LT   EN   RU  
2021 m. sausio 17 d., sekmadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Pramogos
Naujieji metai. Tradicijos ir papročiai.

2003-12-28 | Anot tyrinėtojų, Lietuvoje Naujieji metai buvo švenčiami ir seniau, bet ne taip visuotinai, kaip sovietmečiu, kai Kalėdas valdžia ignoruodavo. Paskutiniuoju laiku įvairiuose Lietuvos regionuose Naujieji švenčiami panašiai. Danutė Brazytė-Bindokienė leidinyje „Lietuvių papročiai ir tradicijos" nurodo, kad „Naujųjų metų vakarą žmonės kai kuriose Lietuvos vietovėse vadindavę „kūčelėmis". Kaip ir bet prieš kurią kitą šventę lietuviai iki Naujųjų metų stengdavosi užbaigti visus pagrindinius darbus, susitaikyti su artimaisiais. Šventėms anksčiau gamindavo panašius valgius, kaip prieškalėdinėms Kūčioms, tik valgiai jau buvo nepasninkiniai ir šieno po staltiese nedėdavo. Visi, tiek jauni, tiek seni, vakarą stengdavosi praleisti linksmai, pabendrauti su savo artimaisiais, giminėmis. Vaišindavosi pagal senus lietuvių papročius, alkoholio daug nevartodavo, ypač moterys ir merginos. Naujųjų metų išvakarėse, bent iki vidurnakčio, žmonės nuo seno neidavo gulti, kad sulauktų kitų metų atėjimo. Žmonės būdavo įsitikinę, kad pramiegojus tokį svarbų momentą, visus metus nesiseks: būsi apsnūdęs, tinginys. Naujųjų metų rytą taip pat seniau būdavo įprasta keltis anksti, nes priešingu atveju visus metus tave gali tinginys lankyti. Tuo tarpu šiais laikais sausio pirmąją po triukšmingų Naujųjų sutikimo daug kas lovose vartosi iki pat pietų.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Meilės šventė ir jos tradicijos

2003-12-27 | Valentino diena, meilės ir įsimylėjusiųjų šventė… Kasmet ji tampa vis populiaresne Lietuvoje – atsiranda vis daugiau su ja susijusių tradicijų ir papročių, jai skiriami įvairūs renginiai bei akcijos, ruošiamos specialios dovanos bei siurprizai. Siuntinėjame savo draugams ir išrinktiesiems mielas žinutes, rašome laiškus, dovanojame gėlių, įvairiausias dovanėles arba nors švelnų žodį. Tačiau kur ir kada kilo mintis paskelbti šią vasario dieną meilės švente? Beje, tai tikrai nėra šiuolaikinis Vakarų šalių išradimas. Valentino dienos šaknys siekia be galo tolimus laikus. Istorija mini du šventuosius Valentinus, su kuriais legendos sieja meilės šventę. Pasak vienos jų, šventasis Valentinas buvo Romos gyventojas, vienas pirmųjų krikščionių, nepaklusęs įsakymui atsisakyti krikščionybės ir už tai nubaustas mirtimi. Pasakojama, kad jis palikęs atsisveikinimo laišką kalėjimo sargo dukrai, kurią išgydė nuo aklumo ir pamilo. Laišką jis pasirašęs: „Nuo tavo Valentino“.

Lankomumo reitingasKomentarų: 2

plačiau >>

Šv. Valentino dienai artėjant...

2003-12-26 | Manoma, jog Šv. Valentinas buvo Romos vyskupas, gyvenęs III a. po Kr. Tada Romos imperatorius Klaudijus II buvo išleidęs įsakymą, draudžiantį tuoktis. Taip buvo siekiama, kad kuo daugiau vyrų eitų kariauti ir gintų Imperiją nuo išorinės agresijos ir vidinio chaoso. Klaudijus II manė, kad vedę vyrai yra emociškai labiau prisirišę prie savo šeimų, todėl negali būti geri kariai. Vyskupas Valentinas, matydamas jaunų žmonių skausmą, slapčia juos sutuokdavo. Klaudijus II, išgirdęs apie šį „meilės draugą”, suėmė jį ir uždarė į kalėjimą. Jis buvo nubaustas mirtimi vasario 14 dieną. Po kiek laiko Valentinas buvo paskelbtas šventuoju. Štai kodėl dabar meilės šventę vadiname Šv.Valentino vardu.

