LT   EN   RU  
2020 m. gruodžio 5 d., šeštadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Mokslai
Knygos, skirtos Juozo Matulio 100-osioms gimimo metinėms pažymėti

2003-01-04 | “...labai gailiuosi, kad per mažai parašiau mokslinės literatūros. Turbūt jau nebaigsiu ir Fizinės chemijos kurso, nors liko tik du skyriai...”, - taip 1992 m. pasakė akademikas Juozas Matulis interviu “Tiesos” laikraščio korespondentei (“Tiesa”, 1992 m. balandžio 2 d.). Apie vadovėlio, skirto aukštųjų mokyklų studentams, rankraštį J. Matulis užsimena ir 1984 m. parašytoje autobiografijoje. Vadovėlis buvo rašomas 2-ojo pasaulinio karo metais ir neužbaigtas iki pat akademiko mirties. Rankraštis 1985 m. buvo perduotas Lietuvos MA Centrinei bibliotekai, kitas egzempliorius - 1992 m. Chemijos instituto direktoriui akad. A. Vaškeliui. Jį sudarė 3 stori aplankai - 1460 lapų, iliustruotų 410 autoriaus ranka darytų brėžinių.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Galerija - Vilnius ir dailė

2003-01-04 | Galerija įsikūrusi istorinėje Vilniaus dalyje – Vilniaus pilių teritorijoje, Sereikiškių parko prieigose. Tai pirmoji privati dailės galerija, kuri išsilaiko savarankiškai. Galerijos „Vilnius ir dailė“ siekis – parodų salėse rodyti tik profesionalių dailininkų kūrybą. Čia dažnai rengiamos Vilniaus dailės akademijos profesorių ir absolventų kūrybos parodos. Kadangi ekspozicijų salė nedidelė, galerija orientuojasi į tapybą ir grafiką. „Vilnius ir dailė“ eksponuoja tradicinės lietuvių tapybos bei grafikos darbus, rengia personalines ir nedideles temines parodas. Ekspozicinis plotas dailininkams suteikiamas be atlygio, jų parodos pristatomos žiniasklaidoje, rūpinamasi, kad kūriniai rastų savo naujus namus. Galerijoje išduodami leidimai išvežti kūrinius į užsienį, paveikslai parduodami ir išsimokėtinai.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Apie studentų lituanistų mokslines konferencijas

2003-01-04 | Lietuvos studentų lituanistų mokslinės konferencijos – tradicinis metinis renginys, kuriame dalyvauja geriausi Vilniaus, Vilniaus pedagoginio, Vytauto Didžiojo, Šiaulių ir Klaipėdos universitetų lietuvių filologijos, lietuvių literatūros, lietuvių kalbotyros, folkoristikos ir kitų sričių bei studijų programų studentai. Konferencija yra atvira visų humanitarinių bei socialinių mokslų sričių pranešimams, turintiems lituanistinį aspektą. Dalyviai paprastai atrenkami savo aukštųjų mokyklų studentų lituanistų konferencijose, tačiau studentai turi teisę savo pranešimus ir tiesiogiai siūlyti konferencijos rengėjams. Konferencijos pranešimus vertina aukštųjų mokyklų dėstytojų ir lituansitikos institutų mokslininkų komisija. Konferenciją rengia Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedra.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Tarptautinė mokslinė konferencija „Kalevala ir Lietuva“

