LT   EN   RU  
2019 m. lapkričio 18 d., pirmadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Religija ir tikėjimai
"Dievas yra dvasia"

2003-01-28 | Taigi "Dievas yra" Jo savybės. Bet vien tik paprasčiausiai perskaičius "Dievas yra meilė", visiškai neprotinga būtų teigti, kad tokia abstrakti savybė kaip meilė yra "Dievas". Mes galime ką nors vadinti "pačiu gerumu", bet tai nereiškia, kad tas asmuo neegzistuoja kūniškai; juk būtent jo kūniškas egzistavimas ir atskleidžia mums tą gerumą. Dvasia - tai Dievo energija, todėl daugelyje vietų skaitome, kaip Dievas siunčia arba nukreipia savo Dvasią ir šitaip pasiekia vienokį ar kitokį tikslą, atitinkantį Jo valią ir charakterį. Netgi rašoma, kad Jis sutvėrė dvasią (Am 4:13; hebrajiškas žodis, išverstas "vėjas", gali būti verčiamas ir kaip "dvasia"). Todėl teiginys, kad Dievas - tai Jo Dvasia vien tik tiesiogine prasme, yra tautologiškas ir praktiškai atmeta Dievo egzistavimą.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Angelai

2003-01-28 | Jei angelai galėtų nusidėti, tada Dievas neturėtų galios teisingai tvarkyti mūsų gyvenimus ir pasaulio reikalus, kadangi Jis pats paskelbė veikiąs per savo angelus (Ps 103:19-21). Tą prasme jie yra dvasios, nes Dievas viską daro naudodamas Savo dvasią/jėgą, kuri veikia per angelus. Todėl neįmanoma, kad šie galėtų nepaklusti Dievui. Krikščionis kasdien turėtų maldoje prašyti Dievo Karalystės atėjimo į žemę, kad Dievo valia būtų vykdoma čia, kaip ir danguje (Mt 6:10). Jeigu Dievo angelai danguje turi varžytis su nuodėmingais angelais, tada Jo valia tenai negali būti pilnai įvykdyta, tagi panašiai bus ir būsimojoje Dievo Karalystėje. O gyventi visą amžinybę pasaulyje, kuriame vyks nuolatinė kova tarp nuodėmės ir paklunumo, nėra labai viliojanti perspektyva.

Lankomumo reitingasKomentarų: 2

plačiau >>

Dievo vardas ir charakteris

2003-01-28 | Jeigu Dievas egzistuoja, tai logiška manyti, kad Jis yra sukūręs kažkokį būdą pranešti mums apie Save. Mes tikime Bibliją esant Dievo apreiškimu žmonėms, kuriame randame atskleistą Dievo asmenybę. Štai kodėl Dievo žodis yra vadinamas Jo "sėkla" (1 Pt 1:23). Juk šiam žodžiui sąveikaujant su mūsų protu, mumyse užgimsta naujas žmogus, turintis Dievo bruožų (Jok 1:18; 2 Kor 5:17). Todėl kuo daugiau mes užsiimsime Dievo žodžiu ir mokysimės iš jo, tuo labiau tapsime panašūs "į jo Sūnaus pavidalą" (Rom 8:29), o šis savo charakteriu buvo tobulas Dievo atvaizdas (Kol 1:15). Netgi ir istorinių Biblijos knygų nagrinėjimas duoda daug naudos; iš jose pateiktų įvykių aprašymų mes sužinome, kaip Dievas elgėsi su žmonėmis ir tautomis, ir pastebime, kad visada būdavo demonstuojami iš esmės tie patys Jo asmenybės bruožai.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Dievo asmenybė