Lankomumo reitingasKomentarų: 2

plačiau >>

Šiuolaikinės Kalėdos - margai įpakuota tuštybė

2003-12-22 | Kai kurie negali apsispręsti iki paskutinės minutės. Jie negali nuspręsti kas padarys jų artimuosius laimingais, todėl delsia beveik iki pat Kalėdų. Tada per paskutines porą dienų jie įsilieja į tą didžiulį kalėdinį šurmulį parduotuvėse, ir galiausiai perka kas papuola. Jie nusprendžia: “na, galbūt aš padovanosiu jam tai. Juk aš taip brangiai už šį daiktą sumokėjau, o juk kuo brangesnė dovana, tuo labiau patenkintas turi būti tas, kuris ją gauna, ar ne?” Stengdamiesi per Kalėdas patenkinti savo artimųjų lūkesčius, dauguma žmonių puola pirkti įvairius daiktus, nežinodami kas gi iš tikrųjų padarys juos laimingais. Tačiau tai juk nėra labai protinga. Juk pati dovanų dovanojimo prasmė yra padaryti kitą žmogų laimingu. Bet tam, kad žinotume kas suteiks žmonėms laimę, mes turime žinoti kas jie yra ar kas jie nėra. Tačiau po visa šia marga pakuote slepiasi tuštybė. Ten nėra nieko, kas turėtų tikrą vertę. Ten tėra tik negyva materija, materialūs daiktai, kurie laikui bėgant suirs. Negyva materija nieko nepadarys laimingu, nes mes nesame materija, mes nesame materialūs. Todėl materialūs daiktai nepadarys mūsų laimingais.

Lankomumo reitingasKomentarų: 5

plačiau >>

Kalėdos

2003-12-21 | Švenčiamos gruodžio 25 d., tuoj po Kūčių. Nuo seno Kalėdos - Saulės sugrįžimo, svarbiausia Saulėgrįžos ciklo šventė. Seniau per Kalėdas žmonės švęsdavo ir Naujuosius metus. Kalėda simboliškai vaizduojama kaip sugrįžtanti Saulė. Lietuvai priėmus krikščionybę, senąją, dar iš pagonybės laikų mus pasiekusią Kalėdų šventės prasmę, papildė krikščioniškoji - Dievo sūnaus Jėzaus gimimas. Lietuvos kaime per Kalėdas pasibaigdavo samdinių tarnavimo laikas. Dažniausiai iki Kalėdų jie atsisveikindavo su savo šeimininkais ir išeidavo Kalėdų švęsti į savo gimtuosius namus. A. J. Greimas rašo, kad „lietuviškos Kalėdos ne tik kad beveik nieko bendro neturi su krikščioniškąja šių švenčių tradicija, jos visais savo poreiškiais, yra bendruomeninio solidarumo šventė. Šio solidarumo atžymėjimas apima ne tik šeimyną plačiąja prasme, bet ir gyvųjų bei mirusiųjų bendruomenę ir visą į šeimą integruotą gyvatą. Kūčios maistu dalinasi ne tik su naminiais gyvuliais ir bitėmis, bet ir su vaismedžiais” („Tautos atminties beieškant“, V. 1990, p.332). Nuo seno gyvuoja tradicija pirmąją Kalėdų dieną visiems būti savo namuose. Daugelyje Lietuvos vietų Kalėdų pirmąją dieną buvo laukiami žydų tautybės žmonės - jei jie į namus užsukdavo, sakydavo, kad laimė namus aplankė. Kaip ir per Kūčias, Kalėdų pirmąją dieną elgiamasi gana santūriai. Kiek daugiau linksmybių - tik vakare. Svečių lankymas - antrąją dieną. Tada sodybose pasirodo ir kalėdautojai (persirengėliai). Populiariausi kalėdautojų personažai: ožys, vengrai, čigonai, mirtis, arklys, gervė, meška.


