LT   EN   RU  
2020 m. rugsėjo 25 d., penktadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Mokslai
Didžiosios planetos. Jupiteris

2003-01-27 | Prieš apibūdinant kiekvieną planetą, palyginamos jų orbitos bei planetų dydis. Šiam tikslui patartina naudoti kompiuterinę programą DSPACE arba interneto tinklalapį http://seds.lpl.arizona.edu/billa/tnp/ (Vaizdi kelionė į Saulės sistemą) Bendrieji duomenys apie planetas, jų sandarą ir reiškinius, vykstančius jose, pamokoje pateikiami naudojantis Astronomijos enciklopediniu žodynu tinklalapyje “Astronomija Lietuvoje”, kurio adresas www.astro.lt . Tinklalapyje Vaizdi kelionė į Saulės sistemą http://seds.lpl.arizona.edu/billa/tnp/ galima pasiklausyti muzikinio kūrinio, atspindinčio planetos “nuotaiką”.

Lankomumo reitingasKomentarų: 2

plačiau >>

Astronominių dangaus kūnų praktinis stebėjimas

2003-01-27 | Mokiniai, naudodamiesi http://www.itpa.lt/dangus/html tinklalapiu bei žinynais, kuriuose nurodytos dangaus koordinatės, grupėmis pasirenka dangaus plotus. Dirbama grupėmis po kelis moksleivius. Jie patys susiskirsto į grupes. Pasirinktas dangaus plotas aprašomas, kad būtų galima jį sulyginti su naktį matomu dangaus vaizdu. Patys mokiniai sąsiuvinyje nusibraižo "dangų", kuriame pavaizduoti stebėtini objektai. Po to savo vaizdą lygina su kompiuterinio teleskopo vaizdu. Pasirinktą naktį (jei leidžia oro sąlygos) mokiniai stebi dangų ir patys padaro išvadas. Jose turi atsispindėti, kiek abu vaizdai (kompiuterinio teleskopo ir stebėto) skiriasi. Išvadose būtina pažymėti, kodėl šie vaizdai skiriasi. Tame pat interneto tinklalapyje yra nurodyti objektai, kurie matomi žiūronais. Mokiniai patys turi įvairių artinančių žiūronų, todėl galima lyginti ir jais matomus vaizdus. Moksleiviai patys akivaizdžiai įsitikina, kad "tikrai" vaizdai matomi "ne tie". Kompiuterinis žvaigždėlapis leidžia mokiniui pamatyti jo privalumą, nes sukamasis žvaigždėlapis nėra toks tikslus.

Lankomumo reitingasKomentarų: 2

plačiau >>

Moksliniai straipsniai, atspausdinti 2002m.

2003-01-09 | A.Kazlauskas, V.Vansevičius, A.Bridžius, R.Drazdys, R.Kalytis. On the tolerances of filters for GAIA medium band photometric system. - Astrophys. & Space Sci., 2002, V. 280(1-2), 57-62.

J.Sūdžius, S.Raudeliūnas, A.Kučinskas, A.Bridžius, V.Vansevičius. 3-D Structure of the Galactic Interstellar Matter: A Contribution from GAIA. - Astrophys. & Space Sci., 2002, V. 280(1-2), 109-114.

A.Kučinskas, V.Vansevičius. Diffuse interstellar band at 862 nm as a reddening tracer for GAIA. - Astrophys. & Space Sci., 2002, V. 280 (1-2), 119-124.

A.Bartkevičius, A.Gudas. GAIA and Population II Visual Binaries. - Astrophys. & Space Sci., 2002, V. 280 (1-2), 125-128.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Moksliniai straipsniai, atspausdinti 2001m.

2003-01-08 | V.Straižys, K.Černis, S.Bartašiūtė. Interstellar extinction in the California Nebula region. - Astron. Astrophys., 2001, V. 374, 288-293.

G.Tautvaišienė, B.Edvardsson, I.Tuominen and I.Ilyin. Chemical composition of red horizontal branch stars in the thick disk of the Galaxy. - Astron. Astrophys., 2001, V. 380, 579-589.

V.Malyuto, R.Lazauskaite, T.Shvelidze. Simulated quantitative stellar classification at different spectral resolutions. - New Astron., 2001, V. 6, 381-392.

