LT   EN   RU  
2021 m. balandžio 14 d., trečiadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Pramogos
Duris atvers naujas itališką kultūrą propaguojantis baras "SoleLuna"

2004-06-13 | Vilniečiai ir sostinės svečiai turbūt dar pamena Vilniaus senamiestyje buvusią vieną seniausių kavinių "Alumnatas". Patogioje vietoje - 50 metrų nuo Prezidentūros, 50 metrų nuo centrinių Vilniaus universiteto rūmų įsikūrusią kavinę atgaivinti nutarę naujieji šeimininkai - trys italai, pavadino ją SoleLuna - SaulėMėnulis. Kartu su SoleLuna, naujai atsidaręs naktinis klubas Cozy ir Prie Universiteto, paverčia Dominikonų gatvę naktinio gyvenimo alternatyva Pilies ir Vokiečių gatvėms. Kavinė - baras yra įsikūręs Alumnate - nuostabiame Renesanso epochos pastate, pastatytame 16 amžiuje. Tame pačiame pastate yra įsikūręs Italų kultūros institutas. Vasaros metu lankytojai galės mėgautis ramybe Alumnato kiemelyje. Tai istorinė, rami vieta, atskirta nuo eismo keliamo triukšmo ir užteršto oro. Dienomis ir vakarais čia bus organizuojami koncertai.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

GURPS

2004-06-12 | Sutrumpinimas GURPS išsišifruoja kaip Generic Universal Role Playing System, o mūsiškai skambėtų panašiai į bendrą universalią vaidmenų sistemą. Kaip matyti iš pavadinimo, leidėjai užsibrėžė tikslą sukurti sistemą, kuri leistų vienodai lengvai ir įdomiai žaisti tiek viduramžių riterius ar magų dvikovas, tiek tolimos ateities kosminių klajoklių nuotykius. Turinio prasme tai jiems pavyko - buvo išleista sumoje apie 150 knygų šiai sistemai, kurios apima visas žinomas ir nežinomas žmonijos istorijos puses bei nemažą jos ateities atkarpą. Didžiumą jų visuomet galima įsigyti, deja, ne pas mus. Apie papildomas knygas galima pasakyti kelis esminius dalykus. Jos įvairios. Dalis knygų yra kitų žinomų RPG sistemų adaptacija GRUPS’ams. Tarp knygų galima surasti ir garsesnių literatūros kūrinių (pvz. Discworld) ar kompiuterinių žaidimų (Myth) perdirbinius, net stalo strategijoms yra surandama vietos po sistemos skvernais (Ogre). Ar tai vykusios adaptacijos - kitas klausimas. Basic setas pilnai atlieka visas jam keltas užduotis: supažindina žaidėjus su sistemos mechanika, veikėjų kūrimu, kovos sistema ir trumpai apžvelgia magijos ir psionikos sistemas. Gale galima surasti keletą patarimų tiek meistrui, tiek žaidėjui. Galima teigti, kad tai standartinė pradinė taisyklių knyga. Jos vienos užtenka žaisti nuotykius, kurie vyksta mūsų dienomis, viduramžiais, fantasy pasaulyje (jei magai pasitenkina nedideliu kerų skaičiumi) ir netolimoje ateityje. Labai pasistengus (jei meistras turi puikią fantaziją ir pakankamai žinių) galima apsieiti tik su šia knyga ir kitų knygų nepirkti. Veikėjai bus panašūs visuose laikotarpiuose - skirsis tik ginklai ir aplinka. Norint įnešti įvairovės, tenka pirkti naujas knygas, kuriose yra naujų įgūdžių (skills) ir taisyklių.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Vaidmenų žaidimai