2003-01-04 | Eliasas Lönnrotas (1802-1884) – žymus suomių folkloristas, vienas iš pirmųjų surengęs ekspedicijas į atkampias Suomijos, Karelijos vietas, užrašinėjęs senąją liaudies poeziją ir ją publikavęs. Žymiausias E. Lönnroto darbas – tai jo surinktas ir 1835 m. pirmą kartą publikuotas vieningas epinis kūrinys Kalevala. Vėliau surengęs dar keletą ekspedicijų į Karelijos Archangelsko sritį, E. Lönnrotas parengė naują papildytą Kalevalos versiją, kuri buvo išleista 1849 m. E. Lönnroto dėka suomiai turi nacionalinį epą, kuris statomas į vieną gretą su Homero Iliada ir Odisėja, senovės skandinavų Eda. Dabar Kalevala – pasaulinės literatūros dalis, išversta į 51 kalbą, tarp jų ir lietuvių. Konferencijos dalyvius pasveikino Suomijos ambasadorė Lietuvoje Taina Kiekko. Ambasadorė neapsiribojo, kaip įprasta tokiomis progomis, tik sveikinimo žodžiais, bet perskaitė išsamų pranešimą apie E. Lönnrotą, jo darbus, papasakojo įdomių istorijų ir net nuotykių iš mokslininko gyvenimo.

Lankomumo reitingasKomentarų: 2

plačiau >>

Moksliniai straipsniai, atspausdinti 1997 m.

2003-01-04 | A.Acus, E.Norvaišas. New quantum corrections in Skyrme model for baryons. - Proc. of the Intern. Workshop “The Quantum Systems: New Trends and Methods”, 3-7 June 1996, Minsk, Belarus. Eds. Y.S.Kimetal, World Scientific, Singapore, 1997, p.253-258. A.Acus, E.Norvaišas. Stability of SU(2) quantum skyrmion and static properties of nucleons. - Lith.J.Phys. (Liet.fiz.žurn.), 1997, v.37, No 5, p.446-448. A.Acus, E.Norvaišas, D.O.Riska (University of Helsinki, Finland). The quantum skyrmion in representations of general dimension. - Nucl.Phys.A, 1997, v.614, p.361-372. S.Ališauskas. Overlaps of the biorthogonal uq(3) coupling coefficients and related basic hypergeometric and other q-factorial series. - J.Phys.A: Math.Gen., 1997, v.30, p.4615-4637.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Lietuvos geografų leidiniui “Geografijos metraštis” ­ 40 metų

2003-01-04 | Jungtiniame XXII­XXIII “Geografijos metraščio” tome (1986 m.) jo redaktoriai G. Pauliukevičius ir N. Eitmanavičienė stengėsi atspindėti geoekologinius landšaftų tyrimus. G. Pauliukevičiaus ir R. Pakalnio straipsnyje apie ekologijos ir geografijos kooperaciją nušviečiama ekologinių idėjų evoliucija ir aptariamas ekologijos ir geografijos mokslų giminingumas. Toliau šiame tome galima rasti konceptualius P. Kavaliausko, A. Knabiko, A. Basalyko straipsnius apie geografines sferas ir jų tyrimo metodus bei daugelį kitų mokslinių publikacijų apie skirtingo rango landšafto elementų tyrimus ir ekologinio optimizavimo aspektus. Lietuvos geografų draugijos ekskursijoje
1976 m. XXIV tomas (1988 m., red. Č. Kudaba ir V. Minkevičius) buvo skirtas 1986 m. amžinybėn išėjusio profesoriaus Alfonso Basalyko atminimui. “Geomorfologiniai ir landšaftiniai tyrimai Lietuvoje” ­ tai ir XXIV “Geografijos metraščio” tomo pavadinimas, ir tos geografinių tyrimų Lietuvoje sritys, kurių dabar jau neįmanoma įsivaizduoti be profesoriaus A. Basalyko.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Publikacijos apie geografiją ir kartografiją

2003-01-04 | 1. V.Dvareckas, A.Gaigalas, V.Gerulaitis, R.Morkūnaitė, A.Pilipaitis. (1999) Merkio baseino reljefo kartografavimo klausimu. Lietuvos teminė kartografija atkūrus valstybingumą. Vilnius, 1999. p. 66-78. 2. Pilipaitis A. (1999) Lietuvos teminės kartografijos vystymosi progresyvūs ir ireguliarūs aspektai. Lietuvos teminė kartografija atkūrus valstybingumą. Vilnius, 1999. p. 4-8. 3. Pilipaitis A. (2000) Geografinės aplinkos dimensija Lietuvos nacionaliniame atlase (Dimension of the geographic environment in the national atlas of Lithuania). Geografijos metraštis. 2000. T 33. P. 471-474.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Kuršių nerijos geologija

