LT   EN   RU  
2020 m. gegužės 26 d., antradienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Mokslai
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto saugios eksploatacijos prielaidos

2003-01-04 | Programoje numatyta detaliai ištirti uosto žemės ir akvatorijos geologinę ir hidrogeologinę sandarą, ir jos ypatumus, kurie yra svarbūs uosto plėtrai, hidrotechnikos statinių projektavimui ir statybai bei uosto eksploatacinės saugos užtikrinimui. Klaipėdos uosto akvatorijos ir krantinių teritorijos geologinė sandara labai sudėtinga. Gilinant akvatoriją gali būti pasiekti spūdiniai vandeningi sluoksniai ir prasidėti sufozija – smulkių grunto dalelių išnešimas, smegduobių formavimasis, povandeninių šlaitų deformacijos, gruntų nusėdimai ir kt. Nepageidaujamų pasekmių galima išvengti turint patikimus tyrimų duomenis ir numatant prevencines priemones. Specialistai pripažįsta, kad iki šiol informacija apie uosto geologinę sandarą yra fragmentiška ir nepakankama.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Ar švarūs Biržų krašto dirvožemiai?

2003-01-04 | Nustatyta, kad tirto ploto dirvožemiai, lyginant su visos Lietuvos dirvožemiais, žymiai turtingesni dauguma elementų, o vanadžiu – net 1,5 karto, mažiau yra tik fosforo, mangano ir švino. Itin “turtingi” mikroelementais yra molio dirvožemiai, susiformavę ant limnoglacialinių prieledyninių baseinų nuogulų. Linkuvos kalvagūbrio bei Joniškėlio ir Pasvalio–Vaškų apylinkių priemolio ir priesmėlio dirvožemiuose daugiau kalcio, magnio bei stroncio. Tokie dirvožemiai yra pakankamai derlingi bei pasižymi stipriomis buferinėmis savybėmis ir yra atsparūs taršai. Net smėlio dirvožemiai, labiausiai paplitę Biržų–Vabalninko ruože, yra gerokai “turtingesni” elementais nei likusios Lietuvos teritorijos smėlio dirvožemiai.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Lietuvos visuomenei apie 2001 metų darbus atsiskaitė geologai

2003-01-04 | Lietuvos geologijos tarnyba pateikė ataskaitą už 2001 metais atliktus darbus. Nepaisant reikšmingų datų - Tarnybos įkūrimo 60-ečio ir veiklos nepriklausomoje Lietuvoje 10-mečio, tai kartu buvo ir eiliniai, jau kelintos geologų kartos darbo metai.
Lietuvos geologijos tarnyba parengė septynis žemės gelmių naudojimą reguliuojančius teisės aktus ir norminius dokumentus. LRS priėmė naują Žemės gelmių įstatymo redakciją, taigi galima sakyti, kad žemės gelmių tyrimo ir naudojimo teisinė bazė perėjo į naują europinį lygmenį. 2001 metais išduota 30 leidimų naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes. Metų pabaigoje galiojančius leidimus naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes turėjo 192 įmonės, užsiimti žemės gelmių (geologiniu) tyrimu - 15.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Biržų rajono geologija

2003-01-04 | Biržų rajonui būdingi karsto reiškiniai - požeminių vandenų veikla ir tos veiklos padariniai tirpiose ir supleišėjusiose uolienose. Procesas vyksta ten, kur slūgso klintys, dolomitai, kreida, gipsas, druskos. Biržų (taip pat ir Pasvalio) rajone karsto reiškiniai paplitę devono sistemos gipsingoje Tatulos svitoje. Joje yra gipso ir dolomito uolienų du kompleksai: viršutinis - Nemunėlio sluoksniai, apatinis - Pasvalio sluoksniai. Viršutinio komplekso gipso tarpsluoksniai yra 1 -1,5 m. storio, apatinio - iki 5 m. storio. Juos skiria domerito ir molio sluoksniai, kurie su gipso kompleksais sudaro 30 - 45 metrų storymę. Gipsas slūgso po molio ir smėlio danga (jos didžiausias storis - 12 m.), kai kur - paviršiuje.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Biržų rajono geografija

