LT   EN   RU  
2021 m. sausio 17 d., sekmadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Pramogos
„Holy wins“ – „Šventieji laimi“

2005-10-31 | Paskutiniais metai vis labiau pas mus įsigali „Halloween“ iškreipiantis Visų šventųjų šventės ir mirusiųjų prisiminimo Vėlinių prasmę ir kilnumą. Jaunimas meta iššūkį: švęsti ne „Halloween“ , o „Holy vins – „Šventieji laimi“. Tokia idėja Lietuvoje įgyvendinama pirmą kartą ir yra originali. Šia proga spalio 30 d. organizuojama akcija – koncertas, kurio metu dalyviai stebės krikščionišką pantomimą, koncertuos šiuolaikinės krikščioniškos muzikos grupės iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių – tokios kaip Benas ir Quest, Artūras Chalikovas ir A4. Intarpuose turinčių įdomią ir laiminčią tikėjimo patirtį žmonių liudijimai, pasisakymai. Žiniasklaidos pagalba ši originalį ir nauja idėja žodžių žaismo pagalba švęsti „Holy vins“ – „Šventieji laimi“ išplis visoje Lietuvoje. Šia šventumo akcija siekiame ugdyti dvasinį, psichologinį ir fizinį sveikumą, kad visuomenė dvasiškai ir ekonomiškai taptų turtinga. Šventumas ir žmogiškumas yra sinonimai, tapatūs dalykai. Norime liudyti ir skelbti, kad tiesa, gėris ir šventumas laimi. Kas šiomis vertybėmis gyvena - taip pat laimi. Laimi tikrąjį gyvenimą ir jo apstybę, laisvą nuo bet kokių priklausomybių, vergysčių ir mirties. Skelbti šias vertybes jaunimui gali padėti šiuolaikinė muzika.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Kas yra Halloween

2005-10-31 | Istorija: veikiausiai, jog šiandien švenčiamo Halloween'o pagrindinis šaltinis – tai keltiška Samhaino šventė. Keltai gyveno prieš 2000 metų ten, kur dabar yra Didžioji Britanija, Airija, Prancūzija. Jų naujieji metai prasidėdavo lapkričio 1 d. O šventė, kuri prasidėdavo Naujųjų metų šventės išvakarėse būdavo rengiama keltų mirties viešpaties Samhaino garbei. Ši šventė pažymėdavo šalčio, tamsos ir gedimo sezono pradžią. Natūraliai ją pradėta asocijuoti su žmogaus mirtimi. Keltai tikėdavo, jog Samhainas tą vakarą leisdavo mirusiųjų sieloms sugrįžti į savo namus. Samhaino šventės vakare druidai, keltų šventikai ir mokytojai, įsakydavo žmonėms užgesinti savo židinio ugnį. Druidai iš ąžuolo (jiems švento medžio) šakų sukraudavo milžinišką naujų metų laužą. Jame jie degindavo gyvūnus, grūdus ir, spėjama, jog taip pat aukodavo žmones. Tada kiekviena šeima nuo to laužo vėl užkurdavo savo šeimos židinį. Šventės metu žmonės kartais dėvėdavo specialius kostiumus, pagamintus iš gyvulių odų ir galvų. Iš paaukotų gyvulių liekanų jie spėdavo ateinančių metų ateitį. Romėnai sumanė užkariauti keltus 43 mūsų eros metais. Nukariavę keltus, jie valdė juos 400 metų. Romėnų valdymo metu dvi romėnų rudens šventės susijungė su Samhaino švente. Viena iš tų romėnų švenčių buvo vadinama Feralia. Ji buvo švenčiama spalio pabaigoje mirusiųjų garbei. Kitos šventės metu buvo garbinama Pomona, romėnų vaisių ir medžių deivė. Veikiausiai todėl obuoliai taip pat yra asocijuojami su šia švente.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Vėlinės

