LT   EN   RU  
2020 m. liepos 7 d., antradienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Mokslas apie meilę
Kuo kvepia meilė?

2010-05-05 | Seniai pastebėta, kad egzistuoja glaudus ryšys tarp žmogaus kūno skleidžiamo kvapo ir jo seksualinio potraukio. Lytiškai subrendusios moters organisme gaminasi atraktantų - veikliųjų medžiagų, stimuliuojančių vyrų seksualinį instinktą. Biologai seniai pastebėjo, kad daugelis gyvūnų savo porą susiranda pagal kvapą. Kai kurių rūšių drugiai nuskrenda apie šimtą kilometrų, kol randa patelę, su kuria nori poruotis. Kažkas panašaus vyksta ir tarp žmonių. Kai kurie mokslininkai linkę manyti, kad meilė - tai biocheminė reakcija, vykstanti žmonių smegenyse. Jie išsiaiškino, kad žmogaus oda išskiria nedideles dozes ypatingos substancijos, kuri veikia aplinkinių elgesį. Ta substancija vadinama feromonais, kurie skirstomi i dvi grupes: atraktantus - priešingą lytį traukiančias medžiagas, ir repelentus - atstumiančias, keliančias nerimą medžiagas. Taigi mes vieni kitus išsirenkame visiškai neatsitiktinai: tiesiog užuodžiame, su kuo būsime laimingi ir susilauksime sveikų palikuonių. Beje, mokslininkai pastebėjo įdomų dėsningumą: vaikų negali susilaukti dažniausiai tos poros, kurios tuokėsi ne iš meilės, o iš išskaičiavimo ar dėl kitų priežasčių. Vadinasi, jei vyras veda ne "savo kvapo" moterį, pastojimo tikimybė gerokai sumažėja.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Mokslininkas paaiškino, kas yra meilė

2010-02-16 | Аmerikiečių psichologas Arthuras Aaronas paaiškino įsimylėjimo būseną iš mokslinio taško. Specialisto tvirtinimu, meilę galima drąsiai lyginti su narkotikais arba šokoladu, rašo „News of the World“. Mokslininkas atlikęs tyrimą išsiaiškino, kad įsimylėjimo būsena veikia žmogaus smegenis taip pat, kaip ir kokainas arba didelis kiekis šokolado. Kai moteris ar vyras žiūri į savo mylimo žmogaus fotografiją, jų smegenyse padaugėja dopamino. Būtent ši medžiaga atsakinga už malonumą ir perdirbama žmogaus organizme tada, kai, pavyzdžiui, vienas yra bučiuojamas ar glamonėjamas kito mylimo žmogaus. Таip pat, kai žmogus yra įsimylėjęs, jo kraujyje padidėja oksitocino ir vazopresino hormonų lygis, kurie atsakingi už emocinio ryšio tarp įsimylėjėlių formavimą. Beje, neseniai kitas atliktas tyrimas parodė, kad meilė nemiršta, kai išblėsta aistra tarp partnerių, kaip buvo manoma anksčiau, o gyvena dar ilgus metus. Remiantis statistikos duomenimis, apie 30 proc. porų ir po 20 bendro gyvenimo metų jaučia vienas kitam tokį pat jausmą ir aistrą, kaip ir pažinties pradžioje. Vienintelis skirtumas, kad pora, pragyvenusi kartu daug metų, nebejaučia nerimo.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Moterys gali mylėti tik vieną kartą gyvenime

2010-02-15 | Mokslininkai išsiaiškino, kad jausmas, kuris vadinasi meilė, labiau būdingas dailiosios lyties atstovėms nei vyrams. Be to, paaiškėjo, kad moterys gali patirti tikrą meilę tik vieną vienintelį kartą gyvenime, o visi kiti intymūs ryšiai – tai tik trumpalaikiai susižavėjimai, seksualinė trauka bei banalus prisirišimas, rašo thelondonpaper.com. Kas dėl vyrų, tai jie gali įsimylėti 5-8 kartus per gyvenimą. Šis skirtumas paaiškinamas tuo, kad moterų genuose - siekis sukurti tvirtą šeimą ir išsaugoti ją, o vyrų – stiprus instinktas daugintis. Tyrinėtojai taip pat išsiaiškino, kad net labiausiai romantiški ir stiprūs jausmai negali tęstis ilgiau nei ketverius metus. Dėl visko „kalti“ tie patys genai.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Mokslininkai mėgina išmatuoti meilę