M.R.Nasser, J.-E.Solheim, D.A.Semionoff. NLTE accretion disc models for the AM Canum Venaticorum systems. - Astron. Astrophys., 2001, V. 373, 222-235. (neteiktas MSD 2001*)

P.Bogdanovich, R.Karpuškienė, I.Martinson. Teoreticheskiy raschet veroyatnostey perekhodov i vremen zhizny urovney 4d95p-konfiguracii Cd III. - Opt. Spektrosk., 2001, T. 90, No. 1, 8-11.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Moksliniai straipsniai, atspausdinti 2000 m.

2003-01-07 | V.Gineitytė. Generalization of the Dewar formula for total energies of molecules. - Int. J. Quantum Chem., 2000, V. 77, 534-543.
V.Gineitytė. The rebonding effect in hydrocarbons as a quantum-chemical analogue of the classical concept of conjugation. - J. Mol. Str. (Theochem), 2000, No. 497, 83-90.
G.Juzeliūnas and D.L.Andrews. Quantum Electrodynamics of Resonance Energy Transfer. - In: Advances in Chemical Physics, ed. I.Prigogine and S.A.Rice (Wiley, New York, 2000), 357-410.
G.Juzeliūnas and J.Knoester. Pump-probe spectra of molecular assemblies of arbitrary structure and dimension. - Journal of Chemical Physics, 2000, V. 112, No. 5, 2325-.
A.Kučinskas, V.Vansevičius, M.Sauvage and T.Tanabe. New infrared object in the field of the SMC cluster NGC 330. - Astron. Astrophys., 2000, V. 353, L21-L24.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Moksliniai straipsniai, atspausdinti 1999 m.

2003-01-06 | G.Merkelis, I.Martinson, R.Kisielius, M.J.Vilkas. Ab initio calculation of electric quadrupole and magnetic dipole transitions in ions of the N I isoelectronic sequence. - Physica Scripta, 1999, v. 59, N 2, p. 122-132.

M.J.Vilkas, Y.Ishikawa, K.Koc. Relativistic multireference many-body perturbation theory for quasidegenerate systems: Energy levels of ions of the oxygen isoelectronic sequence. - Phys. Rev. A, 1999, V. 60, No. 4, p. 2808-2821. (MSD neteiktas)

G.Gaigalas, R.Karpuškienė, Z.Rudzikas. Optimal classification of HCI spectra. - Physica Scripta, 1999, v. T80, p. 472-473.

P.Bogdanovich, R.Karpuškienė, Z.Rudzikas. Calculation of electronic transitions in S IX.- Physica Scripta, 1999, v. T80, p. 474-475.

P.Bogdanovich. I.Martinson. Calculation of transition probabilities and lifetimes of the 4d95p levels in Ag II. - Physica Scripta, 1999, v. 60, N 3, p. 217-221.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Sirvėtos regioniniame parke

2003-01-06 | Netoli Sirvėtos regioninio parko administracinio pastato yra vadinama 26 liepų pavėsinė, 1987 m. paskelbta gamtos apsaugos paminklu. Šis paminklas, kiek mena Šventos gyvenvietės senbuvis Leonas Lazauskas, turi savo istoriją. Į liepų pavėsinę kadaise keturi tarnai neštuvais nešdavę grynu oru pakvėpuoti sergančią dvarponę Mariją Civinską. Pasibaigus karui, Šventoje apsistoję tarybiniai kariškiai iškasė ištisinę apkasų liniją būsimiems kariams apmokyti ir galbūt kai kuriais kitais sumetimais – jeigu kas puls, kad galima būtų patikimiau gintis. Kur buvęs, kur nebuvęs, pavėsinėje apsilankė tuometinis Gamtos apsaugos komiteto pirmininkas Viktoras Bergas, vilkįs paprastais rūbais ir ant galvos užsimaukšlinęs beretę. Kadangi pavėsinė buvo netoli Šventos septynmetės mokyklos, Viktoras Bergas šios mokyklos direktoriui Leonui Lazauskui kategoriškai pareiškė: - Pranešiu Švietimo ministerijai, kad direktorius nesirūpina gamtos apsauga.