2005-10-31 | Tarsi smagi niekad nesibaigianti gaida liejasi mums iš gilios nežinomybės ištrūkusiems šio buvimo po Saule akimirkos. Niekuo nesistebintys ir netikintys eilinio amžiaus pabaigos vaikai nežinome iš kur ir kam atėjome, kur ir kodėl einame. Taip ir gyvename ramiame sielos patamsių snauduly. Ir gyventumėm amžinai, jei į sklandų gyvenimo sapną neįsiveržtų - mirtis - pažadinanti visus - tikinčius ir netikinčius, galingus ir vargšus. Visus sulyginanti, visus alei vieną suvalanti. Kai kelio gale suspindusi šviesa šaukia išeinantį - mes - dar trumpam liekame šiapus… Kadais jauni ir seni mūsų proseneliai buvo visuotinai įsitikinę, kad mirusieji toli nesitraukia, o įsikūnija į gyvulius, augalus, vabzdžius. Tokio tikėjimo šviesoje visa gyvoji gamta buvo šventa ir neliečiama. Vėliau, mirusiųjų būties vietą nukėlus toliau - už šio pasaulio ribų, gamta neteko šventumo ir tapo nevaržomos žmogaus veiklos arena. Bet gi visais laikais buvo įsivaizduojama jog, kad ir kur bebūtų mirusieji visuomet palaiko ryšius su gyvaisiais - lanko mus, padeda mums ar net baudžia.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Vėlinės. Mirusiųjų gerbimo papročiai

2005-10-31 | Po rudens lygiadienio prasideda Vėlių laikas. Jis trunka visą rudens metą, o lapkričio pradžioje pažymimos Vėlinės arba Ilgės. Tai išlikusios mirusiųjų gerbimo šventės, prie kurių teko prisitaikyti ir Romos katalikų bažnyčiai. Būta ir daugiau tokių švenčių. Dzūkijoje jos vadinamos Dziedais ir kitais vardais. Tai - Stalų kėlimas, Ažynkos, Ragaišio nešimas, Diedai, Diedaduonė, Diediniai. Viena iš šventės dalių - vaišės. Jose dalyvauja ir mirusieji. Maistas šiuo atveju susijęs su auka, su derliumi, todėl suprantamas mirusiųjų sureikšminimas rudeniop. Nuėmus nuo laukų javus, žemdirbiai švęsdavo. Apeigos būdavo atliekamos arba vėlai vakare, arba vidurnaktį, nes buvo manoma, kad tada pačios veikliausios mirusiųjų vėlės. Varėnos rajone pasakojama: "Dar būna Dziedai, Vasariniai, tai per Oną. Visi pjauna baronus ar avytį. Suprašo gimines. Suveina kaimynai - tai jau Dziedai. Reikia, kad būtų dvylika rūšių maisto. Tadu geria, valgo ir gieda, Kas liekci, tai neša, kur biednas žmogus. Buvo tokios bobos, dziedai, katriej meldzias už mirusius." Margionyse pasakojama "Pirma Dziedai buvo 5 rozus metuose: per Velykas, Kalėdas ir Užgavėnes. Skaitės raikia duoc Dziedam, kad už mirusius melstųs. O cikri Dziedai, tai buvo dveji: vasariniai Dziedai pirmų nedėlių po 26 liepos (Onos), rudeniniai nuo Ražančiavos. Per cikrus Dziedus būna 9 valgiai." A.J.Greimas sakė, kad diedas, diedukas yra tėvo tėvas, t.y. bočius. Į akis krinta maisto gausa. Žmonės valgo gausiai, dalija kitiems. Tai dar kartą patvirtina, kad šventėje gyvieji ir mirusieji yra tame pačiame laike, nes valgydami gyvieji maitina ir vėles. Žolinės (15 rugpjūčio) taip pat Dziedaduonių metas.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Aleksandras Žarskus "Rudens virsmo šventės. Ilgės. Vėlinės"

