LT   EN   RU  
2020 m. rugsėjo 24 d., ketvirtadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Mokslai
Lietuva rizikuoja tapti nepatrauklia Europos studentams

2006-06-24 | Lietuvos studentų sąjunga (LSS) įspėja, kad neatsakingi taisėtvarkos pareigūnų veiksmai, žmogaus garbės ir orumo neigimas Lietuvą užsienio studentams pristato kaip nesaugią ir nepatrauklią valstybę. Susirūpinimą kelią praeitos savaitės įvykis, kurio metu nuo policijos pareigūno nukentėjo pagal Erasmus programą į Lietuvą studijuoti atvykęs Suomijos pilietis Jarmo Skon. Slaptą operaciją vykdę Vilniaus policijos pareigūnai Vilniaus Žalgirio gatvės stotelėje sustabdė taksi automobilį, kuriuo su draugais važiavo Jarmo Skon. Civiliais rūbais apsirengę ir pareigūnais neprisistatę vyriškiai grubiai išvilko narkotikų prekeiviais palaikytus jaunuolius iš automobilio. Sulaikymo metu buvo smurtaujama. Supratę klaidą, policijos pareigūnai atsiprašė ir pasišalino. Sužalojimus patyręs studentas apie įvykį pranešė policijai. Medicininės apžiūros metu konstatuotas lengvas kūnos sužalojimas. Sukrėtimus patyręs Jarmo Skon kreipėsi į aukštosios mokyklos vadovybę dėl studijų Lietuvoje nutraukimo ir nelaikęs paskutinio egzamino skubiai grįžo į Suomiją. Išvykdamas studentas pažadėjo Lietuvoje išgyventą istoriją papasakoti Suomijos žiniasklaidos priemonėms. Policijos komisariate liko studento parašytas skundas dėl, jo nuomone, neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų. Ginti Suomijos piliečio teisių jau ėmėsi ir Suomijos ambasada Lietuvoje.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Seimas ketina padidinti šaukiamojo amžiaus ribą profesinių mokyklų moksleiviams

2006-06-24 | Seimo narys Rimantas Remeika pateikė Karo prievolės įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-1076, kuriuo numatoma galiojančiame įstatyme įtvirtintą 20 metų šaukiamojo amžiaus ribą profesinių mokyklų moksleiviams padidinti iki 21 metų. Šiuo įstatymo projektu yra siekiama užtikrinti nenutrūkstamą profesinių mokyklų moksleivių – karo prievolininkų mokymąsi. Priimta pataisa užtikrintų jauniems žmonėms galimybę nepertraukiamai baigti studijų programą profesinėje mokykloje, įgyjant pirmąją specialybę. Nutarta pritarti šiam projektui po pateikimo ir pradėti jo svarstymo procedūrą. Balsavimo rezultatai: už - 48, susilaikė 10. Pagrindiniu komitetu šiam projektui svarstyti paskirtas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomu – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Preliminari šio projekto svarstymo data – pratęstoje pavasario sesijoje.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Jauniausioji delfinariumo augintinė pavadinta Bitės vardu

2006-06-24 | Telekomunikacijų bendrovė "Bitė Lietuva" jauniausią Klaipėdos delfinariume gyvenančią delfinę pavadino Bitės vardu ir tapo šio gyvūno globėja. Įspūdingos dar metukų neturinčios Bitės vardynos surengtos delfinariume, kartu pristatant naujausias bendrovės 3G paslaugas bei jų pasirinkimą. Delfinę globoti ėmusi bendrovė "Bitė Lietuva" taip pat tapo ir jos rėmėja. "Delfinai puikiai atspindi ir mūsų 3G paslaugų esmę – geriau, greičiau, galingiau. Tad jauniausiajai delfinei suteikdami Bitės vardą, linkime, kad ji pralenktų ir savo pirmtakus – tikime, kad augančios delfinės judrumas ir greitis atitiks tiek mūsų bendrovės dvasią, tiek augantį 3G paslaugų potencialą", – sakė "Bitės" grupės generalinis direktorius Maartenas van Engelandas. "Ši iniciatyva vertinga pirmiausia dėl to, kad atkreipia visuomenės dėmesį į šiuos nuostabius gyvūnus", – sako Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė. Vardynų metu O. Žalienė "Bitės" atstovams perdavė vardo delfinei suteikimo liudijimą. O nuo naujųjų globėjų jaunoji delfinė gavo žaismingų dovanų – du didelius pripučiamus kamuolius, su kuriais mielai žaidžia šie gyvūnai.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Žmogaus teises D. Budrevičienės atleidimo iš darbo byloje sunku apginti, nes Krekenavos agrofirmos vadovybė primeta teismui savo taisykles