Lankomumo reitingas

plačiau >>

Kalėdos - senoji Saulės grįžimo šventė

2003-12-21 | Kalėdos - senoji Saulės grįžimo šventė, buvo žinoma daugelyje prieškrikščioniškųjų Europos tautų. Tai žiemos tamsybių nugalėjimo šventė, tarytum naujųjų metų pradžia. Nuo Kalėdų Lietuvoje diena pradeda ilgėti. Tamsiosios lapkričio ir gruodžio dienos, o dar tamsesnės naktys, eina prie pabaigos. Kai Saulės grįžimo šventė buvo pakeista Kristaus Gimimo švente, lietuviai ją priėmė su tokiu pat entuziazmu ir švęsdavo nemažiau iškilmingai. Tačiau dabartinėse Kalėdose nebegalime rasti daug senųjų papročių, ypač būrimų ir ateities spėliojimų. Senais laikais Kalėdos buvo švenčiamos tris dienas. Žemdirbių tautoje tai buvo įmanoma, nes žiemos viduryje darbai sumažėja, bereikia apsiruošti namuose ir prižiūrėti gyvulius. Visus kitus darbus lengvai galima atidėti vėlesniam laikui. Pirmoji Kalėdų diena buvo tokia šventa, kad tik pačius būtiniausius darbus tebuvo leidžiama atlikti. Niekas nevaikščiojo į svečius, net valgių negamino: buvo valgoma tai , kas pagaminta anksčiau. Kalėdų rytą, dar prieš pusryčius, šeima giedodavo šventas, kalėdines giesmes, paskui vienas kitą sveikindavo su šventomis Kalėdomis, o po to jau valgydavo pusryčius.


Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Maži Kalėdų stebuklai

2003-12-21 | Kalėdos - magiška šventė, kai visa šeima galime pabūti kartu. Kiek daug reiškia kartu maisto ruošimas, eglutės puošimas, dalijimasis kalėdaičiu ir skubėjimas į Piemenėlių mišias, pajuntame savo vidumi. Ir tas jausmas dar ilgai šildo. Ištisus amžius kartojamos apeigos suteikia saugumo jausmą, o vaikams jos perduodamos kaip šventinė dovana. Dar prieš Kalėdas užplūsta vaikystės prisiminimai. Rogutėmis parsivežtos eglutės kvapas sklinda po visus namus. Įstatyta į stovą, papuošta žaisliukais, saldainiais ir angelo plaukais eglutė mus lydi nuo vaikystės iki senatvės. Jei nebūtų švenčių, jas reiktų susigalvoti, - vieningai mano psichologai. O Kalėdos _ puikiausia gydomoji terapija kiekvienai šeimai. Mat per šventes tarsi sustoja laikas, vėl galime atrasti meilę ir ramybę. Ypatinga yra jau prieššventinė ruoša, nes kiekvienam šeimos nariui skirtas koks nors darbelis. Likus kelioms dienoms iki švenčių tiksliai sutvarkoma kiekviena namų kertelė. Tai tarytum vidinis apsivalymas, kurio kiekvienam mūsų labai reikia. Po to kepami pyragai, gaminamas kitas maistas. Nors daugelis mūsų nemėgsta prieššventinės ruošos, ji sukelia malonų jaudulį.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Kokia Kalėdų žinia?