Lankomumo reitingasKomentarų: 2

plačiau >>

Marsas

2003-01-06 | Saulės sistemos planeta, ketvirta pagal nuotolį nuo Saulės. Aplink Saulę skrieja elipsine orbita 24.1 km/s vid. greičiu (lent.) Geriausiai matomas opozicijos metu. Jei opozicijos metu Žemė yra toliausiai nuo Saulės, o Marsas arčiausiai jos, įvyksta didžioji opozicija (ji pasikartoja vidutiniškai kas 14 m.). Didžiosios opozicijos metu atstumas tarp Marso ir Žemės būna mažiausias (~55 mln. km), Didžiojoje opozicijoje Marso diskas matomas 25" kampu, jo spindesys siekia -2 ryškį. Marso paviršiuje daug kraterių, yra kanjonų, plokštikalnių, lygumų, ungikalnių. Vidutinis aukščių skirtumas ~10 km. Aukščiausi planetos kalnai yra 4 ugnikalniai (Olimpas, Arsija, Askrėja ir Povas), aukštis 20-25 km. Planetos plutoje yra didžiulių plyšių ir sprūdžių; didžiausia yra ~4000 km ilgio, Marinerio kanjonų sistema. Vietomis vingiuoja sausos upių vagos. Marso pietinis pusrutulis ~3 km aukštesnis negu šiaurinis, be to, pietiniame pusrutulyje žymiai daugiau kraterių.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Žemė

2003-01-06 | Saulės sistemos planeta, trečia pagal nuotolį nuo Saulės. Pagal masę yra pirma tarp Žemės grupės planetų ir penkta tarp visų planetų (lent.). Aplink Saulę skrieja beveik apskrita orbita 29.8 km/s vid. greičiu; apskrieja ją per metus. Arčiausiai Saulės (perihelyje) Žemė būna apie sausio 3 d., toliausiai nuo Saulės (afelyje) - apie liepos 3 d. Žemės apsisukimo apie ašį periodas lygus parai. Sukimosi ašis pasvirusi į ekliptikos plokštumą, dėl to Žemėje yra metų laikai (pavasaris, vasara, ruduo, žiema) ir įvairios klimato juostos. Žemė susideda iš koncentrinių geosferų: atmosferos, hidrosferos ir 3 kietųjų geosferų - plutos, mantijos ir branduolio. Atmosfera susideda iš molekulinio azoto (78.08% tūrio), molekulinio deguonies (20.95%), argono (0.93%), vandens garų (0.1-2.8%), anglies dioksido (0.03%); kitų dujų - neono, helio, kriptono, molekulinio vandenilio, azoto oksido, metano, ozono, sieros anhidrido, azoto dioksido, anglies monoksido, ksenono, jodo garų yra 0.01%.
Hidrosferos vanduo dengia 70.1% viso Žemės paviršiaus ploto.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Venera

2003-01-06 | Aušrinė, Vakarinė, Saulės sistemos planeta, antra pagal nuotolį nuo Saulės. Artimiausia Žemei vidinė planeta. Trečias pagal spindesį (po Saulės ir Mėnulio) dangaus objektas; didžiausias spindesys yra -4.1 ryškio, didžiausias kampinis skersmuo 20". Aplink Saulę skrieja beveik apskrita orbita 35 km/s vid. greičiu. Apie ašį sukasi labai lėtai ir priešinga kryptimi, negu kitos planetos. Nutolsta nuo Saulės dangaus skliaute ne didesniu kaip 48 kampu, dėl to matoma tik kurį laiką prieš Saulei patekant (Aušrinė) arba Saulei nusileidus (Vakarinė). Venera turi labai tankią ir stipriai Saulės šviesą atspindinčią atmosferą, kuri susideda iš anglies dioksido (~96%), azoto (~3.5%), sieros dioksido (0.015%), argono (0.015%), helio (0.01%), kitų dujų. Veneros paviršiaus nesimato, nes jos atmosferoje 50-70 km aukštyje yra trys debesų sluoksniai. Debesis sudaro 2-3 µm dydžio sieros rūgšties lašeliai ir 5-8 µm dydžio geležies chlorido kristalai.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!