2003-01-04 | Biržų rajonas yra šiaurinėje Lietuvos dalyje, ribojasi su Rokiškio, Kupiškio, Panevėžio, Pasvalio rajonais, šiaurėje - su Latvijos Respublika. Beveik visa Biržų rajono teritorija įeina į didžiausios rajono upės Nemunėlio (ilgis - 191 km.) baseiną. Šiam baseinui priklauso kairieji Nemunėlio upės intakai: Apaščia (ilgis - 88 km.) su jos intaku Rovėja (ilgis - 35 km.) ir kitais mažesniais intakais - Perkaso, Aukštosios Gervės, Žemosios Gervės, - ištekančiais iš Biržų girios. Pietinėje rajono dalyje teka Agluona (ilgis - 20 km.) ir Tatula (ilgis - 66 km.) su daugybe intakėlių, iš kurių paminėtini Smardonė (teka per Likėnų kurortą), Juodupė, Upytė, Juodlepšė. Iš viso rajone yra 28 upės ir upeliai ilgesni kaip 5 km. Visi didesnieji rajono miškai išsidėstę teritorijos pakraščiuose. Didžiausias masyvas - Biržų giria - dešimtas pagal dydį miškų plotas Lietuvoje. Pietinėje rajono dalyje prie didelių Panevėžio Žaliosios girios plotų prieina Vabalninko šilas, pietrytinėje dalyje yra nedideli Salamiesčio ir Galvokų miškai, rytuose - Pariškių miškas.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Biržų rajono biologinės ypatybės

2003-01-04 | Biržų girioje, Padaičių, Kirdonių, Ąžuolynės miškuose, taip pat krūmynuose gana gausu įvairių rūšių žinduolių: stirnų, šernų, elnių, briedžių, vilkų, lapių, pilkųjų kiškių, kiaunių, žebenkščių, usūrinių šunų, šeškų. Upelių ir ežerų pakrantėse gyvena bebrai, kanadinės audinės. Iš retesnių paminėtini žebenkštis, ūdra, baltasis kiškis, lūšis, lazdyninė miegapelė. Iš Latvijos miškų kartais užklysta rudasis lokys. Astravo parke rastos 9 šikšnosparnių rūšys. Šešios iš jų įrašytos į Raudonąją knygą: šikšniukas nykštukas, europinis plačiaausis, kūdrinis pelėausis, rudasis nakviša, Branto pelėausis ir šiaurinis šikšnys.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Ar užtikrinta viešosios informacijos rengėjo informacijos šaltinio paslaptis?

2003-01-04 | Šiame straipsnyje nagrinėjama informacijos šaltinio užtikrinimo Lietuvos Respublikos teisės aktuose problema. Nors Visuomenės informavimo įstatyme teigiama, kad žurnalistas turi teisę išsaugoti informacijos šaltinio paslaptį, tačiau gilinantis į šio įstatymo sąveiką su kitais teisės aktais aiškėja, kad ši nuostata galioja ne visuomet. Didžiausią įtaką minėtai visuomenės informavimo įstatymo nuostatai turi keli teisės aktai: Baudžiamasis, Baudžiamojo proceso, Civilinis kodeksai. Dabar vykstantys šių bei kitų teisės aktų atnaujinimo ir kūrimo procesai atskleidžia kai kurias informacijos laisvei reikšmingas tendencijas. Visuomenės informavimo įstatymo sąveika su kitais teisės aktais. Visuomenės informavimas apie daugelį neigiamų socialinių reiškinių, ypač tokių kaip nusikaltimai, nebūtų įmanomas, jei žurnalistai neturėtų galimybės gauti informacijos iš konfidencialių šaltinių. Nors informacijos paslapties išsaugojimo teisė taikoma visai žiniasklaidai ir visiems žurnalistams nepriklausomai nuo temų, tačiau akivaizdu, kad suinteresuotumas išsaugoti informacijos šaltinio paslaptį atsiranda tuomet, kai atskleidžiami įstatymams ir moralei prieštaraujantys faktai.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