2006-06-23 | Šiandien Panevėžio miesto apylinkės teisme turėjo būti nagrinėjamas Dalios Budrevičienės ieškinys dėl neteisėto atleidimo iš Krekenavos agrofirmos. Kartu su D. Budrevičiene byloje dalyvauja Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas, advokatas Kęstutis Čilinskas. Jis, vykdydamas Instituto įsipareigojimą teikti pagalbą D. Budrevičienei, gina iš "Krekenavos agrofirmos" atleistos darbuotojos teises. Į posėdį atvyko D. Budrevičienė, jos advokatas Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas Kęstutis Čilinskas, agrofirmos direktorius L.Grikšas ir liudytojai. Teismas turėjo nagrinėti ieškinį, kuriame ieškovė ir jos advokatas nurodė, kad ieškovė atleista iš darbo drausminės nuobaudos taikymo tvarka, tarsi padariusi darbo pareigų pažeidimą, o iš tikrųjų įsakyme kaltinama tuo, kad bendravo su žiniasklaida, kurioje neva skleidė prasimanymus, tuo, kad neva neteisėtai paėmė paramą iš Pilietinės visuomenės instituto ir tuo, kad neva atskleidė ikiteisminio tyrimo duomenis, tuo pačiu skleisdama prasimanymus, žeminančius įmonės vardą. Teismo buvo prašoma pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir priteisti išeitinę išmoką bei atlyginimą už priverstinę pravaikštą. D. Budevičienė neprašė grąžinti į darbą, nurodydama, kad nebus sudarytos sąlygos dirbti.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Po klaipėdiečių kojomis - senoviniai lobiai

2006-06-19 | Paskutiniuoju metu uostamiestyje archeologinių tyrimų daryta ne itin daug, tačiau kai kurie kad ir nedažni kasinėjimai archeologus džiugina radinių gausa. Tiesa, daugiausiai tyrinėjamame senamiestyje tokių senienų, kaip neseniai ties Jūrininkų prospektu rastoje XI-XIII amžiaus gyvenvietėje, neaptinkama, nes žmonės dabartiniame senamiestyje ėmė kurtis tik maždaug XVI amžiuje. Tačiau nemažai papasakoti gali ir gausiai smulkiomis detalėmis dekoruoti renesansiniai kokliai ar iš pirmo žvilgsnio, atrodytų, paprasčiausios stiklo šukės, iš tiesų liudijančios apie gana gerą klaipėdiečių gyvenimą. Pasak Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus vadovo Jono Genio, dabartiniai klaipėdiečiai vaikšto ant 2-4,5 metro storio kultūrinio sluoksnio, kurį paliko čia nuo XVI amžiaus pradėję kurtis pirmtakai. Kuo arčiau senamiesčio, tuo šis sluoksnis - tuometinio gyvenimo archyvas - yra gilesnis ir senesnis. Po mumis driekiasi senųjų natūralios dangos - lentų, medžio žievės ir panašiai - gatvių tinklas. Beje, pirmoji, jau nuo XVI amžiaus, akmeninė gatvė tikriausiai buvo Tiltų, tuomet ir vadinta Akmenų pylimo. Akmenimis grįstos gatvės šiaip atsiradusios gana vėlai. Į šonus nuo gatvių - įprasto gyvenimo radiniai: buities keramika, kokliai, monetos. Anot J. Genio, itin paslaptinga vieta yra prie Teatro aikštės, kur yra aptikti miesto įtvirtinimai. Čia rasta ir koklių dirbtuvėlė bei gana daug XVI-XVII amžiaus koklių.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Rimšės krašto lobiai: legendos ir tikrovė