2003-12-21 | Kristaus gimimas yra pats nuostabiausias Dievo stebuklas, įamžintas Šventajame Rašte, ir svarbiausia Dievo žinia mums, gyvenantiems laikų pabaigoje. Nė vieno žmogaus gimimas nebuvo paženklintas tiek antgamtinių ženklų ir apraiškų: angelų pasirodymai Marijai, Juozapui, piemenims; naujos žvaigždės, simbolizuojančios Karaliaus gimimą, atsiradimas danguje; išminčių iš Rytų apsilankymas Betliejuje; tikslių Rašto pranašysčių išsipildymas – antgamtinis Jėzaus gimimas iš mergelės Betliejuje; to laikotarpio žmonių (Elžbietos, pranašų Simeono ir Onos) pranašystės apie kūdikėlį Jėzų, kaip apie Viešpatį, Gelbėtoją ir Mesiją. Nė vienas šios žemės kūdikis nebuvo taip dangaus pagarbintas, kaip Jėzus. Jo gimimas liudija apie Jo dievišką prigimtį. Bet tuo pačiu Jėzaus gimimas turėjo ir kančios ženklų, kurie pranašavo Jo misijos pobūdį. Dar negimęs, Jis buvo atstumtas žmonių: Marijai gimdyti atsirado vieta tik tvartelyje, o gimęs Jėzus buvo suvystytas ir paguldytas ėdžiose. Tai simbolizavo, kad Jis, kaip Žmogaus Sūnus, patirs žemės vargą.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Kokia Kalėdų dvasia?

2003-12-21 | Kalėdos - nuostabus metas, apgaubtas paslaptingos nuotaikos, nuoširdžios meilės, geranoriško dėmesio artimiems žmonėms, padėkos žodžių ir šilto šeimyninio jausmo. Vieni rašo pasveikinimus artimiems žmonėms, pažadindami šviesiausias mintis ir parinkdami švelniausius žodžius. Kiti su meile ruošia dovanėles, idant parodytų artimiesiems, kad jie yra tikrai brangūs. Puošiami miestai ir miesteliai, gatvės ir parduotuvių vitrinos nušvinta margaspalvėmis švieselėmis, linkinčiomis praeiviams gėrio, šilumos. Daugelis Kalėdų vakarą susiburia prie šventinio stalo, artimai bendrauja šiltais, kupinais vilties, širdingais žodžiais. Juk prie stalo susėdame ne tik pavalgyti, bet ir atvirai, nuoširdžiai pabendrauti, kai dalinamės ne tik šventine duona, bet ir savo gyvenimu, meile, dėmesiu vienas kitam. Dar kiti šeimomis, jaunuoliai linksmais būreliais su dėkingomis širdimis renkasi bažnyčiose, norėdami patirti gilesnę Kalėdų prasmę, su jauduliu laukdami Dievo malonių.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Kalėdų atvirukai

2003-12-21 | Nuo XIX a. vidurio krikščionių pasaulis šventė Kalėdas panašai kaip tai darome ir mes - tik dar be kalėdinių atvirukų. Sveikinimo piešinio idėją atseksime iki pat Viduramžių, - bent jau galime pirštu parodyti į 1466 m. išgraviruotą Jėzų, žengiantį iš žiedo. O pirmojo kalėdinio atviruko "krikštatėviu" derėtų laikyti serą Henry Cole, pirmąjį Londono Viktorijos ir Alberto muziejaus direktorių. 1843-iaisiais jis pavedė, kad John Collcott Horsley (kuris, beja, ne tik gerai žinomas menininkas, bet ir pagarsėjo veikla, nukreipta prieš nuogų modelių naudojimą - dėl ko gavo pravardę Clothes-Horsley) sukurtų kalėdų atviruką. Džonas padarė tūkstantį kopijų, tačiau iki šių dienų išliko tik tuzinas. O reakcija į pirmąsias atvirutes buvo priešiška. Ir nors kartu su "Merry Christmas and a Happy New Year to you" užrašu buvo pavaizduotas gerasis samarietis aprengiantis nuogąjį, o antrojoje - alkanojo pamaitinimas, bet už pavaizduotą įprastinį šventinį šeimos tostą už nedalyvaujantį buvo apkaltintas, kad propaguoja alkoholizmą ir kad nėra pakankamai religinis. Kai kurios protestantų sektos draudė siųsti atvirutes iki pat XX a. pradžios.

Lankomumo reitingasKomentarų: 4

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!