A. Vijūkas – Kojalavičius “Lietuvos istorija”

2003-01-04 | 366 metai. Valentinas I nubloškė herulių, gepidų, alanų kariaunas prie Reino - Sigambrų žemėn. Pro pralaimėjimo herulų Litalanas pasiūlė trauktis. Pasitraukė Prūsijon, po pralaimėjimo buvo gėdinga traukti namo. Likę be geriausių karių iš senų gyvenimo vietų kartu patraukė likę gyventojai. Krašte kyla sumaištis (Prūsijoje). Vaidevutis įveda monarchiją – vieną valdovą (pagal bičių pavyzdį) ir visuotines taisykles. Vaidevutis – pasiskelbia vyriausiu žyniu ir įveda titulą Krivių Krivaitis. Svarbiausia šventovė Romuvoje (vėliau Šventakirvis). Karalystę paveldi sūnūs Litalanas arba Litvanas (vyriausias sūnus) (apie kitus sūnus nėra duomenų)

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Robotai sėkmingai nusileido Marse, gautos pirmosios nuotraukos

2003-01-04 | JAV mokslininkų sukurtas robotas, kurio tikslas - ieškoti Marse gyvybės požymių, sėkmingai nusileido šioje nesvetingoje planetoje, pranešė Jungtinių Valstijų nacionalinės aeronautikos ir kosmoso tyrimo agentūros (NASA) mokslininkai.
Jungtinėse Valstijose pagamintas robotas, kuriam tris mėnesius teks ieškoti gyvybės ženklų - tai pats ambicingiausias iki šiol Raudonosios planetos tyrimas. Pirmasis iš dviejų JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosminės erdvės tyrimo administracijos (NASA) sukurtų robotų "Mars Expedition Rover" (MER) nelygioje Marso teritorijoje nusileido kaip ir buvo planuota sekmadienį, 6 val. 52 min. Lietuvos laiku. Pusę milijardo kilometrų iki Marso šis robotas skrido septynis mėnesius, o paskui 19 800 kilometrų per valandą greičiu šešias minutes skrodė planetos atmosferą.

Lankomumo reitingasKomentarų: 2

plačiau >>

Šelmės su žiežirbomis akyse

2002-11-26 | Yra lietuviški skalikai, o kaip su tautine kačių veisle? Anot felinologų prezidentės, jos kurti nereikia: pas mus gyvena Sibiro katės, Europos trumpaplaukės ir rusų mėlynosios - tai būtų trys aborigeninės veislės. Jeigu radote ir užsiauginote kačiuką, atsineškite į klubą ekspertizei, ir jeigu du tarptautinės kategorijos teisėjai pripažins veislės standartus, ši katytė gaus pradinės kilmės dokumentus ir galės dalyvauti parodoje, naujokų klasėje. Norvegai, tarkime, turi savo miškinę (patys geriausi egzemplioriai randami miške) - tai tikroji laukinė katė. Amerikoje vertinami šiurkščiaplaukiai ir Meino meškėnai, vieni didžiausi katinų pasaulyje. Rusai neseniai pripažino Nevos maskaradinę katę. Bobteilai be uodegų panašūs į japonų bobteilus, tačiau tai yra natūrali mutacija, įvykusi Kurilų salose. Tad kačių veislių kasmet daugėja, ruošiamasi pripažinti nulėpauses, panašias į brites. Kad pelnytum pripažinimą, reikia, kad būtų surengta keletas parodų, kuriose pristatoma keturių kartų generacija, proseniai su proanūkiais; tuomet jau galima teigti, jog tikrai tos veislės savybės yra užfiksuotos. Ir neverta manyti, jog amazoniškos išvaizdos, atletiškos Oriento arba Siamo katės yra piktos ir jus užpuls. Prieš dvidešimtmetį mes džiaugėmės turėdami namuose kitokią, Siamo katę, o štai dabar neturime nė vienos, aktyviai dalyvaujančios parodose. Siamės yra labai seksualios ir judrios, tačiau jos ypatingai švelnios, kaip šuniukai gali lydėti jus kelionėse, jas galima dresuoti.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!