2006-06-15 | Daug keistenybių, paslapčių ir tragedijų slepia senoji Rimšės krašto žemė. Čia praūžė trijų sukilimų audros, nesuskaičiuojami švedų, rusų, vokiečių, kazokų ir prancūzų pulkai ėjo per žemę plėšdami ir naikindami vietos žmones. Tokių sukrėtimų metu iškildavo grėsmė ne tiktai gyventojams, bet ir jų turtui. Tais laikais svarbiausiu ir vieninteliu santaupų slėpėju buvo žemė. Patikėjus žemei savo turtą, o karams ir epidemijoms nusinešus paslėptų vertybių šeimininkus, gimdavo dar vienas lobis. Patirtis rodo, kad dauguma mūsų šalyje randamų lobių priskiriami sunkmečių periodui - karų su Švedija ir Šiaurės karo laikotarpiui. Renkant kraštotyrinę medžiagą, Rimšės ir Dūkšto apylinkėse užrašiau keliolika pasakojimų apie paslėptus lobius bei "degančius pinigus" (pastarieji pasakojimai labiau būdingi Dūkšto kraštui). Daugelis pasakojimų yra tiktai kažkada buvusių padavimų nuotrupos, konstatuojant tiktai patį faktą, jog tam tikroje vietoje yra užkasti ar kitokiu būdu paslėpti lobiai. Įdomesni pasakojimai susiję su dvasiomis, piktosiomis jėgomis, slepiančiomis ir saugančiomis paslėptus lobius. Deja tai jau beveik prarasta mūsų krašto tautosakinio palikimo dalis. Paminėsiu keletą vietų, kuriose pasak senųjų vietos gyventojų yra glūdi iki šiol nerasti lobiai. Vilkuočių kaimas. "Pro kaimą kadaise ėjęs kelias. Tolėliau nuo kaimo buvęs nutiestas sukastu stačiu pylimu, vadinamu "Kauprės".

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Valstiečių liaudininkų frakcijos pranešimas: siūloma atsisakyti sprendimo perlaikyti lietuvių kalbos brandos egzaminą

2006-05-29 | Valstiečių liaudininkų frakcija Seime kreipėsi į švietimo ir mokslo ministrą R. Motuzą, siūlydama dar kartą apsvarstyti nutarimą birželio 9 d. abiturientams perlaikyti valstybinio lietuvių kalbos brandos egzamino testo užduotį ir ieškoti sprendimo bei jo taikymo mechanizmo metinį lietuvių kalbos pažymį įskaityti kaip valstybinio egzamino įvertinimą, o savo pažymiu nepatenkintiems abiturientams galbūt leisti egzaminą perlaikyti. Tokius pageidavimus kelia rinkėjai susitikimuose su Valstiečių liaudininkų frakcijos parlamentarais. Abiturientų tėvai teigia, jog dėl aplaidžių pareigūnų žlugęs egzaminų laikymo grafikas ir egzamino perlaikymo sumaištis turės įtakos kitų egzaminų rezultatams. Neabejojama, jog tai atsilieps moksleivių sveikatai, nes kiekvienas egzaminas pareikalauja nemažos nervinės įtampos, o neretam sukelia ir stresinę situaciją. Valstiečių liaudininkų frakcija mano, kad susitikimuose keliami moksleivių ir jų tėvų pasiūlymai yra pakankamai racionalūs, todėl ragina švietimo ir mokslo ministrą R. Motuzą pakeisti sprendimą, nurodantį abiturientams privalomai perlaikyti lietuvių kalbos brandos egzaminą.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Mokinių ir mokyklų direktorių atstovai pasisako už lietuvių gimtosios kalbos egzamino perlaikymą

2006-05-25 | Švietimo ir mokslo ministras Remigijus Motuzas susitiko su Lietuvos mokinių parlamento, Lietuvos moksleivių sąjungos, Lietuvos gimnazijų direktorių ir Lietuvos mokyklų vadovų asociacijų atstovais. „Ministerija jau ėmėsi papildomų saugumo priemonių užtikrinti būsimų egzaminų medžiagos saugumą, kreipėsi į specialiąsias tarnybas, sudarė komisiją, kuri dar šiandien turi patvirtinti arba paneigti egzamino medžiagos paviešinimo faktą, atliekamas patikrinimas Nacionaliniame egzaminų centre“, - sakė ministras Remigijus Motuzas. Tačiau pasak ministro, svarbu skubiau apsispręsti dėl lietuvių gimtosios kalbos (testo) valstybinio brandos egzamino rezultatų perlaikymo ar užskaitymo. Lietuvos mokinių parlamento atstovė Eglė Remeikaitė sakė, kad anot mokinių organizacijų atstovų, jie pritartų egzamino perlaikymui, nes tai būtų teisingiau sąžiningų mokinių atžvilgiu. „Turime nemalonų faktą ir šiuo metu svarbiausia išspręsti situaciją, kad nusikaltimo vykdytojai ir bendrininkai suprastų, jog tokia veikla nenaudinga, o mokiniai jaustųsi saugesni nuo panašaus nesąžiningumo“, - pabrėžė Vilniaus Gabijos gimnazijos direktorė Danutė Šukienė.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Lietuvių (gimtosios) kalbos (testo) valstybinis brandos egzaminas bus laikomas iš naujo