2003-01-28 | Biblijoje randame didingą ir šlovingą mokymą apie tai, kad Dievas yra realus ir apčiuopiamas asmuo su kūnu, išoriškai panašiu į mūsų pačių kūną. Taip pat viena esminių krikščionybės dogmų yra teiginys, kad Jėzus - Dievo Sūnus. Jeigu Dievas neegzistuotų fiziškai, tai Jis negalėtų turėti sūnaus, kuris būtų "jo esybės paveikslas" (Žyd 1:3). Dar daugiau, tampa sunku užmegzti su "Dievu" gyvus asmeninius santykius, jeigu "Dievas" - tik kažkokia idėja mūsų galvoje, arba tiesiog dvasios dvelksmas kažkur kosmoso platybėse. Tragiška yra tai, kad dauguma religijų turi kaip tik tokį nerealų ir neapčiuopiamą Dievo suvokimą.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Dievo egzistavimas

2003-01-28 | "Kas artinasi prie Dievo, tam būtina tikėti, kad jis yra ir kad jo ieškantiems atsilygina" (Žyd 11:6). Šios knygos tikslas - padėti tiems, kurie nori artintis prie Dievo, ir kurie jau yra patikėję "kad jis yra"; todėl mes neužsiimsime įrodymais, patvirtinančiais tikėjimą Dievo buvimu. Mūsų kūno įmantrios struktūros tyrinėjimas (žr. Ps 139:14), tobulai atrodantis gėlės žiedas, erdvės platybės, matomos giedrą naktį - šie ir daugelis kitų gyvenime sutinkamų dalykų gerai juos apmąsčius tiesiog nepalieka ateizmui vietos. Tikrai, sunkiau yra patikėti, kad Dievo nėra, negu pripažinti jo buvimą. Atmetus Dievą nebelieka visatos tvarkos ir tikslo galutinio išaiškinimo, taigi visa tai ir atsispindės ateisto gyvenime. Turint šituos dalykus omenyje netenka stebėtis, kad dauguma žmonių daugiau ar mažiau pripažįsta Dievo buvimą, netgi ir tose visuomenėse, kur materializmas yra pagrindinis "dievas".

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Dievas, kviečiantis mus veikti

2003-01-27 | Mt 25, 31 - 45: ,,Kai ateis Žmogaus Sūnus savo šlovėje ir kartu su juo visi angelai, tada jis atsisės savo garbės soste. Jo akivaizdoje bus surinkti visų tautų žmonės, ir jis perskirs juos, kaip piemuo atskiria avis nuo ožkų. Avis jis pastatys dešinėje, ožius - kairėje. Ir tars karalius stovintiems dešinėje: ‘Ateikite, mano Tėvo palaimintieji, paveldėkite nuo pasaulio sukūrimo jums paruoštą karalystę! Nes aš buvau išalkęs, ir jūs mane pavalgydinote, buvau ištroškęs, ir mane pagirdėte, buvau keleivis, ir mane priglaudėte, buvau nuogas - mane aprengėte,
ligonis - mane aplankėte, kalinys - atėjote pas mane’.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Jėzaus vizijos reikšmė dabar

2003-01-27 | Mt 16, 1-4: Čia pas jį atėjo fariziejų ir sadukiejų jo mėginti. Jie prašė parodyti jiems ženklą iš dangaus. Jis atsakė: ,,Atėjus vakarui jūs sakote: ,Bus giedra, nes dangus raudonas’, ir rytmetį: ,Šiandien bus lietaus, nes rausta apniukęs dangus’.
Taigi jūs mokate aiškinti dangaus veidą, o laiko ženklų - ne.
Pikta ir neištikima giminė reikalauja ženklo, tačiau jai nebus duota kitokio ženklo, kaip tik Jonos ženklas”. Ir, palikęs juos, nuėjo šalin. Kokie laiko ženklai yra aplink jus? Ar galima pastebėti kuriuos nors iš toliau išvardytų? Ketvirtojoje dalyje matėme, kad ,,pranašas atpažįsta, kas jau yra negyva, liūdi dėl to ir nurodo kelią priekin”. Būkite pranašai! Ar galite pateikti kiekvieno iš čia suminėtų reiškinių pavyzdį?

