LT   EN   RU  
2021 m. balandžio 14 d., trečiadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Pramogos
"Olympic Casino" į didžiausią Baltijos šalyse kazino investuos 19,26 mln. litų

2006-02-15 | Didžiausias lošimų operatorius Baltijos šalyse "Olympic Entertainment Group" ("Olympic Casino") šių metų gegužės 1 d. atidarys didžiausią kazino Baltijos regione. Į modernų pramogų ir laisvalaikio kompleksą Rygos viešbutyje "Reval Hotel Latvija" bendrovė investuos 19,26 milijonus litų. Naujasis 1800 kv.m. ploto kazino vadinsis "Olympic Vodoo Casino". Jame veiks 115 lošimo automatų ir 25 lošimo stalai. Kazino bus įrengta moderni scena, didelis baras, čia taip pat veiks suši restoranas. Šiuo metu didžiausi "Olympic Casino" lošimo namai yra Vilniuje, įsikūrę viešbutyje "Reval Hotel Lietuva". "Šį pavasarį duris atversiantis naujasis "Olympic Vodoo Casino" Rygoje neabejotinai taps didžiausiais lošimo namais Baltijos regione", - sako Armin Karu, "Olympic Entertainment Group" valdybos pirmininkas. Pasak Heikki Vanhanen viešbučio "Reval Hotel Latvija" vadovo, naujasis pramogų centras turėtų tapti ne tik viešbučio, bet ir visos Rygos vienu įspūdingiausių traukos centru. "Iki šiol "Olympic Casino" ir "Reval Hotels" viešbučio tinklas sėkmingai bendradarbiavo Estijoje bei Lietuvoje.

Lankomumo reitingasKomentarų: 2

plačiau >>

Šv. Valentino dieną Lietuvoje švenčia 66 proc. gyventojų

2006-02-14 | Didžiausios Lietuvoje viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės "TNS Gallup" duomenimis, Šv. Valentino dieną Lietuvoje švenčia net 66 proc. šalies gyventojų. Trečdalis (31 proc.) apklaustųjų vasario 14-ąją įvardijo kaip jiems labai svarbią datą. Pasak "TNS Gallup" marketingo direktoriaus Edmundo Bražėno, vasario 14-osios šventė labiausiai populiari tarp jaunimo. Net 90 procentų 15-29 metų amžiaus apklaustųjų teigė, kad ši diena jiems "šiek tiek svarbi" arba "labai svarbi". Tyrimo duomenimis, Šv. Valentino dieną labiau linkusios švęsti dailiosios lyties atstovės. Tai, kad ši šventė yra labai svarbi, atsakė 35 procentai moterų ir 27 procentai vyrų. "Nors Lietuvoje švęsti Valentino dieną tampa vis populiariau, ši tradicija dar nėra paplitusi tarp kaimo gyventojų",- sakė E. Bražėnas. Net 40 proc. iš jų teigė, niekada šios dienos nešvenčiantys arba net nežinantys tokios šventės. Šį tyrimą "TNS Gallup" atliko 2006 metų vasario mėnesį. Tyrimo metu buvo apklausta per 500 šalies gyventojų.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Valentino dienos romantika

2006-02-11 | Uždekite daugybę įvairiausių formų ir dydžių raudonų žvakučių. Nepamirškite raudonų gėlių - ne tik rožių, bet ir tulpių, gvazdikų bei kitokių. Po vieną ar puokštėmis pamerkite jas visame kambaryje. Gėles, užuolaidas, baldus ir visa, ką tik norite, papuoškite raudonais kaspinėliais bei balionais. Visas arba kelias lemputes pakeiskite raudonomis. Raudonų mirksinčių lempelių girliandą nutieskite palube prie užuolaidų, aplink didelius gėlių vazonus. Kambaryje pridėliokite sausų kvepalų gražiose vazelėse. Iškirpkite raudono popieriaus širdelių girliandą ir pritvirtinkite prie sienos, durų, gal net lubų. Virš lovos pakabinkite raudonos krentančios medžiagos baldakimą. Paklokite švarią patalynę ir ant savojo Valentino pagalvės padėkite rožę ar paberkite jos žiedlapių. Apsirenkite seksualiais raudonais apatiniais. Stalą uždenkite raudona staltiese, baltas servetėles perriškite raudonais kaspinais. Į susuktą jo servetėlę įdėkite raudoną rožę ir kelis žiedlapius padėkite vidury stalo. Stalą uždenkite raudona staltiese, baltas servetėles perriškite raudonais kaspinais. Į susuktą jo servetėlę įdėkite raudoną rožę ir kelis žiedlapius padėkite vidury stalo.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Gruodžio mėnesio jubiliejai ir žymios datos

