2003-06-14 | Atsiskaitymai pinigais už sandorius, sudarytus centrinėje rinkoje, vykdomi per Kliringo banką (institucija, kurios paskirtis - organizuoti ir vykdyti piniginius atsiskaitymus pagal Biržoje sudarytus sandorius). Kliringo banko funkcijas atlieka Lietuvos banko Atsiskaitymų centras. Atsiskaitymai už tiesioginius sandorius gali būti vykdomi per Kliringo banką arba, sandorio šalims tarpusavyje susitarus, tiesiogiai. Atsiskaitymai už centrinės rinkos sandorius vykdomi pagal suvestines pozicijas. Už sandorius, sudarytus centrinėje rinkoje akcijomis ir pasirašymo teisėmis, atsiskaitoma T+3 dieną, laikant, kad sandorio sudarymo diena yra T. Už sandorius, sudarytus centrinėje rinkoje Vyriausybės VP, atsiskaitoma T+1 dieną.

plačiau >>

2003-06-14 | Tiesioginiai sandoriai - tai VP pirkimo-pardavimo sandoriai, sudaromi Biržos techninių ir organizacinių priemonių pagalba prekybos sesijos metu pagal Biržos narių pateiktus pavedimus pirkti ir/arba parduoti ne mažesnį nei minimalų nustatytą VP kiekį pavedime nurodyta kaina. Savo ketinimą pirkti ir/arba parduoti vertybinius popierius tiesioginiu sandoriu Biržos nariai gali paskelbti Biržos elektroninėje skelbimų lentoje. Tiesioginiai sandoriai gali būti sudaromi visais VP, įtrauktais į Oficialųjį, Einamąjį ir Nelistinguojamų VP sąrašus. Tiesioginio sandorio dydžiui ir kainai gali būti taikomi apribojimai. Jeigu tiesioginį sandorį sudaro Biržos narys su savo klientu ir šiais VP prekiaujama centrinėje rinkoje, tai jų kaina negali skirtis daugiau kaip 35% nuo paskutinės vidutinės svertinės kainos. Tiesioginių sandorių, sudaromų Oficialiojo sąrašo VP, minimalus dydis - 40000 litų.

plačiau >>

2003-06-14 | Pagrindinė papildomų pavedimų paskirtis - nustatyti akcijų ir pasirašymo teisių rinkos kursą. Papildomi pavedimai priimami po prekybos sesijos atidarymo toms akcijoms ir pasirašymo teisėms, kurios kotiruojamos pirmą kartą arba kurioms, dėl esminių įvykių, buvo laikinai panaikintos kurso kitimo ribos bei abiem šiais atvejais rinkos kursas prekybos sesijos atidarymo metu nebuvo nustatytas. Papildomi pavedimai priimami tik fiksuota kaina, nustatoma skelbiant papildomus pavedimus. Registruojant sandorius prekybos sesijos atidarymo metu gauti pavedimai vykdomi jų gavimo tvarka pirmąja eile. Visi sandoriai šiame prekybos etape sudaromi fiksuota kaina, kuri gali skirtis nuo skelbtosios, tačiau ji nebus aukštesnė perkant akcijas ir pasirašymo teises arba žemesnė jas parduodant papildomais pavedimais nei buvo skelbta.

plačiau >>

2003-06-14 | Nepertraukiamos prekybos pagrindinis bruožas yra tas, kad prekybos sistema, gavusi naują pavedimą, iš karto patikrina ar yra kita jį atitinkanti sandorio šalis tarp anksčiau gautų pavedimų. Jei tokia sandorio šalis randama, pavedimas vykdomas iš karto, jei ne, pavedimas įrašomas tarp laukiančių. Apie įvykdytą pavedimą ir įregistruotą sandorį nedelsiant informuojami visi Biržos nariai, dalyvaujantys prekyboje. Nepertraukiamoje prekyboje sandoriai gali būti sudaromi visais VP: akcijomis, pasirašymo teisėmis, skolos VP. Nepertraukiamos prekybos metu akcijų ir pasirašymo teisių kaina gali svyruoti 10% ribose nuo prekybos sesijos atidarymo metu nustatyto kurso, o jei šis kursas nustatytas nebuvo - nuo paskutinės vidutinės svertinės kainos. Kai kursas arba paskutinė vidutinė svertinė kaina nukrenta žemiau 0,20 Lt, galimos kainos svyravimo ribos yra 0,01 Lt.

plačiau >>

2003-06-14 | Prekybos sesijos atidarymo metu visi sandoriai sudaromi vienu kursu. Iki nustatyto laiko visi Biržos nariai gali pateikti pavedimus pirkti ir/arba parduoti VP, taip pat juos koreguoti bei anuliuoti. Biržos nariams pateikiant pavedimus, informacija apie kitų Biržos narių pateiktus pavedimus neatskleidžiama. Nustatytu laiku pavedimų pateikimas nutraukiamas. Nuo šio momento pavedimų koregavimas bei jų anuliavimas neleidžiamas ir informacija apie gautus pavedimus atskleidžiama visiems Biržos nariams. Pasibaigus pavedimų priėmimui, VP nustatomas rinkos kursas. Visi prekybos sesijai gauti pavedimai turi vienodą įtaką kurso nustatymui. Pagrindinis kurso nustatymo kriterijus – maksimalus galimų nupirkti (tuo pačiu ir parduoti) VP skaičius. Prekybos sesijos atidarymo metu sandoriai gali būti sudaromi akcijomis ir pasirašymo teisėmis.

