LT   EN   RU  
2019 m. lapkričio 22 d., penktadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Religija ir tikėjimai
Baptistai

2003-10-02 | stai (gr. baptistes – krikštytojas) – viena labiausiai paplitusių protestantizmo atšakų. Atsirado Anglijoje tarp puritonų. Pirmąją baptistų bendruomenę 1612 įsteigė D. Smitas. Vieninteliu tikėjimo šaltiniu pripažįsta Bibliją, krikštija tik suaugusius, t.y. galinčius suvokti krikšto reikšmę. Dvasininkijos nelaiko tarpininke tarp tikinčiųjų ir Dievo.

Lankomumo reitingasKomentarų: 5

plačiau >>

Anglikonybė

2003-10-02 | Anglikonybė – protestantizmo kryptis; susiformavo XVI a. Anglijoje.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Adventistai

2003-10-02 | Adventistai – protestantų sektos, skelbiančios greitą antrąjį Kristaus atėjimą. Tikėjimo pagrindai – buvusio baptistų pamokslininko V.Miulerio (1782–1849, JAV) idėjos. V.Miuleris skelbė, kad Kristus ateisiąs 1844. Dabar gausiausia yra septintosios dienos adventistų sekta. Jos nariai vietoje sekmadienio švenčia šeštadienį, gerus darbus laiko išganymo išraiška, kovoja su alkoholizmu ir narkomanija.

Lankomumo reitingasKomentarų: 13

plačiau >>

Judaizmo kilmė

2003-10-02 | Kas tai yra judaizmas? Tai lengvas klausimas, todėl, kad kiekvienas gali atsakyti, kad tai yra žydų religija, ir tuo pačiu sunkus, nes pirmasis mums ,,akivaizdus" atsakymas neduoda jokios papildomos informacijos, kurios negalima rasti žodyje judaizmas, ženklinančiame žmonių rasės, genties – pirmosios pasaulyje nacijos tikybą. Žydų nacija tiki, jog jų tautą sukūrė Dievas, kuris aktyviai dalyvauja žmonijos istorijoje. Žydai tiki, kad su Aukščiausiuoju Dievu jų tauta sudarė sandorą – berit, kuri liečia visos žmonijos ateitį. Dievas įsivaizduojamas dieviškuoju ,,Toros davėju". „Tora" plačiausia prasme – hebrajų kalba rašyti religiniai raštai ir žodinės tradicijos (Mišna ir Talmudas), teologiniai teiginiai, istoriniai pasakojimai, etninės taisyklės, apeiginės ir ceremoninės priedermės, bei autoritetingų tekstų interpretacijos (Midrash).

Lankomumo reitingasKomentarų: 2

plačiau >>

Pirmykštis monoteizmas

2003-10-02 | 1898 m. knygoje „The Making of Religion" škotas Andrew Lang „atrado", kad Aukščiausios Būtybės idėja vyravo pirmykščių tautų religiniuose tikėjimuose. Etnologijoje netrukus iškilo nauja teorija, laikanti monoteizmą pačia primityviausia - pirmine religijos forma. Žymiausias šios teorijos gynėjas buvo tėvas Wilhelm Schmidt. Raffaele Pettazzoni, kritikuodamas šios teorijos prielaidas pastebi, kad iš tiesų, primityviose religijose mes randame Aukščiausios Būtybės sampratą, bet ar to pakanka, kad rastume monoteizmą? Jis nurodo, jog tam, kad suprastume kas yra monoteizmas, turime studijuoti didžiąsias monoteistines religijas.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Religijos ir naujų religijų ateitis

2003-10-02 | Šiek tiek ironiška atrodo tai, jog konferencijoje apie religijos ateitį, pats šis pranešimas skirtas nuvalkiotai kategorijai, kuri jau pati savaime gali neturėti ateities. Jau XX a. pradžioje, nors keletas valstybių dar įnirtingai gynė valstybinės religijos monopolį, aiškiai matėsi, kad religingumo rinka vakaruose išsireguliuoja, atsiranda naujų didelę įtaką turinčių jos dalyvių. Kadangi tapo nebeįmanoma nuo erezijos apsisaugoti įstatymiškai, tradicinių konfesijų krikščionys (angl.: „mainline Christians“; vert. past.) vietoj senojo įvardijimo „erezija“, įvedė naujas sąvokas - „kultas“ ar „sekta“ (netrukus, kitose kalbose, - ne anglų, - šios sąvokos įgijo ryškų menkinantį atspalvį), tuo siekta parodyti, jog naujesnės religijos yra žalingos visuomenei.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