2006-02-08 | Gruodis - pirmasis žiemos mėnuo. Saulė pasirodo retai, žemę slepia sniegas ir kausto šaltis. Iš didžiųjų darbų valstiečiams belikęs linamynis. Linamyniui, kaip ir kitiems sunkiems darbams, buvo kviečiamos talkos. Jis ypatingas tuo, kad buvo dirbama naktimis: dieną jaujos pirtyje linų stiebeliai buvo karštyje džiovinami, naktį rankiniais mintuvais vyrų laužomi ("minami"), merginų čia pat išlaužtos iš stambių spalių linų saujos braukiamos lengvesniais mintuvais ar brukamos bruktuve. Jauja būdavo apšviesta besikūrenančių šakalių (juos kurstyti buvo paauglių ir karšinčių senelių darbas) ar prie sienos pakabinto žibinto, - puiki proga vaikinams, apsitaisius šmėklomis, pagąsdinti merginas. Talkos metu šeimininkės stengdavosi paruošti kuo skanesnį ir sotesnį maistą, ypač populiarus linamynio talkų patiekalas buvo riebus kugelis, kruopų, žirnių, bulvių ir šviežios kiaulienos šutinys, vadinamas šiupiniu, įvairūs virtiniai su lašiniais ar varške, ant kopūstlapių duonkepyje iškeptos bulvinės bandos su grietinės ir spirgučių dažiniu. Talkininkai paprastai buvo vaišinami ten pat, jaujoje, net keletą kartų per naktį. Darbo talkos, anot žymiojo suomių etnologo Kumsta Vilkuma, senovės žmogui buvo viena didžiausių švenčių. Jų metu kiekvienas turėjo puikią progą parodyti savo sugebėjimus, išprusimą, mokėjimą bendrauti, krėsti pokštus. Čia ne tik užsimegzdavo pažintys, bet neretai buvo pasirenkamas partneris vedyboms. Neilgomis poilsio ("pypkiarūkio") valandėlėmis senesnieji sekė pasakas, minė mįsles, jaunimas krėtė išdaigas, prasdimanydavo įvairiausių žaidimų.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Trys karaliai: širdies šventė

2006-01-02 | Tiesą sakant, mes visai neturėtume tų žmonių prie Jėzaus lopšio tituluoti „karaliais”. Evangelija aiškiai sako: išminčiai, magai, burtininkai iš Rytų šalies. Niekas nežino jų kilmės. Niekas nežino jų tikrų vardų. Niekas nežino netgi jų skaičiaus. Skaičius „trys” nusistovėjo mūsų Bažnyčios tradicijoje dėl trijų dovanų, kurias jie atnešė kūdikėliui Jėzui – aukso, smilkalų ir miros. Bet kai kuriose Rytų bažnyčiose, sako, būta ir dviejų, ir keturių, ir net devynių karalių. Daug tiksliau, daug saugiau būtų šią šventę vadinti jos graikišku vardu – Epifanija. Dievo apsireiškimas. Pasverta, nušlifuota teologine kalba kalbėti apie įsikūnijusio Dievo pasirodymą visoms tautoms ir kultūroms, apie tai, kad visi, net tolimieji ir svetimieji, suklumpa prie Jėzaus kojų ir atiduoda jam deramą garbę ir šlovę. Keista, bet mums niekaip neišeina atsikratyti to tradicinio Kalėdų paveikslo su trimis karaliais ir juos vedusia stebuklinga žvaigžde. Mes šiandien vis tiek galvojame apie karalius. Apie asmenis, o ne apie idėjas. Net jeigu kyla įtarimas, jog evangelistas Matas ne istorinius faktus aprašinėja, ne reportažą iš Betliejaus pateikia, o kuria simbolinį ar alegorinį paveikslą. Jokie naršymai po knygas, po Šv. Rašto žodynus ir enciklopedijas neišmuš man iš galvos įsitikinimo, kad Jėzaus prakartėlėje stovėjo būtent karaliai. Būtent trys. Su karūnomis, šermuonėlių mantijomis ir su visu karaliams deramu orumu.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Trijų Karalių šventė