2005-10-31 | Rudenį, artėjant Ilgėms ir Vėlinėms, nejučia aplanko mintis apie mirtį. Gal todėl, kad apmiršta gamta ir viskas aplinkui pasikeičia – pasikeičia augalija, persimaino oras. Lygiai taip mainosi ir žmogaus nusiteikimas... Aplanko mintys, kad panašiai kaip ir gamta bei oras, keičiasi ir žmogaus gyvenimas... Ateis laikas, ir reikės mirti kūnui, o sielai tikriausiai labai pasikeisti. Kitimas niekada nevyksta be kančios, be skausmo. Suprantama, kad kančios nujautimas neramina žmogų, bet be kančios negimsta nieko naujo ir tikrai vertingo. Mirti yra nelengva. Tai slėpiningas gyvenimo dėsnis, kuriam paklūsta visa, kas žemėje gyva. Būtent gyvenimo dėsnis, nes būtis mirtimi nepasibaigia – baigiasi tik žemiškas jos tarpsnis. Žmogus ne laidojamas, o tik palydimas. Ar ne teisingiau, artėjant Ilgių šventėms, mąstyt ne tik apie mirtį, bet ir apie naują gyvenimą? Koks mūsų gyvenimo tikslas? Kaip turime gyventi, kad gyvenimas iš tiesų būtų vertas žmogaus vardo? Į šiuos klausimus atsakoma įvairiai. Galbūt gyvenimas yra mokykla, kurioje mes visi mokomės... Mokomės teisingai atsakyti į mums pateiktus klausimus... Jeigu taip, tai ar netiktų uždegti žvakę ne tik mirusiųjų atminimui, bet – simboliškai – ir sau... Tirpstantis vaškas simbolizuoja kūną, o liepsna – dvasią. Žmonėms reikėtų paklausti savęs: „Ar mano gyvenimo žvakė dega šviesia ir lygia šviesa? Ar mano dvasia kyla aukštyn, ar nesiblaško į šalis? Ar moku atskirti, kas pragaišta, nuo to, kas amžina? Ar moku mirti praeinantiems dalykams, kad įgyčiau nepraeinančių, amžinųjų vertybių? Ar šviečia mano gyvenimo šviesa kitiems žmonėms?

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Vėlinės – dvasios šventė

2005-10-31 | Nuo seniausių laikų rudenį svarbiausia švente laikyta Visų šventųjų diena ir Vėlinės. Visų šventųjų diena buvo skirta šventiesiems pagerbti, o Vėlinės – mirusiuosius prisiminti. Abi šventės glaudžiai susijusios. Žmonės tikėjo gyvųjų ir mirusiųjų bendravimu, pastarųjų pagalba savo artimiesiems. Buvo tikima, kad žmogui mirštant atsiskiria jo vėlė, kuri vėliau bendrauja su gyvaisiais juos nuolat lankydama. Mėgstamiausias dvasių lankymosi laikas – gūdus ruduo. Tad ne veltui senovėje žmonės lapkritį vadino vėlių mėnesiu. Kiti kraštai Vėlinių taip rimtai nešvenčia, tad mūsų tradicijos labai stiprios. Žmonės suvokia šios šventės prasmę, poreikį ją švęsti. Psichologiniu požiūriu labai svarbu prisiminti, pagerbti savo protėvius, padėkoti jiems už tai, ką mums davė. Kad jie toliau ramiai ilsėtųsi, turime būti darbingi, stiprūs, ir aktyviai gyventi šiame pasaulyje. Reikia saugoti savo sveikatą, visais įmanomais būdais tomis dienomis nesušalti, sveikai maitintis. Tai suvokdamas, žmogus patenkina labai svarbų dvasinį poreikį, nes dvasia - žmogaus sveikatos pagrindas. Vėlinių išvakarėse buvo atliekamos kai kurios mirusiesiems skirtos apeigos: šioms šventėms nuo seno būdavo pjaunamas avinas, o jo mėsa išdalijama pavargėliams, kad šie melstųsi už mirusiuosius. Elgetos buvo tarsi gyvųjų ir mirusiųjų tarpininkai. Po Vėlinių prasidedantis tamsos periodas žmogų veikia neigiamai, ir jei ne kitų švenčių – Kalėdų, Naujųjų metų – laukimas, šis laikotarpis žmogui būtų labai nykus. Tačiau šventė apskritai yra tam tikras dvasinis ir fizinis žmogaus atsinaujinimas, nors Vėlinių šventė kiek kitokio pobūdžio ir tas atsinaujinimas joje mažiau ryškus. Bet bendravimas su mirusiaisiais, su anapusiniu pasauliu vienas svarbiausių šios šventės bruožų.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