2004-06-12 | Vaidmenų žaidimai (angl. RPG - Role Playing Games) - keleto žaidėjų pagal nustatytas taisykles žaidžiami ažidimai, kur vienas žaidėjas dažniausiai tampa žaidimo vadovu (meistru), o kiti susikuria savo veikėją ir žaidimo metu turi vaidinti sukurtą veikėją kaip galima įtikinamiau. Žaidimo meistras kuria įsivaizduojamą žaidimo pasaulį su visais ten tvyrančiais pavojais bei tikslais. Priklausomai nuo pasirinktų taisyklių ir bendro sutarimo tarp žaidėjų pasaulis gali būti panašus į tam tikros epochos tikrą pasaulį (pavyzdžiui, viduramžių Anglija, Vytauto Lietuva, dabartinis Irakas ar pan.), arba tai gali būti visiškai išgalvotas pasaulis (tolima planeta su nestuburiniais gyvūnais, tolima ateitis ar pan.).
Žaidimo meistras taip pat kuo objektyviau valdo pasaulyje esančius padarus (tiek veikėjų priešus, tiek ir draugus). Taip pat jis stebi, kad būtų laikomasi iš anksto nustatytų taisyklių. Vienos pirmųjų vaidmenų žaidimų taisyklių buvo pavadintas "Dungeons & Dragons" ("Požemiai ir Drakonai", 1974), vėliau jis buvo patobulintas ir tapo AD&D - "Advanced Dungeons & Dragons". Gan sparčiai šios taisyklės tapo labai populiariomis visame pasaulyje (taip pat ir Lietuvoje).

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Kavinė - baras "Gubernatoriai"

2004-06-12 | Kavinė - baras "Gubernatoriai" maloniai kviečia Jūs apsilankyti. Pas mus galėsite linksmai praleisti laiką jaukioje aplinkoje prie židinio. Jūsų laukia malonus aptarnavimas ir prieinamos kainos. Jūs galėsite paragauti nuostabių virtuvės patiekalų, skaniausio šašlyko ir įvairių patiekalų kepamu ant žarijų. Kiekvieną dieną išskyrus savaitgalį siūlomi "Dieniniai pietūs" už itin mažą kainą. Taip pat Jūs galėsite atsigerti šalto, šviežiaus alaus ar kitų alkoholinių gėrimų. Galėsite susišildyti karštu vynu arba atsigaivinti natūraliais, šviežiai spaustais sulčiais.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Baras „Betmenas“

2004-06-11 | Baras „Betmenas“ atvėrė duris 1997 m. rugpjūčio 22 d. Tai modernaus dizaino (arch. S.Mikštas) bei originalaus interjero disko baras, įkurtas pačiame Vilniaus centre - Gedimino prospekte. Tik atsidarius bare buvo 48 sėdimos vietos, bei nedidelė šokių aikštelė. Bėgant metams baras keitėsi, plėtesi, šiuo metu yra 80 sėdimų vietų. „Betmenas“ yra vienas seniausių naktinių barų, bei ko gero vienintelis turintis savo veidą tarp daugybės Pub‘o stiliaus užeigų ir barų. Įėjimas į barą yra nemokamas, tik kai organizuojami renginiai patekti į barą galima sumokėjus nuo 5 iki 15 litų. Mes švenciame visas žinomas šventes: kalėdas, naujuosius metus, valentino dieną ir t.t. Virtuvės patiekalai yra įvairūs, europietiškos virtuvės, daugelis mėsos patiekalų kepami ant grilio. Darbo dienomis ruošiami dienos pietūs. Tai nebrangūs patiekalai, kurių kaina nuo 2 iki 8 Lt. Vienas iš privalumų yra tas, kad mūsų virtuvė dirba iki 2 val. nakties, o šaltus užkandžius ir salotas galima užsisakyti iki pat baro darbo pabaigos.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Barbacan kino baras

2004-06-10 | Barbacan‘o kino baro erdvė – minimalistinė, sterili ir šaltoka, dar nauja, bet pamažu įgyjanti savo istoriją – erdvė nuolatos užpildoma ir transformuojama vaizdų, muzikos ir puikių žmonių su idėjomis. Mes Jums siūlome aukštos kokybės europietiškų patiekalų meniu, malonų aptarnavimą ir audiovizualinio meno programą, kartais intriguojančią ir stimuliuojančią intelektą, kartais atpalaiduojančią ir tampančia beveik nepastebimu emociniu lauku. Barbacan kino baras, atsidaręs 2003 m. birželį, tapo atvira erdve įvairiems audiovizualiniams projektams – nuo retrospektyvinių filmų peržiūrų iki avangardinio kino bei videoinstaliacijų. Taip pat Barbacan kine reguliariai vykdomi Laboratoriniai darbai – nepriklausomi projektai, kuriuose jungiamos ir netikėtai derinamos vaizdo bei garso išraiškos priemonės: muzika, video, fotografija, poezija, garsas.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Balandžio 1 d. - melagių ir juokų diena