2003-01-04 | Suintensyvėjus miško kirtimui, ypač po Septynerių metų karo (1756-1763), Kuršių nerijoje prasidėjo erozijos ir išpustymo procesai. Vejas perpustė senąsias parabolines kopas, formavo naujus reljefo elementus. Tuo metu pradėjo "augti" didysis kopagūbris, kuris Kuršių nerijoje po storu smėlio sluoksniu palaidojo 14 kaimų (Naumiestį, Priedinį, Senuosius ir Naujuosius Naglius, Karvaičius, Senuosius Kuncus, Naująją Pilkopą, Senąją Nidą ir kt.). Nerija tapo atšiauriu smėlio ir vėjo kraštu. Žmogui grėsė realus pavojus, todėl jis pradėjo ieškoti būdų kaip sutramdyti smėlį. Iš pradžių gyvenvietes bandyta apsaugoti statant medinės užtvaras, tačiau tai menkai tepadėjo.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Kuršių nerijos geologija 2

2003-01-04 | Baltijos jūra pradėjo formuotis pasibaigus paskutiniam apledėjimui, kai palaipsniui ištirpo milžiniškas ledynas, dengęs visą Europos žemyną. Šis procesas prasidėjo prieš 18-20 tūkst. metų. Prieš 13 tūkst. metų ledynas galutinai apleido Lietuvą. Jam tirpstant, vanduo pradėjo plūsti į Baltijos jūros dubumą. Taip susiformavo šaltas Baltijos ledyninis ežeras, kuris įvairiais laikotarpiais susijungdavo su Atlanto vandenynu. Šis ežeras egzistavo prieš 13 - 10 tūkst. metų. Kiek vėliau ledynas pasitraukė nuo vidurio Švedijos žemumos. Susiformavo protaka su Atlanto vandenynu. Vėl užslinkus ledynui, ledyninio ežero lygis pradėjo kilti, o jam pasitraukus - jis nukrito apie 40-50 metrų. Atsivėrė dideli sausumos plotai. Taip susiformavo Joldijos jūra, kuri savo pavadinimą gavo nuo joje gausiai aptinkamu moliuskų - lot.Yoldia arctica. Šios jūros krantai buvo keliasdešimt kilometrų toliau į vakarus nuo dabartinio Lietuvos pajūrio.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Žmonių veiklos įtaka Neringos kraštovaizdžiui

2003-01-04 | Suintensyvėjus miško kirtimui, ypač po Septynerių metų karo (1756-1763), Kuršių nerijoje prasidėjo erozijos ir išpustymo procesai. Vejas perpustė senąsias parabolines kopas, formavo naujus reljefo elementus. Tuo metu pradėjo "augti" didysis kopagūbris, kuris Kuršių nerijoje po storu smėlio sluoksniu palaidojo 14 kaimų (Naumiestį, Priedinį, Senuosius ir Naujuosius Naglius, Karvaičius, Senuosius Kuncus, Naująją Pilkopą, Senąją Nidą ir kt.). Nerija tapo atšiauriu smėlio ir vėjo kraštu. Žmogui grėsė realus pavojus, todėl jis pradėjo ieškoti būdų kaip sutramdyti smėlį. Iš pradžių gyvenvietes bandyta apsaugoti statant medinės užtvaras, tačiau tai menkai tepadėjo. Radikalesnių priemonių imtasi 1768 metais, kuomet Vitenbergo universiteto profesorius J.O.Titius pirmasis pasiūlo kopas apželdinti iš Danijos atvežtais kalninės pušies sodinukais.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!