"Smegenų plovimo" varžybos

2003-10-02 | Spaudoje laikas nuo laiko pasirodo rašiniai apie vad. naujuosius religinius judėjimus, apie jų “pavojų visuomenei”, apie “smegenų plovimą”, “išnaudojimą”, “zombinimą” ir pan. Rašo ir “sektų aukų” motinos ir kiti antisektantiniai aktyvistai. Mane šie rašiniai dažnai tiesiog pritrenkia savo netolerancija, įtūžiu, atviru vulgariu materializmu, o dažnai - net elementariu dalyko neišmanymu. Susidaro įspūdis kad dažnai žaidžiama į vienus vartus, todėl manau kad šis straipsnelis, kurį parengiau pagal vieno žymaus mokslininko, tyrinėjančio šias problemas straipsnį, leis pažiūrėti į reikalą ir iš kitos pusės ir įvertinti situaciją objektyviau. Nesirengiu čia būti kurio nors judėjimo advokatas, tačiau manau kad reikėtų peržiūrėti daugelį primityvių stereotipų, kuriuos plačioji visuomenė turi susidariusi apie sektas, deje, ir ne be žiniasklaidos pagalbos.

Lankomumo reitingasKomentarų: 4

plačiau >>

Bendrasis įvadas į Bibliją

2003-10-02 | Daugelis religijų turi savo šventuosius tekstus arba knygas, kuriose išsaugotu mokymu grindžiamos jų tikėjimo tiesos, kultas, moralės principai. Senosiose kultūrose religinis mokymas pirmiausia buvo žodinis, iš kartos į kartą perduodamas būtent gyvu žodžiu. Žmonijos dvasinei raidai pasiekus kultūrinio paveldo įraštinimą, rašytu žodžiu pamažu virto ir religinio mokymo žodinis kraitis. Su laiku jis išaugo į knygas, įgavusias kanoninių, t. y. nustatančių tikėjimo ir gyvenimo normas, tekstų autoritetą įvairiose religijose (žr. Biblijos kanonas). Deja, ne visi religiniai tekstai, kaip ir ne visos religijos, „išgyveno“ iki mūsų dienų. Pavyzdžiui, senovės Artimuosiuose Rytuose ar Mažojoje Azijoje daug jų tiesiog „mirė“ nykstant kai kurioms tautoms, asimiliuojantis silpnesnėms kultūroms su pažangesnėmis ir galiausiai nykstant kadaise čia klestėjusioms didžiosioms civilizacijoms.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Mokykloje tikyba ar religijų istorija?

2003-10-02 | Religijos dalykų arba tikybos mokymo mokyklose tvarka yra nusistovėjusi ir nėra reikalo ją keisti. Bet jeigu dėl to yra viešai reiškiamos abejonės, o tai dabar neretai atsitinka, verta pasvarstyti. Į religijos dalykų mokymą galima žiūrėti dvejopai – konfesine ir pasaulietiška prasme. Noras, kad iš mokyklos išeitų uolūs tos ar kitos konfesijos išpažinėjai, kaip ir nenoras, jog taip įvyktų, yra, turbūt, vienodai nerealūs. Žmogaus apsisprendimą tikėjimo atžvilgiu lemia kur kas savitesni asmeniniai motyvai ir išoriniai veiksniai, negu mokyklinės programos ar mokytojo poveikis. Todėl ir tikybos mokymo paskirtį reikėtų suprasti plačiau – mokinys turi turėti galimybę mokykloje susipažinti su tomis dvasinėmis vertybėmis, kurias teigia religija ir kurių žinojimas reikalingas bręstančiai paauglio ar jaunuolio asmenybei, nesvarbu kaip jo santykis su religija susiklostytų vėliau.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Karaimų religija - karaizmas

2003-10-02 | Karaimų religija - karaizmas - iš esmės yra grynasis Senojo Testamento tikėjimas, savo dogmas grindžiantis vien Biblijoje užrašytomis tiesomis ir nepripažįstantis jokių šiuos šventuosius tekstus žodžiu ar raštu komentuojančių autoritetų. Karaizmo sistemoje jokie kiti raštai - nei Naujasis Testamentas, nei Talmudas, nei Koranas - nėra šventi ar kodifikuoti, jie nesuteikia argumentų, neatspindi religijos tiesų suvokimo (žodinės ar rašytinės) tradicijos. Visos tikrosios tiesos glūdi tik Senajame Testamente ir kiekvienas tikintysis karaimas turi teisę jų pats šiame tekste ieškoti. Karaizmo esmę atspindi ir pats religijos pavadinimas (karaizmas), kilęs iš veiksmažodžio kara, arabų ir hebrajų kalbose reiškiančio skaityti, rečituoti šv.Raštą. Tos pačios šaknies yra ir Koranas.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!