2010-02-11 | Meilės fiziologiją tiriantys mokslininkai padarė neįtikėtinų atradimų, praneša „The Los Angeles Times“. Atlikęs įsimylėjusių žmonių smegenų tomografiją, Niujorko psichologas Arthuras Aronas nustatė, kad įsimylėjimo pradžia smegenis veikia tarsi kokaino dozė, praneša žurnalsitė Jessica Pauline Ogilvie. „Kai eksperimento dalyviai žiūrėjo į savo mylimųjų nuotraukas, smegenų dalis, atsakinga už motyvaciją ir apdovanojimą, prisipildydavo dopamino – medžiagos, kuri išsiskiria į kraują patiriant malonius pojūčius, tokius kaip seksas“, – rašo leidinys. Po to į kraują išsiskiria hormonai oksitocinas ir vazopresinas, skatinantys įsimylėjėlių emocinių ryšių kūrimąsi. „Oksitocinas išsiskiria artimo kontakto metu – tai gali būti ilgas abipusis žvilgsnis, apsikabinimas ar lytinis aktas. Būtent šis hormonas formuoja motinos emocinį ryšį su naujagimiu“ , – rašo laikraštis. Vazopresinas atsakingas už vyrų emocinių ryšių formavimąsi. Tradiciškai buvo manoma, kad daugumos porų aistringą meilę ir hormonų audras ilgainiui pakeičia ramesnė meilė, labiau primenanti brolio ir sesers jausmus. Tačiau neseniai Santa Barbaros universiteto tyrėja Bianca Acevedo ištyrė sutuoktinių, tvirtinančių, jog yra beprotiškai įsimylėję vienas kitą net ir praėjus 20 m. po vestuvių, tomografijos rezultatus. Paaiškėjo, kad šių laimingųjų smegenų reakcija lygiai tokia pati, kaip ir ką tik įsimylėjusių porų – tik nebėra nerimo ir įkyrių minčių.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Mokslininkai atrado tikrąją meilę

2010-01-18 | Mokslininkai ištyrė, kad tikroji meilė iš tiesų egzistuoja, rašo TimesOnline. Iki šiol buvo manoma, kad įsimylėjimo jausmai praeina po maždaug 15 mėnesių, o cheminė trauka po dešimties metų apskritai išnyksta. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad egzistuoja tokios poros, kurios po 20 metų bendro gyvenimo patiria panašius jausmus kaip ir naujai įsimylėję asmenys. Smegenų tyrimai atskleidė, kad, pateikus mylimo žmogaus nuotrauką, viena iš dešimt ilgalaikių įsimylėjėlių porų patiria tas pačias chemines reakcijas, kaip ir poros, išgyvenančios šviežios meilės aistras. Tyrimai taip pat parodė, kad brandesnių porų jausmai reiškiasi „brandesniais“ įsimylėjimo požymiais. Mokslininkai dvidešimtmetes poras pavadino „gulbėmis“, kadangi šie paukščiai turi panašią ilgalaikės meilės „programą“. Parodžius partnerio atvaizdą gulbei, ji patiria intensyvią malonumo (dopamino) dozę. Tradiciškai manoma, kad santykių lūžio taškai — 12–15 mėn., trys metai ir septyni metai. „Mūsų atradimai smarkiai prieštarauja tradicinėms pažiūroms apie romantišką meilę, bet mes esame tikri, kad tai tiesa“, — tvirtino tyrimuose dalyvavęs mokslininkas. Ilgalaikę meilę patiriančių porų smegenų tyrimai parodė, jog jų galvose vyksta cheminės reakcijos, panašios į tas, kurias patiria tik metus įsimylėję žmonės.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Mokslininkai apskaičiavo tikros meilės kainą