„Sostinės dienas“ palydės gražiausios dainos Vilniui

2005-09-04 | „Sostinės dienų 2005“ programą sekmadienio vakarą Katedros aikštėje vainikuos koncertas „Senieji Vilniaus stogai“. Visų gerai žinomas ir jau pamirštas įvairių laikų dainas apie Vilnių atgaivins, perdainuos ir savitai interpretuos žinomiausių šių dienų Lietuvos popmuzikos atlikėjai. Koncerte meilę Vilniui išpažins dainininkai Violeta Riaubiškytė, Vytautas Kernagis, Edmundas Kučinskas, Egidijus Sipavičius, Rugiaveidė, Viktoras Malinauskas, Janina Miščiukaitė, „InCulto“, Artūro Noviko vokalinė grupė „Jazz island“, Rūta Ščiogolevaitė, Alanas Chošnau, Povilas Meškėla, Neringa Čereškevičienė, „Rebelheart“, choras „Brevis“. Pasak koncerto scenarijaus autorės, muzikologės Zitos Kelmickaitės, Lietuvos radijo archyve saugoma per 200 įvairių dainų apie Vilnių. „Įvairiu laiku ir poetai, ir kompozitoriai stengėsi apdainuoti Lietuvos sostinę. Dainos skiriamos senajam Vilniui, jo kalvoms, senamiesčio gatvėms ir kiemeliams, garbingai istorinei praeičiai, kylantiems naujiems mūrams, net Gedimino prospektui. Jas dainavo tuomet stipriausi mėgėjų bei profesionalų chorai, vokaliniai ansambliai, populiarūs estrados dainininkai“, – sako muzikologė.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

SOSTINĖS DIENOS 2005 dovanos Vilniui aukštos kokybės renginius

2005-09-03 | Rugsėjo 1 – 5 d. Vilniaus viešose erdvėse vėl suskambs tarptautinis festivalis „Sostinės dienos 2005“. Vienas svarbiausių miesto kultūros renginių, skirtų margai sostinės gyventojų ir svečių auditorijai šiais metais ir vėl ketina pasiūlyti skirtingų žanro, tačiau aukšto lygio atvirą programą visiems skoniams. „Festivalio logotipas puikiausiai atspindi „Sostinės dienų“ dvasią. Tai įvairiaspalvis renginių sūkurys, kurio epicentras – Katedros aikštė. Šiais metais vilniečiai ir miesto svečiai atvirose miesto erdvėse galės mėgautis dar didesniu skaičiumi renginių. Ypatingai smarkų ir smagų miestietišką šurmulį bus galima pajusti vis gražėjančiame Gedimino prospekte. Esame tikri, kad su kiekvienais metais augančios „Sostinės dienos“ pratęs turistinį sezoną Vilniuje ir ilgainiui skleis garsą apie mūsų sostinę ir svetur,“ – pasakoja Vilniaus festivalių generalinis direktorius Remigijus Merkelys. „Sostinės dienos“ organizuojamos kasmet nuo 1993 m. Per daugiau nei dešimtmetį nelengvai formavosi „Sostinės dienos“ festivalio koncepcija, kuri išsikristalizavo paskutiniame festivalyje 2004 m. rugsėjo 11-19 dienomis. Tai įvairaus žanro tačiau aukšto lygio meniniai renginiai, patenkinantys visapusiškus miesto gyventojų bei svečių poreikius, sutraukiantys gausią auditoriją, kadangi yra nemokami ir atviri. Nuo 2004 m. „Sostinės dienos“ organizuoja Vilniaus miesto savivaldybės įsteigta viešoji įstaiga „Vilniaus festivaliai”.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

