LT   EN   RU  
2019 m. lapkričio 18 d., pirmadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Religija ir tikėjimai
7 Islamo tiesos

2003-05-30 | Niekas neatsirado be autoriaus ir kūrėjo. Visata, žemė, gyvybė neatsirado pačios savaime – pirmoji viso ko priežastis yra kūrėjas, Alachas arba Dievas. Alachas sukūrė gyvenimą ir mirtį. Jis yra nepriklausomas nuo mirties, amžinojo gyvenimo arba amžinybės. Alachas sukūrė vyrus ir moteris, kad žmonės daugintųsi. Pats jis belytis. Viską ką jis sukūrė jis žino, todėl yra visažinis. Taip pat jis yra viską matantis, viską girdintis, geraširdiškiausias, gailestingiausias, atlaidžiausias ir pan.. Jo atributai arba vardai nėra abstrakcijos, bet yra svarbūs kiekvieno musulmono gyvenime. Musulmonai sako, kad Alachas turi devyniasdešimt devynis vardus. Dievas Islame suvokiamas kaip Islamo pagrindo davėjas.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Musulmono pareigos

2003-05-30 | Islamas remiasi penkiomis pagrindinėmis kiekvieno musulmono pareigomis, kurios turi atspindėti jo tikėjimą. Šios pareigos yra: tikėjimo išpažinimas, malda, pasninkas, .išmaldos dalinimas ir hadžas. Tai yra penki musulmono garbinimo veiksmai. Musulmonui garbinimo veiksmai turi dvi puses: (a) mylėk Alachą labiau už visus ir viską, labiau netgi už savo gyvenimą. Tai ženklina pasirengimą visko atsisakyti dėl Alacho meilės. (b) Paklusnumas Alachui ir jo pranašui dėl jų meilės. Jeigu siekiama paklusti Alachui dėl sėkmės pasaulyje arba norint išvengti nelaimių pasaulyje, tai nėra paklusnumas iš meilės, o iš ,,komercinių" paskatų.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Vahabizmas - karingasis islamas

2003-05-30 | Vahabizmas, tai religinė-politinė srovė, pastaruoju metu stipriai besiveržianti iš musulmoniškųjų valstybių. Prieš penkiolika metų apie vahabizmą buvo galima sužinoti tiktai iš rytų religijų tyrinėtojo A.M. Vasiljevo knygos "Islamo puritonai", išleistos 1967 metais. Prieš dešimt metų išleistas populiarus akademinis žinynas "Islamas" teigia, jog "vahabizmas - Saudo Arabijos oficialios ideologijos pagrindas", o "jo pasekėjų esama Persijos įlankos arabų emyratuose, kai kuriose Azijos ir Afrikos valstybėse". Neseniai išleistuose religijotyros žinynuose teigiama, jog per pastaruosius du dešimtmečius vahabizmo ideologija ėmė vis labiau skverbtis į buvusias Tarybų sąjungos respublikas, o didžiausio pripažinimo susilaukė Šiaurės Kaukaze.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Arabų prakeiktis

2003-05-30 | Ne mes vieni, baltieji, susirūpinę tuo, kas dedasi arabų pasaulyje. Apie tai karštai diskutuoja jie patys - nuo Maroko iki Persų įlankos. Arabai klausia, kodėl jie visą laiką vėluoja į istorijos traukinį? Juk nebūtų teisinga regiono vadinti nelaimės zona. Jis turtingas nafta, žmonių paveldas, kultūrinis, religinis, kalbos paveldai irgi turtingi. Nėra ten visuotinio skurdo ir bado. Nėra žymios etninės, tautinės nesantaikos, kaip Afrikoje, Balkanuose ar kitose Europos dalyse. Arabai jau seniai nei kolonijos, nei neokolonijos. Arabų šalys išsilaisvino seniai. Bet jose visur valdo autokratai, vienvaldžiai, kurie valdžią atiduoda tik tada, kai miršta. Rinkimai ten - komedija.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Pabėgeliai pasaulyje ir Lietuvoje

2003-05-30 | Informacija apie pabėgėlius Lietuvos žiniasklaidoje dažnai pateikiama ne visai teisingai ir objektyviai. Rašant apie pabėgėlius, nevengiama negatyvių epitetų, priešiškumo, o neretai ir kaltinimų dėl sunkios Lietuvos ekonominės padėties ir tokių negerovių kaip narkomanija ar nusikalstamumas plitimo. Todėl galima teigti, jog Lietuvos Raudonasis Kryžius (LKR) ir kiti organizatoriai VDU Viešosios komunikacijos magistrantus vedamo seminaro "Pabėgėliai pasaulyje ir Lietuvoje", vykusio balandžio 11-12 dienomis, dalyviais pasirinko ne atsitiktinai.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Permąstant islamą