2010-01-15 | Dauguma žmonių vadina meilę neįkainojamu jausmu, bet mokslininkų toks atsakymas netenkino, todėl jie apskaičiavo tikslią tikros meilės kainą – 272 178 doleriai ir aštuoni centai. Šis atradimas padarytas tyrimo metu, kai autoriai matavo žmogaus teigiamų emocijų intensyvumą įvairiomis gyvenimo situacijomis, rašoma „The Daily Telegraph“. Britų mokslininkai atliko tyrimą, lygindami žmogaus pakylėtų jausmų audringumą kasdieniame gyvenime, kuriuos jis patirtų, tarkime, išlošęs didžiulę pinigų sumą loterijoje. Tuo metu emocijų „įtampos skalė“ buvo matuojama priklausomai nuo išloštos pinigų sumos. Paaiškėjo, kad labiausiai žmonės vertina savo sveikatą. Džiaugsmas, kurį suteikia gera savijauta, buvo įvertintas 300 775 doleriais. Antroje vietoje reikšmingiausias dalykas žmogaus gyvenime – meilė. Džiaugsmas, kuris patiriamas tuo metu, atitinka 272 918 dolerių ir 8 centų sumą, išloštą loterijoje. Pasak vieno tyrimo iniciatoriaus Steveno Henry, malonių pojūčių trejetuko pabaigoje – pasitenkinimo jausmas, kuris būdingas žmonėms, palaikantiems harmoningus tarpusavio santykius – 258 597 doleriai ir 83 centai. Patenkinto žmogaus jausmas, kurį jis patiria gyvendamas taikioje ir ramioje šalyje, užima tik ketvirtą vietą. Jo džiaugsmą mokslininkai prilygino 216 178 dolerių ir 16 centų sumai, laimėtai loterijoje. Tyrinėtojų tvirtinimu, paskelbus eksperimento rezultatus, tyrimo dalyviams jie buvo labai netikėti.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Mokslininkai nustatė, kad meilė iš tiesų žeidžia

2010-01-06 | Mokslininkai atrado, kad kūnas į fizinį atmetimą reaguoja taip pat, kaip ir į fizinį skausmą – išskirdamas natūralias skausmą malšinančias medžiagas. Kalifornijos universitete Los Andžele atlikti tyrimai parodė, kad miu-opioidinių receptorių genas (OPRM1), dažnai siejamas su fiziniu skausmu, yra susijęs ir su socialiniu skausmu, kurį žmogus jaučia nutrūkus santykiams. Mokslininkai surinko 122 tyrimo dalyvių seilių mėginius, siekdami įvertinti, kokį OPRM1 skausmo geną jie turi, tada patikrino jų jautrumą socialiniam atmetimui. Visų pirma, dalyviai turėjo užpildyti anketą ir atsakyti į klausimus bei pakomentuoti teiginius, pavyzdžiui: „Labai jautriai reaguoju, jei pastebiu, kad pašnekovas galbūt nenori su manimi bendrauti.“ Po to vienam tiriamųjų pogrupių buvo atliktas testas, kuriuo patikrinta, kokį atmetimo lygį jie pajuto, kai buvo pašalinti iš kompiuterinio žaidimo. „Mes išsiaiškinome, kad tiriamieji, turintys retą OPRM1 geno atmainą (ankstesniuose tyrimuose buvo išsiaiškinta, kad jie jautresni fiziniam skausmui) taip pat buvo jautresni ir atmetimui, be to, pašalinimo atveju jų smegenų sričių, susijusių su socialiniu skausmu, aktyvumas taip pat buvo didesnis“, – teigia tyrimo bendraautorė profesorė Noami Eisenberger. Anot jos, tai pirmasis žmogaus genų tyrimas, įrodęs, kad genai, susiję su fiziniu skausmu, taip pat sietini su psichologiškai sudėtingomis situacijomis, pavyzdžiui, nelaiminga meile ar nutrūkusiais santykiais.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Kas, po velnių, ta meilė yra?