PINK FLOYD "THE WALL" koncertinis atlikimas

2005-08-25 | Rugsėjo 1 d. Vingio parką sudrebins ypatingas renginys - legendinis Pink Floyd "The Wall" (Siena) koncertinis atlikimas, apjungiantis roko klasiką - 1979 metais grupės įrašytą dvigubą albumą. "Neabejojame, kad šis projektas taps didžiausiu muzikiniu įvykiu Lietuvoje šiais metais. Jo įgyvendinimu rūpinsis net trijų šalių specialistai. Simboliška ir tai, kad šio renginio apšvietimui bus naudojama dalis įrangos, naudotos istoriniame "Sienos" pastatyme, atlikto Potsdamo aikštėje Berlyno sienos nugriovimo metinių proga. Šiuo renginiu prasidės ir festivalis "Sostinės dienos" Vilniuje, tapsiantis masiškiausia mokslo metų atidarymo švente mūsų šalyje,"- pasakojo organizatorių "Tactus verus" atstovas Egidijus Baranauskas. Žymiąsias "Sienos" partijas, akomponuojant orkestrui bei chorui, atliks žymiausi Lietuvos ir užsienio atlikėjai jau ne kartą dalyvavę analogiškuose projektuose. „Sostinės dienų 2005” atidarymui ruošiamas koncertinis „Sienos“ atlikimas turėtų tapti svarbiausiu šių metų muzikiniu renginiu Lietuvoje. 1979 m. įrašytas ir roko klasikos perlu bei vienu svarbiausių XX a. populiariosios muzikos kūrinių laikomas dvigubas albumas pirmą kartą skambės tokiai plačiai Lietuvos publikai.

Lankomumo reitingasKomentarų: 3

plačiau >>

Velykos - sena kaip pasaulis šventė

2005-03-26 | Velykų šventėje senovės lietuvių tradicijos susilieja su krikščioniškomis. Pagonys per Velykas lankydavo mirusius artimuosius ir atlikdavo gamtos garbinimo apeigas, o krikščionys ikivelykinę savaitę atkuria Kristaus kančios istoriją. Krikščioniškoji Velykų kilmė - tai izraelitų minimas išsilaisvinimas iš Egipto vergovės, švenčiamas pirmojo pavasario mėnesio pagal Mėnulio kalendorių 15-21 dienomis. Velykos - pirmasis sekmadienis, prasidėjus mėnulio pilnačiai. Dėl to ši šventė yra kilnojamoji, bet visuomet tarp kovo 21-osios ir balandžio 26-osios. Krikščionių Velykų apeigos visuomet prasideda Verbų diena, praėjus septynioms gavėnios savaitėms. Didžiąją savaitę po Verbų sekmadienio Bažnyčia prisimena Kristaus kančios istoriją. Ketvirtadienį, minint paskutinę Kristaus vakarienę su mokiniais, šventų mišių metu nutilę vargonai ir varpeliai tylės ligi Velykų ryto. Šįryt, Didįjį šeštadienį, tikintieji eina į bažnyčią velykinės ugnies ir švęsto vandens. Iki šiol yra išlikusi tradicija vienam šeimos nariui iki vėlaus vakaro budėti bažnyčioje. Paprotys marginti kiaušinius siekia pirmykštės bendruomenės laikus: senovės Indijos filosofijoje margutis - tai Visatos gyvybės pradžia, Egipte kiaušinis tapatinamas su derliaus gausa. Artimųjų Rytų šalyse kiaušinius margindavo prieš naujuosius metus. Lietuvoje apie kiaušinių marginimą žinome nuo 13-ojo amžiaus: jų aptikta Šventaragio slėnyje, netoli Pilies kalno. Kiaušiniai buvo akmeniniai ir moliniai.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!