2006-01-02 | Švenčiama sausio 6-ąją. Tai paskutinioji kalėdinio laikotarpio (Saulėgrįžos) šventė. Krikščionybės laikais paplito paprotys ant durų Trijų Karalių dieną bažnyčioje pašventinta kreida parašyti pirmąsias Trijų Karalių vardų raides: +K+M+B. Tikima, kad užrašius šias raides namai bus apsaugoti nuo piktųjų dvasių. Nuo seno tą dieną vaikščiodavo persirengėliai (gandrai, arkliai, žydai, meškos ir kt.). Balys Buračas knygoje „Lietuvių kaimo papročiai“ (Vilnius, „Mintis“, 1993, p. 161) nurodo, kad „Žemaičiuose tokie „karaliai“ pasipuošia iškilmingais drabužiais, pamėgdžiodami senovės karius ar kunigaikščius, kartais net „aukso“ karūnas užsideda. Šarvai irgi karališkai atrodo. Na, o jau „angelas“, „karalių“ palydovas, tai tikrai puikiai atrodo, lyg, rodos, būtų iš dangaus atskridęs. Vaikučiams tokia gražuma padaro neišdildomą įspūdį“. Trijų Karalių šventės pavadinimas pas mus Lietuvoje prigijo neseniai, taip pat neseniai ir minėtų persirengėlių būrį papildė Trijų Karalių personažai, kuriais dažniausiai mėgsta persirengti vaikai. Jie lanko sodybas, gieda, palinki namų šeimininkams sėkmės, o už tai yra pavaišinami ir apdovanojami. Jau minėtoje „Lietuvių kaimo papročių“ knygoje (p. 164) Balys Buračas pažymi, kad „Kalėdos-Trys Karaliai - toks dviejų savaičių linksmalaikis, kiek tik jaunos širdys valioja“. Tarpušvenčiu - nuo Kalėdų iki Trijų Karalių - nuo seno mūsų krašte daug visokių draudimų.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Kristaus apsireiškimas (Trys karaliai)

2006-01-01 | Į Betliejų atkeliavo trys išminčiai iš Rytų. Keistuoliai svetimšaliai atpažino Betliejaus Kūdikyje Pasaulio Karalių. Bažnyčia šį įvykį švenčia Kalėdų laikotarpiu. Tai graži ir labai paslaptinga šventė. Pilna kažkokios nesuvokiamos, neaprėpiamos prasmės. Žinoma, mes suprantame, kad Bažnyčia tikrai čia neakcentuoja taip giliai žmonių pasąmonėje įsišaknijusio karnavalo (persirengimo karaliais, vaikštynių, lankymosi vienų pas kitus, dovanų teikimo vienas kitam) ir kitų linksmybių. Gal jos ir dera su Kalėdų džiaugsmu, bet nemanau, kad bažnyčioje šiuo laikotarpiu trūktų šurmulio. Kristaus Apsireiškimas (Epifanija) yra tikėjimo įvykis. Ką dar jis gali pridėti prie Kalėdų slėpinio, Dievo Įsikūnijimo, kuris mus su kaupu užtvindė ir pradžiugino savo nesuvokiamu ir mūsų sąmonę gniuždančiu Dievo Meilės Proveržiu?.. Atrodytų, Jis gimė, apsigyveno tarp mūsų, ir ko mums dar trūksta... Bet Bažnyčia sako – ne, Kalėdų slėpinys dar tebesitęsia, nesustoja ties Gimimu. Epifanija pabrėžia Kristaus atskleidimą visiems žmonėms, visam pasauliui. Tie trys Rytų išminčiai (liaudis juos titulavo karaliais) atstovauja Evangelijos pasakojime visą pasaulį. Šventės moralas toks – šis nuostabus, nesuvokiamas Dievo Įsikūnijimo, Jo susitikimo ir apsigyvenimo tarp žmonių planas yra skirtas ne tik žydams – išrinktajai Dievo tautai, bet ir pagonims – tam kitam, tiesiog visam ir visokiam pasauliui.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Ką mums reiškia Naujieji metai?

