darbai reikalauja neatidėliotino jūsų dėmesio, bet jie gali būti ir nereikšmingi, pvz., automobilių išdėstymas. Svarbius dalykus būtina gerai apgalvoti ir tam reikia papildomai laiko, pvz., kito ketvirčio verslo planas. Dažniausiai skubūs dalykai atrodo svarbūs, nes turi būti atlikti neatidėliotinai. Jie reikalauja greitos orientacijos, bet neturėtų atimti daug laiko. Dėl svarbių reikalų juos gali tekti atidėti. Puiku kartais, atidėjus svarbius darbus, atlikti ką nors neatidėliotino ir įdomaus, aišku, žinant, kad tai atliekama sąmoningai. Jeigu norima tokiems dalykams skirti laiko, reikėtų sugalvoti, kaip kompensuoti prarastą laiką, tada būtų galima smagiai dirbti, nejaučiant kaltės bei sau nepriekaištaujant. Be abejo, yra dalykų, kurie ir skubūs, ir svarbūs. Tuo atveju reikėtų vadovams būti ypač atidiems ir jau nebesirinkti to, kas maloniau.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Sprendimų tipai (programuojami ir neprogramuojami)

2003-06-14 | Programuojami sprendimai priimami pagal tam tikrą procedūrą ar taisykles supaprastinančias sprendimų priėmimą tam tikrose pasikartojančiose situacijose. Taip taupomas laikas. Neprogramuojami sprendimai būtini naujose situacijose, kurių nebuvo ankščiau, kurios susiję su nežinomais veiksniais, kurių neįmanoma iš anksto nustatyti ar numatyti. Tokie sprendimai paprastai priimami nustatant organizacijos tikslus, atnaujinant, modifikuojant, kuriant naują produktą, tobulinant valdymo struktūrą. Praktikoje absoliučiai programuojamų ir neprogramuojamų sprendimų nėra. Kylant hierarchijos laiptais nuo žemiausių vadovų iki aukščiausių, neprogramuotų sprendimų gausėja.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Problemų ir galimybių nustatymas

2003-06-14 | Sprendimų priėmimas susijęs su problemų ir galimybių nustatymu. Kas yra problema? Problema – sunkumai kuriuos reikia pašalinti. Yra dvi nuomonės problemos supratimo klausymu: 1) problema atsiranda tada, kai neįvyksta tai, kas turėjo įvykti; 2) kaip problema suprantama potenciali galimybė. Kaip nustatyti ar tai problema ar nauja galimybė? D.Gleicheris problemą apibrėžia kaip kažką kas kelia grėsmę organizacijos gebėjimui pasiekti tikslą, o galimybę tai kas sukelia progą pranokti tikslus.tradicinėse organizacijose svarbiausia buvo problemos sprendimas, o modernioje didžiausias dėmesys skiriamas galimybių nustatymui. Drukerio nuomone, sprendžiant problemas tik sugrįžtama į pradinę padėtį. Tuo tarpu pažanga pasiekiama tik išnaudojus galimybes.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Sprendimų priėmimo prigimtis ir reikšmė

2003-06-14 | Sprendimus mes priimame ne sistemingai nors valdytojų sprendimai taip pat ne sistemingi. Atsakomybė už svarbų organizacijų sprendimų priėmimą sunki našta ypač aštriai pasireiškianti aukščiausio valdymo lygyje. Vadovas negali priimti sprendimo neapgalvotai, tam reikia žinių. Atskirai paėmus sprendimo priėmimo procese vadovas vaidina keturis vaidmenis: 1) entraprenerio; 2) specialisto, kuris reguliuoja įvairius sutrikimus darbe; 3) išteklių skirstytojo; 4) kompromiso specialisto. Svarbūs sprendimų priėmimo proceso elementai yra žmonių santykiai ir laikas.priimant sprendimus labai svarbūs kitų sprendėjų sprendimai. Sprendimo priėmimas susieja organizacijos dabartį su ateitimi.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Komunikacijų esmė, rūšys ir etapai

2003-06-14 | Komunikacija ir sprendimo priėmimas sujungia valdymo funkcijas į visumą. Komunikacija, tai pasikeitimas informacija, kuri būtina efektyvių sprendimų priėmimui. Informacijos pasikeitimas yra integruotas į visas veiklos rūšis.. neefektyvi komunikacija – viena svarbiausių problemų atsiradimo priežastis. Efektyviai komunikuojantis vadovas lemia organizacijos sėkmę. Pasikeitimas informacija arba mainai vyksta tada kai viena pusė siūlo, o kita priima. Tam reikalingas komunikacijų proceso sutapimas. Komunikacinių mainų objektas – pranešimas, o tikslas, kad jis būtų suprastų tik tie, kuriems jis skirtas. Komunikacija – veiklos planavimas, organizavimas, motyvavimas, kontrolė. Komunikacija sujungia visas šias funkcijas ir nei viena jų neįmanoma be komunikacijos.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Organizavimas

2003-06-14 | Kai kurie autoriai laikosi nuomonės kad organizavimas yra organizacijos struktūros sukūrimas. Organizavimas yra nuolatinis valdymo procesas. Yra labai glaudus ryšys tarp organizacijos struktūros ir strategijos. Keičiant viena keičiasi ir kita. Be organizacijos struktūrų sukūrimo, kuri įgalina dirbti žmones kartu siekiant bendro tikslo, organizavimas apima ir įgaliojimų perdavimo sistemos sukūrimą, kuri sujungtų aukščiausią vadovybę su žemutinėmis valdymo grandimis, t.y. tam tikrą valdymo hierarchijos sukūrimą. Svarbiausios problemos strategijoje: vykdymo ir nenutrūkstamos adaptacijos problema. Pirma organizacijų struktūrų modelis yra biurokratinis. Biurokratijos koncepcija suformuluota Makso Vėberio 1900m. laikoma viena iš naudingiausių idėjų kada nors sugalvotų pasaulyje.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Socialinės vertybės

2003-06-14 | Ekonominiai kintamieji - bendros ekonominės sąlygos ir kryptys, kurios gali daryti poveikį organizacijos
veiklai. Politiniai kintamieji - veiksniai, kurie gali paveikti organizaciją dėl politinių procesų ar politinio klimato. Tecnologiniai kintamieji - nauji laimėjimai gaminių ar procesų srityje, taip pat mokslo pažanga, galinti daryti poveikį organizacijos veiklai.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!