LT   EN   RU  
2020 m. balandžio 7 d., antradienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Politika
Aslano Maschadovo giminėms atsisakyta išduoti velionio kūną

2005-03-09 | Sprendimas dėl to, kur bus palaidotas Aslanas Maschadovas, patikėtas RF Generalinei Prokuratūrai, - taip šiandien pareiškė prorusiškos Čečėnijos vyriausybės premjeras Sergejus Abramovas. Pasak jo, viskas bus atlikta „griežtai pagal įstatymą“. Abramovas tvirtina, kad teroristų kūnus išduoti giminėms esą, uždraustas dalykas. Šitoks S.Abramovo pareiškimas nesutampa su pirmojo Čečėnijos Respublikos vyriausybės pirmininko pavaduotojo R.Kadyrovo pareiškimu.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Ar reikia važiuoti į Maskvą?

2005-01-19 | Klausimas, kuris šiandien bene labiausiai suskaldė Lietuvos viešąją nuomonę, iš pažiūros labai paprastas: ar prezidentas Valdas Adamkus (o gal kas kitas iš atsakingų krašto vadovų) turi važiuoti į Maskvą gegužės devintąją, kai ten bus minimos Antrojo Pasaulinio karo pabaigos metinės? Maskvoje ta proga apsilankys Europos ir Amerikos vadovai, pabrėždami, kad Rusija žymiai prisidėjo prie nacizmo sutriuškinimo. Tai - neginčijamas faktas, bet faktas ir tai, kad Rusiją, tiksliau, Sovietų Sąjungą tada valdė nusikaltėliška komunistų partija ir jos vadas Stalinas, buvęs ne kuo geresniu už savo priešininką Hitlerį. Laimėjęs kare, jis keturiasdešimt penkiems metams pratęsė Baltijos valstybių okupaciją (ir, beje, pavergė visą Centrinę arba Rytų Europą). Ar dalyvavimas iškilmėse neįteisins Stalino veiksmų?

Lankomumo reitingasKomentarų: 3

plačiau >>

Nerimo ir vilties metai: pamąstymai apie 2004-uosius

2004-12-28 | Metų pabaigoje visada kyla klausimas, ką mes patyrėme per juos ir kuo jie buvo ypatingi mums ir mūsų šaliai. Tad kokie gi buvo 2004-ieji - keturioliktieji mūsų laisvės ir nepriklausomybės metai? Ką jie mums atnešė? Ką jie mums žada ateičiai? Visų pirma 2004-ieji į Lietuvos istoriją pateks kaip politinio ir gal net civilizacinio lūžio metai. Lietuva tapo Europos Sąjungos nare. Daug amžių trukęs Lietuvos kelias į Europą įveiktas - mes tapome neatsiejama Europos dalimi ir nuo šiol dalinsimės visomis jos problemomis su kitomis ES narėmis, o sykiu būsime atsakingi už Europos likimą. Tai didingi metai jau vien todėl, kad pagaliau baigėsi Europos padalijimas, taip pat ir jos skirstymas į civilizuotąją Vakarų Europą ir moderniosios barbarybės nualintą bei ekonomiškai atsilikusią Rytų Vidurio Europą.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

A.Zuokui pasiūlyta pasitraukti iš LiCS pirmininko posto

2004-11-29 | Liberalų ir centro sąjungos pirmininkui Artūrui Zuokui keli jo pavaduotojai pasiūlė atsistatydinti iš partijos vadovo posto. Eltos žiniomis, šeštadienį su A.Zuoku buvo susitikę jo pavaduotojas partijoje Kęstutis Glaveckas ir valdybos narys Gintaras Steponavičius, taip pat ir liberalcentristų partijai kol kas nepriklausąs, tačiau šios partijos rinkimų sąrašo lyderiu buvęs Petras Auštrevičius. Neoficialiomis žiniomis, jie ir pasiūlė A.Zuokui pačiam atsistatydinti iš partijos pirmininko posto bei kartu perspėjo apie tai, jog priešingu atveju gali suklibėti ir A.Zuoko kaip Vilniaus mero kėdė. Tai, jog toks pokalbis vyko, pripažino ir A.Zuokas, tačiau plačiau jį atsisakė komentuoti. "Negaliu šitų dalykų komentuoti, nes tai yra partijos vidaus reikalai. Be to, nenoriu komentuoti siūlymų, kuriuos kažkodėl teikia ir partijai nepriklausą asmenys", - turėdamas omenyje P.Auštrevičių Eltai sekmadienį sakė A.Zuokas.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Rinkiminė kova Lietuvoje aštrėja