2006-05-25 | Švietimo ir mokslo ministras Remigijus Motuzas paskelbė, kad lietuvių (gimtosios) kalbos (testo) valstybinis brandos egzaminas bus perlaikomas. Sprendimas priimtas sudarytai komisijai išnagrinėjus gautą informaciją ir nustačius, kad lietuvių (gimtosios) kalbos valstybinio brandos egzamino užduotys buvo paviešintos iki egzamino, 24 d. naktį. „Ministerijos vardu atsiprašau abiturientų, kurie sąžiningai laikė valstybinį lietuvių (gimtosios) kalbos egzaminą ir dabar turės dar sykį jį laikyti bei patirti papildomo nerimo“, – spaudos konferencijoje sakė ministras R. Motuzas. „Turime griežtai pareikšti, kad mokykla tikrai nėra ta vieta, kur gali būti perkama ir parduodama. Mokykla privalo išsaugoti aukščiausias vertybes, apsaugoti mokinius nuo nesąžiningumo. Ypač tai jautru, kai kalbama apie mokinių ateitį, studijas. Su mokiniais ir pedagogų asociacijomis sutarėme, kad sąžiningai laikę egzaminus neturi nukentėti dėl tų, kurie juos laikė nedorai, o ateityje gali užimti sąžiningųjų vietas aukštosiose mokyklose“, – pabrėžė ministras. Švietimo ir mokslo ministras kviečia padėti išsiaiškinti tiesą. Turinčius informacijos apie egzamino užduoties paviešinimą rašome skambinti telefonu (8~5) 274 31 15 arba rašyti el. paštu pagalba@smm.lt. Prašytume pranešti apie tikrus, realius faktus, kurie galėtų padėti ištirti šią situaciją.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Leonid Karpov „Filosofijos pagrindai“

2006-05-24 | Pradėdami svarstyti filosofijos specifiką, negalime išvengti jos statuso klausimo: ar filosofija - tai mokslas, ideologija, pasaulėžiūra, ar kokia kita visuomeninės sąmonės forma. Mūsų laikais, kai visuomenės gyvenime visose srityse viešpatauja mokslas, svarbiausias tampa filosofijos moksliškumo klausimas. Tuomet kyla klausimas, ką laikyti mokslu? Sakykime, ar botanika yra mokslas, ar paprasta taksonomija, t.y. empirinių faktų norminis aprašymas? Atsakyti į tai ne taip lengva. Žymiai sunkiau filosofijos atveju. Taigi toliau teks apsvarstyti filosofijos ir mokslo santykį. Galbūt filosofija yra pasaulėžiūra, t.y. socialinių grupių ir klasių mąstymo stilius, apibūdinantis jų gyvenimo ir veiklos būdą? Jeigu pasaulėžiūra politizuota, tai ji yra ideologija. Kyla natūralus klausimas: ar filosofija yra ideologija? Pasaulėžiūra gali būti ne tik asmeninė arba politinė, bet ir religinė. Religijos pagrindinis klausimas - žmogaus ir Dievo tarpusavio santykiai. Taigi būtina aiškinti taip pat filosofijos ir religijos santykį. Filosofija egzistuoja tam tikroje kultūroje ir negali nuo jos nepriklausyti. Tuomet kyla naujas klausimas apie filosofijos vietą visuomenės kultūroje. Aristotelis (384-322 pr. Kr.) traktavo filosofiją kaip metafiziką, t.y. kaip mokymą apie būties ir pažinimo pradmenis, nors ir nevartojo šio termino, pasirodžiusio tik 1 amžiuje pr. Kr. I. Kantas (1724-1804) modifikavo problemą keldamas klausimą, ar gali metafizika būti mokslinė. Taigi tampa aktualus klausimas apie filosofijos kaip metafizikos santykį su mokslu. Šitaip, nors ir ne visai išsamiai, išryškėjo klausimai, charakterizuojantys filosofijos specifiką.

Lankomumo reitingasKomentarų: 2

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!