2003-05-30 | Nors daugelis musulmonų stengiasi kaltinti Ameriką ir Izraelį visomis musulmonų pasaulio negerovėmis, vis daugiau musulmonų intelektualų ragina imtis naujos ir radikalios savikritikos islamo viduje. Šią nuomonę geriausiai išreiškė Kananas Makiya, knygų Republic of Fear (Baimės respublika, apie Saddamo Husseino Iraką) ir Cruelty and Silence (Žiaurumas ir tyla, galingas protestas prieš arabų intelektualų nedrąsą atkreipti dėmesį į tamsiąją karingų islamiškųjų Artimųjų Rytų pusę) autorius.

Lankomumo reitingasKomentarų: 2

plačiau >>

Žmogaus teisių apskaita

2003-05-30 | Šalia Palestinos klausimo glūdi kitas rūpestis. Ar islamas savo iš prigimties teokratine esme iš pamatų prieštarauja žmogaus teisėms? Kodėl musulmonų šalys turi tokias apgailėtinas reputacijas žmogaus teisių srityje? Duomenys, kurie tapo prieinami dėka „Freedom House“, organizacijos, kuri tikrina politines ir pilietines teises kiekvienoje pasaulio šalyje, tai patvirtina. Iš 41 šalies, kur bent 70 proc. gyventojų musulmonai, 26 laikomos nelaisvomis, o 13 – iš dalies laisvomis. Tik dvi jų laisvos – turima omenyje tai, kad gina politines ir pilietines laisves, kaip jas apibrėžia Jungtinių Tautų Žmogaus teisių deklaracija.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Neramumai Palestinoje

2003-05-30 | Palestinos klausimas taip pat pakurstė islamo karingumo augimą. Įtampos Palestinoje tarp musulmonų ir žydų prasidėjo dar nuo pirmosios žydų imigrantų bangos XIX a. pabaigoje. Arabų nepasitenkinimą padidino britų vyriausybės 1917 m. Balfūro deklaracija, kaip ir Jungtinių Tautų parama žydų valstybei po 30 metų, leidusi 1948 metų gegužę susiformuoti Izraelio valstybei. Penki karai tarp arabų ir žydų nuo Izraelio susikūrimo sudaro kontekstą šiuolaikiniams musulmonų–žydų priešiškumams. Šios įtampos padidėjo su pirmos intifados („sukilimo“) iškilimu 1987 m. ir antrąja intifada 2000-aisiais, nutrūkus deryboms Kemp Deivide tarp Yessero Arafato ir Izraelio ministro pirmininko Ehudo Barako.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Interpretuojant džihadą

2003-05-30 | Kiekviena diskusija apie islamo karingumą galiausiai nukrypsta į du fundamentalius rūpesčius. Pirma, kiek islamizmas (kuris praktikuojamas prievartai atvirų fundamentalistų musulmonų) įsišaknijęs pranašo Mahometo mokyme ir praktikoje? Ar jis išaukštintų Osamo bin Ladeno poelgį? Antra, ar prievartinius mūsų dienų džihadus sankcionuoja Koranas ir ankstyvų musulmonų vadovų veiksmai? Pats pranašas traukė į daugelį karinių mūšių ir galėjo būti negailestingas priešams, net tiems, kurie užsipuolė jį tik žodžiais. Pradinės jo simpatijos žydams ir krikščionims kaip „Knygos tautoms“ užleido vietą šiurkštesniam elgesiui, kai jie nesilaikė islamo.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Karingųjų iškilimas

2003-05-30 | Šios trys interpretacijos kelia gilesnės analizės poreikį. Pirma, turime susigrumti su didžiuliu nepasitenkinimu islamo pasaulyje, tiek dabar, tiek per pastaruosius du šimtmečius. Nuo XIX a. pradžios islame pastebimas vis didėjantis radikalėjimas – ir kaip atsakas į Vakarų kolonializmo paplitimą, ir į musulmonų politinio vyravimo baigtį. Osama bin Ladenas atseka savo radikalizmą nuo gimtosios Saudo Arabijos vahabizmo, judėjimo, kuris prasidėjo nuo reformatoriaus Muhammado ibn ‘Abd al-Wahhabo (1703–1787), islamo įstatymo ir tikėjimo grynumo šalininko. Vahabitai grasino otomanų turkų interesams ir išvien su saudidų dinastija galiausiai ėmė kontroliuoti Meką ir Mediną, švenčiausius islamo miestus.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!