2004-06-28 | Nuo to momento kai Baltijos valstybės atkūrė nepriklausomybę, jos ne stovėjo priešais tokį sunkų apsisprendimą, prieš kurį dabar stovi Lietuva. Lietuva – aktyvi NATO narė, viena iš vedančiųjų buvusio socialistinio lagerio valstybių, sėkmingai perėjusi prie rinkos ekonomikos. Dabar visiems šiems pasiekimams iškilo grėsmė. Šalyje veikia politinės jėgos, kurios gali valstybę vėl įstumti į Rytų glėbį, taip priverčiant jos politinio laikrodžio rodykles suktis atgal. Lietuvos viduje šios jėgos naudojasi spec. tarnybomis, kurios pradėjo vakarietiškų partijų diskreditavimo operaciją. Po viena vėliava į prezidento rinkimus eina kairuoliškų pažiūrų kandidatai, vienaip ar kitaip susiję su Rusija. Vadindami save kovotojais su korupcija, jie abu naudoja populistinę retoriką. Į antrą turą išėjusią 61 – ių Kazimirą Prunskienę palaiko Rolando Pakso partija, kuris vos prieš du mėnesius buvo pašalintas iš šalies prezidento posto apkaltos būdu. Jų abiejų oponentas – 77 metų Amerikos lietuvis Valdas Adamkus.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Siekiant brandžios demokratijos

2004-03-21 | Brandi demokratija visuomenėje neatsiejama nuo skaidrios ir valstybės interesus atitinkančios tautos išrinktų atstovų veiklos bei tuos pačius rinkėjus aptarnaujančių valdininkų. Šioje sankirtoje, laikantis teisingumo principų, gimsta pasitikėjimas ir viltis, kad esami sunkumai bus įveikti, o numatyti tikslai pasiekti. Kaip gimdomas nepasitikėjimas šiomis institucijomis jų pačių veiksmais – artimiausias pavyzdys. Komerciniu požiūriu vertingų žemės sklypų dalyba visuomenėje sukėlė nemažą rezonansą pirmiausia tarp piliečių, kurie žemėtvarkos labirintuose jau daugelį metų negali atstatyti nuosavybės teisės į jiems priklausančias valdas. Sausio pabaigoje Seime buvo svarstomas klausimas: ar paskelbti sąrašus parlamentarų ir atsakingų pareigūnų, įsigijusių keletą ar net keliasdešimt žemės sklypų. Tam, kad tauta sužinotų jų pavardes (jie pavadinti nauju dariniu žemgrobiai) balsuojant pritrūko aštuonių parlamentarų balsų. Šio sprendimo nepalaikė ir Prezidentą remiančios Liberaldemokratų partijos atstovai. Tuo tarpu konservatoriai ir liberalcentristai pareikalavo, kad išimties tvarka STT paskelbtų jų frakcijoms priklausančių parlamentarų pavardes. Ar šiuo atveju būtina laukti teisinio įvertinimo, pirmiausia suteikiant prioritetą etikos reikalavimams? Pagal tuo metu veikusias įstatymų nuostatas, vertingus žemės sklypus buvo galima įsigyti nepažeidžiant įstatymų. Pagrindinė sąlyga – tarnybinės galimybės. Iki nuobodumo užsitęsusius teismo procesus dažnai niekiniais paverčia senaties terminai.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Virtualizmas: politinių scenarijų kaita

2003-07-04 | Įvaizdžių konstravimas, komunikacinių kanalų įvairovė, interneto atsiradimas, žiniasklaidos įtaka politikai lėmė naujos tarptautinių santykių teorijos- virtualizmo- suformavimą. Ji teigia, kad tarptautinę politiką vis labiau kuria, modeliuoja technologijos. Kintant tradicinei aplinkai ir komunikacijos priemonėms formuojasi nauja kompiuterinė realybė. Ji ne tik sumažina distancijas tarp žmonių, bet veikia ir karo meną, diplomatiją ir politiką. Tuomet atsiranda būtinybė kalbėti apie virtualių fenomenų svarbą ir įtaką pastarosioms. Hiperrealybės, arba virtualiosios realybės sąvoką išplėtojo prancūzų teoretikai J.Baudrillardas ir P.Virilio. Jų dėmesys daugiausiai nukreiptas į kompiuterines technologijas, pastarųjų reikšmę ir įtaką pasaulio, socialinės sistemos raidai, naujam laiko ir erdvės suvokimo būdui ir galų gale pačiai realybės sampratai. Virtualybės įtaką nulėmė šiuolaikinės visuomenės tapsmas informacine. Tokiose visuomenėse informacijos surinkimas, gamyba ir perdavimas tampa pagrindiniu gamybos ir valdžios šaltiniu. Informacija pradeda konstruoti visuomenę. Joje ima ryškėti kertinės įtinklinto ir vis labiau įsitinklinančio informacijos bendrabūvio gyventojo - informacijos žmogaus - charakteristikos.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!