2009-11-21 | Įsimyli ne tik žmonės, vienas kitą myli ir paukščiai, ir bitės, netgi dresuotos blusos. Ir ne kartą esame visi savęs paklausę – kaip ir kodėl mus apima tas jausmas, dažnai vedantis prie kančios arba verčiantis elgtis neracionaliai? Visa tai gali atrodyti esą už logiško aiškinimo ribų, tačiau iš esmės atsakymas į šiuos klausimus yra beveik žinomas… Vienas iš dešimties pasaulio žmonių šiuo momentu yra į kažką beprotiškai įsimylėjęs. Meilė yra labiausiai geografiškai paplitęs jausmas, amerikiečių apklausos duomenimis, tik penki iš 1000 apklautųjų sakėsi niekada nemylėję, o likusieji prisipažino buvę bent kartą gyvenime pasidavę šiam jausmui. Taigi, kas yra ta euforija, vadinama meile? Į šį klausimą yra atsakinėję ne tik psichologai ar poetai, racionalų atsakymą bandė pateikti ir biologai, ir anatomai. Pavyzdžiui, zoologai meilę aiškina, gyvūnų elgesio stebėjimais paremtomis išvadomis apie žmogaus organizmo biochemiją. Biochemikai tiki, kad patrauklumas kitam žmogui yra apsprendžiamas papildomu adrenalino kiekiu mūsų kraujyje – to paties hormono, kurį išskiria glandos streso metu. Stimuliuojamos glandos taip pat išskiria ir kitą hormoną – kortizoną, kuris sukelia organizme euforijos ir padidėjusio seksualinio aktyvumo efektą. Visų pirma, tai kad jūs esate sujaudintas kito žmogaus, išduoda jūsų akys – adrenalinas išplėčia akių lėlytes.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Meilė daro stebuklus

2009-07-10 | Mokslininkai bando tapatinti meilę su poravimusi, reprodukcija ir kitais biologiniais terminais, o poetai sako, kad tai yra stebuklas. Iš tiesų meilė daro stebuklus, ir per įsimylėjėlių šventę jų būna itin daug. Štai Japonijoje pernai artėjant Šv.Valentino dienai gimė veršiukas su širdies formos balta dėme ant kaktos. Šimtai žmonių pradėjo plūsti į netoli Tokijo esančią fermą, kad pamatytų nepaprastą gyvūną. Jis gavo vardą Ha-chan, kas japonų kalba reškia "širdis". Dar vieną gražią išdaigą gamta iškrėtė prieš tūkstančius ar net milijonus metų, bet ji tapo žinoma tik šią savaitę. Interneto paieškos sistemos "Google Earth" vartotojai išsiaiškino, kad Zadaro kanale prie Kroatijos krantų esanti Galesniako sala turi širdies formą. Salos savininką greitai užplūdo porų iš pasaulio prašymai joje praleisti Šv. Valentino dieną.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Kaip smegenys sprendžia meilės galvosūkius

2009-04-09 | Mokslininkai nuolat knaisiojasi po žmogaus smegenų kerteles, siekdami atskleisti kuo daugiau šio stebuklingojo organo paslapčių. Kadangi smegenys yra centrinis mūsų valdymo pultas, jame slypi daugybė įdomių atsakymų. Viena svarbiausių smegenų funkcijų yra sprendimų priėmimas. Tyrinėdami smegenyse vykstančius sprendimų priėmimo procesus, mokslininkai užsimojo išsiaiškinti, kaip žmogaus smegenys sprendžia meilės klausimus. Racionalioji smegenų dalis gali apdoroti labai ribotą informacijos kiekį, todėl svarbių bei ilgalaikių apsisprendimų pasirinkime ji menkai dalyvauja. Nuspręsti, kada ir su kuo susituokti, išsiskirti, ar kokį gyvenimo partnerį išsirinkti racionaliems smegenų centrams yra tas pats, kaip senam kompiuteriui dirbti su Vista operacine sistema. Santykiai su priešinga lytimi sukelia tiek klausimų ir galvosūkių, kad į pagalbą reikia šauktis emocines smegenų pusrutulio dalis. Analizės, samprotavimai bei logika čia mažai padeda. Kai kas nors patraukia mūsų dėmesį – žmogus, vaizdinys, garsas, kvapas ar skonis – sudirba emocionalioji smegenų pusė. Ji nuolat gaudo pasąmoningus emocinius signalus, kurių dėka mes jaučiame įvairius jausmus. “Netekti žado” pamačius gražią moterį moksliškai reiškia, jog jausminė smegenų dalis pagavo krūvą emocinių signalų. Tačiau mokslininkai teigia, kad gebėjimas apdoroti milžiniškus informacijos kiekius dar nereiškia, jog meilės labirintuose galima visiškai pasikliauti emocine smegenų puse.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!