2005-12-29 | Knygos "Lietuvių papročiai ir tradicijos" autorės Danutės Brazytės-Bindokienės teigimu, Naujųjų metų išvakarėse žmonės nesiguldavo bent iki vidurnakčio, kad sulauktų kitų metų pradžios, mat buvo manoma, jog pramiegojus tokį svarbų momentą visus metus nesiseks - būsi apsnūdęs ir tinginys. Didžiausias visų rūpestis Naujųjų išvakarėse ir pirmąją metų dieną, pasak autorės, būdavo sužinoti savo ateitį: kokie bus prasidedantys metai, kaip seksis gyventi. Tam būdavo pasitelkiami įvairūs būrimai ir spėliojimai. Jaunoms merginoms svarbiausias būdavo vedybų klausimas, vyresnieji rūpinosi, ar derlingi ir saugūs bus metai: ar gerai derės javai, ar veisis gyvuliai, ar nebus baisių audrų, viesulų ir perkūnijų, patys seniausieji troško sužinoti, ar išgyvens dar vienerius metus šioje žemėje, ar bus sveiki. Galbūt tie spėliojimai ir nepadėdavo numatyti visų galimų sunkumų ir rūpesčių, tačiau jie suteikdavo puikią galimybę linksmai praleisti vakarą, pabendrauti su artimaisiais, draugais ir kaimynais. D.Brazytės-Bindokienės knygoje rašoma, kad pagal tai, koks būdavo oras Naujųjų metų naktį ir dieną, būdavo sprendžiama apie kitų metų orus. Pavyzdžiui, jei pirmąją Naujųjų metų dieną sninga, būdavo sakoma, kad visus metus orai bus prasti; jeigu giedra - vadinasi, bus geras derlius; jeigu Naujųjų metų dieną medžiai padengti šerkšnu - reikia tikėtis, kad bus geri metai, o jeigu tvyro tirštas rūkas - visus metus siaus epidemijos, ligos, nuo kurių mirsią žmonės.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Lapkričio 16-toji – Tarptautinė tolerancijos diena

2005-11-16 |  Tarptautinė tolerancijos diena minima nuo 1995 m. UNESCO sprendimu. 1996 m. šią šventę minėti paskatino ir Jungtinių tautų organizacija. Šią dieną skatinama atkreipti visuomenės dėmesį į pakantumą skirtingoms nuomonėms, skirtingų tautybių žmonėms, sergantiesiems ir turintiems problemų (dėl alkoholio, narkomanijos). Lietuvos gyventojų vertybių tyrimai parodė, kad geroji lietuvio savybė – darbštumas, o neigiama – nepakantumas (S.Juknevičius. Psichiatrijos žinios, Nr.8, 2001, balandis). Tuo tarpu mokslo fondo ,,Indentity Foundation” (Vokietija, www.identityfoundation.de) atlikta apklausa aštuoniose Europos šalyse rodo, kad tų šalių gyventojams antra pagal svarbą (po laisvės) vertybė yra tolerancija. Tolerancija (lot. tolerantia – kantrybė ) socialinėje plotmėje šis žodis reiškia kitokios nuomonės, elgesio arba įsitikinimų gerbimą, pakantumą kitokiam žmogui. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras ,,Vilmorus” 2003 m. pabaigoje atliko tyrimą ,,Lietuvos tolerancijos profiliai: sociologinis tyrimas”. Tyrimo tikslas buvo ištirti Lietuvos gyventojų požiūrį į kitų rasių, religinių bei ,,probleminių” socialinių grupių atstovus, o taip pat įvertinti Lietuvos gyventojų diskriminacijos patirtį. Atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvos gyventojai labiausiai jaučiasi diskriminuojami dėl amžiaus, lyties ir fizinės bei psichinės negalios.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Vėlinės ir Halloween

2005-10-31 | Halloween’as Amerikoje švenčiamas tik nuo XIX amžiaus antros pusės, o pati šventė atsirado Europoje ir turi gilias šaknis. Į Ameriką ją atsivežė keltiškoji europiečių emigrantų dalis. Iš pradžių Halloween’as vadintas „Samhainu” - tai pagoniška keltų šventė, kurios akcentas buvo mirtis. Pagoniškos keltų gentys, gyvenusios Britų salose, daugiausia Airijoje, taip pat Prancūzijoje, tikėjo, jog Samhaino išvakarėse, spalio 31 d., gyvųjų žemę aplankydavo vaiduokliai ir kitos dvasinės būtybės. Todėl tą naktį dvasioms būdavo ruošiamos specialios aukos ir atnašos. Samhaino metu buvo švenčiami keltų Naujieji metai, keltų vasaros deivės pasikeitimas su raguotu žiemos dievu. Tai mirusiųjų šventė - keltai tikėjo, jog šventėje dalyvaudavusios mirusiųjų dvasios bei kitos dvasinės būtybės (demonai). Šventei vadovaudavo druidai - keltų šventikai. Anot senovės krikščionių misionierių, garbinimo metu būdavo aukojami žmonės. Halloween’o ritualų kilmė yra grynai pagoniška. Keltų šeimos padėdavo maisto lauke vaiduokliams ir demonams tikėdamiesi, kad šie už tai nedarys nieko blogo. Ir dabar populiarūs Halloween’o simboliu tapę išskaptuoti moliūgai buvo dvasių atvaizdai.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!