LT   EN   RU  
2020 m. spalio 23 d., penktadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Mokslai
Į

2003-04-20 | Prielinksnį į vartojame, reikšdami vietą, į kurią kreipiamas veiksmas, veiksmo linkmę, objektą, į kurį krypsta veiksmas. Prielinksnis į vartojamas, reiškiant tikslą, veiksmo būdą, apytikrį laiką, daiktų lyginimo santykius. Prielinksnis į nevartotinas, reiškiant laiko tarpą, per kurį vyksta, įvyksta arba kartojasi veiksmas. Prielinksnis į nevartotinas, reiškiant objektą, kai valdantysis veiksmažodis reikalauja naudininko ar galininko be prielinksnio.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Dėl

2003-04-20 | Prielinksnis dėl vartojamas, reiškiant priežastį ir aktyvaus veiksmo tikslą. Prielinksnis dėl vartojamas papildiniui reikšti su veiksmažodžiais dirbti, susitarti. Prielinksnis dėl netinka su veiksmažodžiais atsiskaityti, gydytis, reaguoti. Prielinksnis dėl nevartotinas su būdvardžiais įdomus, -i, naudingas, -a. Prielinksnis dėl nevartotinas, reiškiant tai, kuo remiantis ar kam veikiant kas nors vyksta.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Dėka

2003-04-20 | Dėka yra polinksnis, vartotinas po linksniuojamojo žodžio, o ne prieš jį. Polinksnis dėka gali būti vartojamas, kalbant apie žmogų, kurio nuopelnu vyksta kas nors gera. Nevartojame polinksnio dėka, kai kalbame ne apie žmogaus nuopelnus darant ką nors gera. Polinksnis dėka nevartotinas reikšti veiksmo sąlygai, priežasčiai, būdui. Dėka nevartotinas prieš kilmininką kaip prielinksnis arba iš viso nevartotinas.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Aplink

2003-04-20 | Prielinksnį aplink vartojame, reikšdami daiktą, kurį kas nors supa iš visų pusių, buvimo vietą. Prielinksnis aplink nevartotinas, žymint apytikrę vietą, kalbamą, mąstomą daiktą.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Apie

2003-04-20 | Prielinksnį apie vartojame, reikšdami objektą, apie kurį vyksta veiksmas, objektą, į kurį krypsta veiksmas, kalbamą, mąstomą daiktą, buvimo apie ką nors vietą, apytikrę veiksmo vietą, apytikrį veiksmo laiką ir kiekį. Nevartotini su prielinksniu apie veiksmažodžiai aiškinti, įsidėmėti, minėti, nagrinėti, nušviesti. Veiksmažodžiai domėtis, įsitikinti, rūpintis, skųstis reikalauja įnagininko, o ne prielinksnio apie. Nevartojame prielinksnio apie su veiksmažodžiais abejoti, diskutuoti, ginčytis, tartis. Vartojame prielinksnį dėl. Nusakant objektą, prielinksnis apie nevartotinas su veiksmažodžiais liudyti, pažymėti, skelbti.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Ant

2003-04-20 | Prielinksnį ant vartojame, reikšdami vietą viršuje, paviršiuje, veiksmo priemonę ir būdą kartu, apytikrę veiksmo linkmę, asmenį, kuriam skiriamas veiksmas. Prielinksnio ant reikalauja veiksmažodžiai bartis, niršti, pykti, rėkti; frazeologizmai griežti dantį, turėti akį. Prielinksniu ant pasakoma kryptis į kokią vietą, jos paviršių. Prielinksnio ant nevartojame su būdvardžiais gabus, -i, geras, -a. Prielinksnio ant nevartokime, reikšdami objektą su būdvardžiais apstus, -i, godus, -i, turtingas, -a.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Prielinksniai

2003-04-20 | Lietuvių kalboje be didesnio reikšmės skirtumo vartojami prielinksniai anot ir pasak, iki ir lig, greta ir šalia, pagal ir palei. Gana dažnai klaidingai vartojame prielinksnius. Čia aptariame porą dešimčių prielinksnių, kurių vartojimas gali sudaryti keblumų: ant, apie, aplink, dėka, dėl, į, iš, link, nuo, pagal, pagalba, pas, po, prie, prieš, su, tarpe, ties, už, virš, viršum.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Vietininkas

2003-04-20 | Vietininku reiškiame veiksmo vietą, laiko tarpą ir retais atvejais būdą ar būvį su kokybės atspalviu. Laiko tarpui žymėti nevartojame vietininkų dienoje, savaitėje, mėnesyje, metuose, amžiuje. Vietininko nevartojame, kai kalbama apie tai, kas vyksta, turi vykti gyvo padaro viduje, galvoje. Nevartojame dėl rusų kalbos įtakos atsiradusių netaisyklingų vietininkų. Nevartokime vietininko reikšti būviui, daikto pobūdžiui, pavidalui, ypatybei, medžiagai, iš kurios kas nors daroma, priklausymui.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Įnagininkas

2003-04-20 | Įnagininką vartojame, reikšdami objektą, laiką, vietą, būdą, priežastį, leidimą, kintamą būseną (darbą, užsiėmimą). Daiktavardžio įnagininko - papildinio reikalauja veiksmažodžiai didžiuotis, girtis, kvepėti, naudotis, rūpintis, sirgti, šerti, vaišinti, vilktis ir kiti: didžiuotis tėvais, girtis vaikais, kvepėti rožėmis, naudotis vonia, rūpintis ateitimi, sirgti geltlige, šerti šakniavaisiais, vaišinti šokoladu, vilktis striuke. Veiksmažodžiai laikyti, vadinti reikalauja jų valdomo būdvardžio, kelintinio skaitvardžio, įvardžio ar dalyvio įnagininko linksnio.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Visuomeninis - politinis gyvenimas Šiauliuose 1863 m. sukilimo metu.

2003-04-20 | Ryški feodalinės baudžiavinės santvarkos krizė XIX a. viduryje privertė caro vyriausybę panaikinti baudžiavą.1861 m. vasario 19 d. “Nuostatai dėl valstiečių išeinančių iš baudžiavinės priklausomybės ”suteikė valstiečiams piliečių teises, bet paliko juos laikinaisiais prievolininkais. Žemės savininkais jie galėjo tapti tik ją išpirkę.Valstiečių reakcija, nepasiteisinus viltims gauti žemės be išpirkos, pasireiškė sustiprėjusiais bruzdėjimais. Juos aštrino prasidėjęs miestiečių ir bajorų judėjimas, politinės manifestacijos. Pastarosios Lietuvoje buvo įgavusios religinę patriotinę formą ir vykdavo dažnai bažnyčiose.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!