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Susikurtas dievas

2003-01-27 | Ne kartą teko susidurti su žmonėmis, kurie lankė bažnyčią ne vienerius metus ir staiga pareikšdavo, kad tapę krikščionimis prarado laisvę. Biblinės nuostatos jiems primena vergystę. Akivaizdu, kad toks žmogus laisvę tapatina su nuodėme, net nenorėdamas suprasti, jog tikra laisvė įmanoma tik atsiribojus nuo nuodėmės. Evangelijoje pagal Joną Jėzus kalba žydams: “ ‘Jei jūs pasiliekate mano žodyje, iš tiesų esate mano mokiniai; ir jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus’. Jie Jam atsakė: ‘Mes esame Abraomo palikuonys ir niekada niekam nevergavome. Kaipgi Tu sakai: ‘Tapsite laisvi’?’ Jėzus jiems tarė: ‘Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kiekvienas, kas daro nuodėmę, yra nuodėmės vergas. Bet vergas nepasilieka namuose amžinai, o Sūnus pasilieka amžinai. Jei tad Sūnus jus išlaivins, iš tiesų būsite laisvi’ ” (Jn 8, 31-36). Tas krikščionis, kuris galvoja, kad darydamas nuodėmes yra laisvas, stovi prieš tris pasirinkimus: 1) atgailauti ir pradėti rimtai ieškoti Dievo; 2) atsitraukti nuo Dievo ir grįžti į pasaulį; 3) susikurti sau Dievą, kuris pritaptų prie jo gyvenimo būdo. Norėtųsi pakalbėti apie trečiąjį kelią. Jį pasirinkę žmonės iki laiko gali pasilikti bažnyčioje, tačiau bus nepatenkinti pamokslaujamu žodžiu, bandydami savaip interpretuoti tai, ką girdėjo. Jie būtinai ieškos bendraminčių tarp bažnyčios lankytojų.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Kas yra Dievas?

2003-01-27 | Žmonės daug ką garbina. Bet Biblija pasako mums, kad yra tik vienas TIKRASIS Dievas. Jis sukūrė viską danguje ir žemėje. Kadangi jis davė mums gyvybę, jis yra vienintelis Asmuo, kurį mes turime garbinti (1 Korintiečiams 8:5, 6; Apreiškimas 4:11). Dievas turi daug titulų, bet tik vieną vardą. Tas vardas yra JEHOVA. Daugumoje Biblijos vertimų Dievo vardas buvo pašalintas ir pakeistas titulais VIEŠPATS arba DIEVAS. Bet kai Biblija buvo parašyta, vardas Jehova joje buvo pavartotas apie 7000 kartų! (Išėjimo 3:15, NW; Psalmių 83:18, NW).

Lankomumo reitingasKomentarų: 3

plačiau >>

Deja, žmogus pasirinko sukilimą

2003-01-27 | Žmogaus pasirinkimas baigėsi Nuopuoliu (jis krito į nuodėmę). Paprastais žodžiais tariant, nuodėmė - tai tiesiog neklusnumas Dievui. Jis yra Kūrėjas, todėl derėtų Jam paklusti. Dar daugiau - Dievas pats nubrėžia standartus to, kas yra teisinga. Nuodėmė žmogų dvasiškai atskiria nuo Dievo ir sukelia fizinę mirtį. Tas atskyrimas turėjo įvykti dėl to, kad Dievas yra tobulas ir tyras. Jo tyrumas negali egzistuoti greta nuodėmingumo, o Jo teisingumas reikalauja, kad jis neišvengtų bausmės. Nuodėmės pasekmės atsiliepė ir natūraliajam pasauliui - jis buvo prakeiktas, jame taip pat įsiviešpatavo mirtis. Dirva tapo ne tokia derlinga, o maisto mažėjo. Žmogui teko sunkiau dirbti, o derliaus jis nuimdavo žymiai mažiau. Akivaizdu, kad nuodėmės pasekmės atsiliepė taip pat ir žmonių santykiams: žemėje pradėjo reikštis žiaurumas, prasidėjo žmogžudystės, atsirado gašlumas, suiro harmonija šeimyniniuose santykiuose.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!