2004-04-03 | 1 d. - "Prima aprilis". Melagių ir juokų diena yra žinoma ir lietuvių tradiciniuose papročiuose. Dažnai balandis prasideda gamtos išdaigomis. Čia šilta, miela; čia staiga papučia žvarbus vėjas, pašąla, pasninga, - apgaulingi pavasario orai.
Jei babalandžio 1-ąją pavyks ką nors apgauti, seksis visus metus. Kitur sakydavo, jei apgavai balandžio pirmąją, tai seksis apgaudinėti visus metus. Apgautasis neužsigauna, nors iš jo ir juokiasi. Tikėta, kad iš apgauto žmogaus atimama laimė. Pirmąją balandžio dieną kaimynai vienas kitą patikrindavo, kaip pasiruošę sėjai. Apsileidėliams ir tinginiams iškrėsdavo pokštų. Pavyzdžiui, radę netvarkingai išmėtytus padargus, užkeldavo juos ant stogo ar įstumdavo tvėnkinin. Paaugusius vaikus mokydavo nuovokumo: pasiųsdavo į kaimynus ko nors nesamo parnešti: paukščio pieno ar margo niekučio.
Moterys balandžio 1-ąją keisdavosi daržovių sėklomis, o vaikai žaisdavo "gyvo žalio" (reikia su savim būtinai turėti šviežią žalią lapelį, antraip gausi sprigtą į nosį).

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Balandžio 4 d. - Verbų sekmadienis

2004-04-03 | 4 d. - Verbų sekmadienis. Išaušo Verbinių rytas, pavasaris eina. Rykštele ar kadagio šakele budinkime užsimiegojusius, apsnūdusius, nespėjančius su greitais jo žingsniais. Pusiau dainuodami sakydavo oracijas, kurių pirmos dvi eilutės vienodos po visą Lietuvą („ne aš plaku, verba plaka...“) Lietuviui verba - atgimstančios augmenijos, gamtos gyvybinės jėgos simbolis. Kitos indoeuropietiškos kilties tautos irgi pasitikdavo pavasarį, pašventindamos sprogstančių pumpurų šakelę. Kai metų pradžia buvo perkelta iš pavasario į žiemos saulėgrįžą, tokia šakelė tapo kalėdine eglute. Dzūkijoje ir Suvalkijoje bažnyčioje šventinamos kadagio (ėglio) šakelės, žemaičiai dar prideda alyvos ir tujos rykštę; kitur šventinami - žilvičio, karklo, gluosnio "kačiukai". Rytų Lietuvoje prie "kačiukų" priderindavo ąžuolo šakelę su pernykščiais lapais. Daug kur verbą papuošdavo ir popierinėmis gėlytėmis. Kartais surišdavo ją raudonu vilnoniu siūlu, kuris pašventinus įgydavo gydomųjų galių. Lietuvos kaime šventinta verba būdavo laikoma iki kitų verbinių labai pagarbiai, - krikštasuolėje, užkišus už šventų paveikslų. Ja pasmilkoma, užėjus grėsmingam audros debesiui, išgenant galvijus pirmai ganiavai, apžiūrint po žiemos biteles. jos nubrauktų spygliukų įmaišoma į parengtą sėjai sėklą. Vilniuje Verbinės - viena gražiausių miesto švenčių. Sostinės gatvės tiesiog pražysta spalvingom vilnietiškom verbom. Niekur kitur tokių nepamatysi: jos rišamos iš daugiau kaip 40 rūšių džiovintų augalų. Tradicinė gamybos vieta - kaimai šiaurės vakariniam Vilniaus pakraštyje, palei kelią į Sudervę. Manoma šias verbas susiformavus XIX. a. antroje pusėje, kaimiečiams nusižiūrėjus į Vilniaus amatininkų procesijų "palmas". Tyrinėtojai Vilniaus verbose dar įžvelgia prosenoviškus gyvybės medžio, šventos žemės ir ugnies simbolius. Šiandien tai bene labiausiai kintanti, besivystanti tautodailės rūšis. Būtina tuose kaimuose, kur jos dar tradiciškai pinamos, įsteigti verbų draustinį. Kad miesto naujieji kvartalai čia neįžengtų, neužgožtų ledynmečio suformuotų kalvelių, kuriose auga tie 40 rūšių augalų.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Velykų tradicija