plačiau >>

2003-06-14 | Pagrindinė Biržos centrinės rinkos užduotis yra sudaryti Biržos nariams (Biržos akcininkams, įsigijusiems teisę dalyvauti Biržos prekyboje) galimybę pateikti viešą pavedimą pirkti ir/arba parduoti vertybinius popierius. Tokiu būdu sudaroma galimybė netiesiogiai susitikti pirkėjui su pardavėju arba viešai paskelbti savo ketinimą pirkti arba parduoti vertybinius popierius. Centrinei rinkai gali būti pateikti tik limituoti pavedimai. Tai reiškia, kad pirkimo atveju ši kaina yra aukščiausia, kurią pirkėjas sutinka mokėti, o pardavimo - žemiausia, kurią pardavėjas sutinka gauti. Prekybos centrinėje rinkoje procedūros taikomos visiems VP, įtrauktiems į Oficialųjį ar Einamąjį prekybos sąrašą. Biržos valdybos sprendimu, prekybos centrinėje rinkoje procedūros gali būti taikomos ir kai kuriems Nelistinguojamų VP sąrašo VP.

plačiau >>

2003-06-14 | VP birža yra Lietuvos Respublikoje įregistruota tik VP biržos veikla besiverčianti akcinė bendrovė. Jos veiklai reglamentuoti taikomos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatos tiek, kiek jos neprieštarauja šiam įstatymui. VP sąvoką paaiškina Lietuvos Respublikos VP apyvartos įstatymas. VP - serijomis išleidžiamos finansavimo priemonės, patvirtinančios dalyvavimą akciniame kapitale arba (ir) teises, kylančias iš kreditinių santykių, bei suteikiančios teisę gauti dividendus, palūkanas ar kitas pajamas. Finansiniai instrumentai, patvirtinantys teisę ar pareigą pirkti (parduoti) šiame apibrėžime nurodytas finansavimo priemones, taip pat yra VP. Taip pat šio įstatymo nuostatos netaikomos VP, kurie išleidžiami pagal Čekių įstatymą ar Vekselių įstatymą arba išleidžiami į apyvartą pagal įstatymą, nustatantį, jog šis įstatymas jiems netaikomas.

plačiau >>

2003-06-14 | Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, Lietuva pradėjo orientuotis į Vakarus. Žengiant sparčiu žingsniu į rinką, Lietuvoje pradėjo kurtis vakarietiško tipo įmonės bei organizacijos. 1993 m. įsikūrė Lietuvos Nacionalinę Vertybinių Popierių Birža (toliau NVPB). Pradėjus iš lėto veikti dabar ji pamažu įsisiūbavo ir pradeda priminti vakarietiškas vertybinių popierių biržas. NVPB leidžia privatiems asmenims ar organizacijoms investuoti laisvas savo pinigines lėšas, ir jeigu pasiseka dar uždirbti šiek tiek pinigų. Iš kitos pusės, organizacijoms, parduodančioms savo vertybinius popierius (toliau VP), yra galimybė sukaupti papildomų lėšų savo veiklos plėtimui ar kitokiems reikalams. Šiame darbe pabandysime trumpai nužvelgti NVPB, jos struktūrą, valdymą, prekybos, listingo, akcijų kainos skaičiavimo tvarką, NVPB vystimasi bei vertybinių popierių rinkos raidą.

plačiau >>

2003-06-14 | Marketingo strateginio planavimo procesas prasideda kuriant arba naujai įvertinant organizacijos paskirtį. Šis pirmas žingsnis labai priklauso nuo vidinės ir išorinės aplinkos analizės nustatyto organizacijos profilio kitimo. Tolesnę veiklą sudaro: tikslo nustatymas, veiklos strategijos formulavimas, strategijos įgyvendinimas ir gautų rezultatų įvertinimas. Strategijos planavimas yra nenutrūkstamas pasikartojantis procesas. Jį sudaro daug glaudžiai susijusių veiksmų. Bet kuriuo proceso elemento pasikeitimai neišvengiamai veiks kitus elementus. Vadinasi, vykstant ženklioms elementų permainoms ir siekiant apsisaugoti nuo pasenusių strategijų, planavimo procesas turi būti nuolatos kontroliuojamas. Marketingo strateginio planavimo procesas susideda iš dviejų stadijų: analizės stadijos ir veiklos stadijos.

plačiau >>

2003-06-14 | Marketingo planavimas – tai jo tikslų siekimo būdas. Jis gali būti apibūdinamas tiesiog kaip mąstymo procesas, kuris skatina tikslingai kurti. Numatytiems tikslams pasiekti įmonėje sudaromas marketingo planas. Tai yra sudarymas projekto, programos arba metodo konkrečiam tikslui arba rezultatui siekti. Marketingo plano pradžioje pateikiama trumpa svarbiausiųjų tikslų ir uždavinių suvestinė. Marketingo situacija dabar apibūdinama tikslinė rinka ir įmonės galimybės šioje rinkoje, tai yra rinkos dydis, pagrindiniai segmentai, tarpininkų poreikiai, konkurentai, prekių pateikimo kanalai ir šios rinkos prekių charakteristikos. įmonės vadovybė turi žiūrėti į ateitį ir numatyti pavojus, su kuriais gali susidurti prekės ir pati įmonė.

plačiau >>