2004-04-03 | Po Verbų prasideda Didžioji savaitė. Žmonės tikėjo: jei Verbų sekmadienis gražus, tai Velykos bus ūkanotos ir šaltos. Visi tvarkosi namus. Velykas švęst reikia švariems. Sutvarko kiemą, sodą, trobos vidų. Moterys viską išskalbia, išdulkina patalynę, išvalo drabužius, nuplauna lubas, sienas, langus, iššveičia grindis. Didįjį, arba švarųjį, ketvirtadienį kūrena pirtį. Pirmieji prausiasi vyrai, po jų moterys. Visus darbus reikia baigti iki šeštadienio pietų. Didžiojo šeštadienio vakare dažo margučius. Velykų rytą paslėpdavo margučių lauke, o vaikams sakydavo, kad Velykis važiuodamas padėjo. Kiaušinius lietuviai seniau dažė du kartus per metus - Jorei (joručiai) ir Velykoms (velykaičiai). Kiaušinių dažymas buvo moterų darbas. Margino kiaušinius dviem būdais - skutinėjimu arba karštu vašku. Didžiojo šeštadienio vakarą eidavo į bažnyčią švęstos ugnies ir vandens. Šeimininkai likdavo namie, kad pabaigtų visus darbus. Iš tolimesnių kaimų ugnies atjodavo raiti su pintimis, jas įsmilkydavo. Parnešę žarijų, gesindavo krosnyje senąją ugnį ir įpūsdavo naująją, kurią stengėsi išlaikyti iki Sekminių arba net kitų Velykų. Tikėjo, kad Velykinė ugnis apsauganti nuo žaibo, nešanti laimę ir santarvę. Tikėjimas, kad šventinta ugnis apsaugo nuo žaibo, sietinas su žemiškosios ugnies kilimu iš dangiškosios - žaibo. Švęstu vandeniu žmonės Velykų rytą šlakstė laukus, trobesius, gyvulius, sėklą. Šlakstymas vandeniu turėjo apsauginę prasmę.

Lankomumo reitingasKomentarų: 5

plačiau >>

Balandžio 25d. - sėjos pradžia (šv. Morkaus diena)

2004-04-03 | Sėjos pradžia (šv. Morkaus diena). Žmonės šį svarbiausią darbą pradėdavo nuo morkų. Lysvės gale kuolą įsmeigdavo, kad užaugtų tokios pat didelės. Kitų darbų vengdavo: kad ledai vasarą javų neiškapotų, kurmiai laukų nesuverstų. Labai įdomios ir prasmingos yra sakmės apie šv. Morkų. Štai užrašyta Ilgiškėlių apylinkėse: "Kartą švc. panelei Marijai prapuolė sietas, kuriuo miltus sijodavo. Sužinojo, kad velniai pavogė, nusiuntė šv. Morkų atimti. Velniai nenorėjo gražume atiduoti sieto ir šv. Morkui teko su jais apsipešti. Užtat ir sakom: "Daužosi kaip Morkus po peklą". Besimuždami sietą sulankstė, ir Marija negalėjo juo naudotis. Pakabino tada ant dangaus, ir dabar mes jį matome, tik vadinam Sietynu". Sietynas - dažniausiai tautosakoje minimas lietuviškas žvaigždyno vardas (astronomų terminais, tai - Plejadės, padrikasis žvaigždžių spiečius Tauro žvaigždyne). Kuo žemiau saulei nusileidus jis matyti vakaruose, tuo arčiau pavasaris. Kai Sietynas įeina į vakaro žarą, laikas pradėti pavasario sėją.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!